Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. R. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuoti asmenys E. R. (išieškotojas), antstolis Arminas Naujokaitis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pirma, patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolis priėmė nepatikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių jam priimti, kaip to reikalauja CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas. Pareiškėja laikosi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos E. R. bendravimo su sūnumi A. R. tvarkos, atsižvelgdama į sūnaus poreikį, interesus, užimtumą ugdymo įstaigose bei sveikatos būklę.

Antra, šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje susitarė, jog visais atvejais tėvo bendravimo su sūnumi laikas turi būti aptartas ir suderintas šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius, interesus, užimtumą bei sveikatos būklę. Pareiškėjos nuomone, teismo sprendimo vykdymo pažeidimu nelaikomas toks elgesio modelis, kuris priklauso nuo tam tikros šalių valios suderinamumo ir kitų reikšmingų aplinkybių. Nurodė, kad sūnus nenori bendrauti ir susitikinėti su tėvu dėl galimai patirto smurto. Pareiškėja, atsižvelgdama į nepilnamečio interesus, negali prievarta perduoti sūnaus tėvui, kol vaikas pats nepanorės bendrauti su tėvu, todėl negalima vertinti, jog ji gera valia nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

Trečia, dėl šalių konflikto nepilnamečio akivaizdoje buvo kreiptasi pagalbos į Vaiko teisių apsaugos skyrių. E. R. iniciatyva buvo inicijuotas ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (pradėtas mediacijos procesas), todėl neišsprendus minėto ginčo iš esmės, negalėjo antstolis priimti vykdomojo rašto priverstiniam vykdymui.

Ketvirta, paskelbus šalyje karantiną, yra ribojamas judėjimas bei kontaktai su kitais asmenimis ir pareiškėja dėl vaiko priežiūros turi nedarbingumą. Vaiko tėvas gyvena kartu su kitais žmonėmis, į pareiškėjos užklausimą dėl kitų asmenų privalomos saviizoliacijos atsakymo negavo, todėl pagrįstai baiminasi dėl vaiko sveikatos. Todėl, pareiškėjos vertinimu, antstolio patvarkymas dėl sprendimo vykdymo pažeidžia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro priimtus sprendimus dėl elgesio karantino metu.

Penkta, bendravimo su vaiku sąlygos (vykdomajame rašte nurodytos 12.2, 12.3, 12.4, 12.5, 12.6, 12.7 punktuose) neaiškios ir neapibrėžtos, o vaiko tėvui inicijavus ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, yra akivaizdžios kliūtys vykdomajam raštui priimti.

Šešta, antstolis, priimdamas patvarkymą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, viršijo savo įgaliojimus ir pakeitė vykdomajame rašte įrašytą teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Teismo sprendime nėra įpareigojimo skolininkei sudaryti sąlygas išieškotojui įgyvendinti jam priklausančias teises. Antstolio įpareigojimų pobūdis bei apimtis nėra aiškūs. Antstolio raginimas įvykdyti sprendimą gera valia neaiškus. Iš raginimo neaišku, kaip gali būti įvykdytas sprendimas, kada būtų laikoma, jog teismo sprendimas yra įvykdytas, t. y. koks iš nurodytų vykdomajame rašte veiksmų yra būtina ir pakankama sąlyga teismo sprendimo įvykdymui.

Antstolis Arminas Naujokaitis 2020-04-21 patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė:

Pirma, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmas pradėti, jų nenustatęs, surašė 2020-04-08 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Skolininkės skunde nurodyti argumentai nepatenka į sąrašą aplinkybių, kurias antstolis privalo patikrinti priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl pagrįstai priėmė vykdomąjį raštą vykdymui.

Antra, 2020-04-09 patvarkymu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus įpareigojo skolininkę laikytis teismo išduotame vykdomajame rašte nurodytos matymosi su vaiku tvarkos bei sudaryti sąlygas išieškotojui įgyvendinti vykdomajame rašte numatytas bendravimo su nepilnamečiu vaiku teises. Teisę antstoliui reikalauti įvykdyti sprendimą numato įstatymas, kuris taip pat įpareigoja antstolį imtis visų teisėtų priemonių sprendimo įvykdymui. Todėl pareiškėjos skundas nėra pagrįstas.

Skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Dėl patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pagrįstumo.

Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus, todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnis), kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-01-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1148-341/2020 buvo nutraukta J. R. ir E. R. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys, be kita ko, susitarė, kad jų nepilnamečio sūnaus A. R. gyvenamoji vieta nustatoma su mama J. R. (sutarties 4 punktas). Šalys sutarties 10 punktu susitarė, jog E. R. su nepilnamečiu sūnumi A. R. bendrauja laisvai, nenustatant bendravimo tvarkos. Tačiau visais atvejais tėvo bendravimo su sūnumi laikas turi būti aptartas ir suderintas bendru Šalių susitarimu, be kita ko, atsižvelgiant į A. R. poreikį, interesus, užimtumą ikimokyklinio / mokyklinio ugdymo įstaigose, sveikatos būklę. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 12 punkte susitarė, jeigu šalims nepavyksta bendru sutarimu susitarti dėl E. R. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. R. tvarkos, tokiu atveju yra taikoma 12.1 – 12.7 punktuose aptarta konkreti bendravimo tvarka. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (vykdomosios bylos Nr. 0157/20/00839) nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo 2020-03-30 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2YT-1148-341/2020 dėl E. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. R. tvarkos (v. b. l. 7-8). 2020-04-08 antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-157-5030 (v. b. l. 26-27). 2020-04-09 buvo priimtas patvarkymas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus Nr. S-20-157-5211, kuriuo antstolis pareiškėją įpareigojo laikytis vykdomajame rašte nurodytos su vaiku matymosi tvarkos bei sudaryti sąlygas išieškotojui E. R. įgyvendinti vykdomajame rašte numatytas bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. R. teises (v. b. l. 30-32). Antstolis 2020-04-17 elektroniniu paštu gavo išieškotojo E. R. elektroninį laišką, kuriame nurodoma, jog jam 2020-04-17 nebuvo sudaryta galimybė pasiimti sūnų A. R. pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – vykdomasis raštas (CPK 586 straipsnis). CPK 651 straipsnio nuostatos įpareigoja antstolį, priimant vykdymui vykdomąjį dokumentą, patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių šį dokumentą priimti. Tokiu patikrinimu siekiama užkirsti galimybę pradėti nepagrįstą išieškojimo procesą bei išvengti neteisėto priverstinių vykdymo priemonių taikymo proceso dalyvių atžvilgiu. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Aptariamu atveju pareiškėja teigia, kad patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis priėmė pažeisdamas CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus, numatančio, jog antstolis privalo patikrinti, ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kaip kitas kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą pareiškėja nurodo, jog ji laikosi sprendimu nustatytos tėvo su vaiku bendravimo tvarkos atsižvelgdama į vaiko poreikį, interesus, užimtumą bei sveikatos būklę, tačiau pats vaikas nebenori bendrauti su tėvu dėl galimai jo aplinkoje patirto smurto. Kaip kitą priežastį nepriimti vykdomojo dokumento vykdymui pareiškėja skunde nurodo naujo ginčo inicijavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo bei bendravimo tvarkos pakeitimo bei karantino paskelbimą.

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-01-24 sprendimas, kuriuo civilinėje byloje patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, nebuvo pakeistas ar panaikintas – jis nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo, todėl turi būti vykdomas. Viena iš santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sąlygų yra abiejų sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Savo esme tokia sutartis prilygsta taikos sutarčiai, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu sutarties sąlygose pačios nusistato savo teises ir pareigas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Iš šalių susitarimo, patvirtinto įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pobūdžio matyti, jog šalims nesusitarus nustatoma ir konkreti tėvo bendravimo tvarka su sūnumi. Iš bylos medžiagos bei procesinių dokumentų matyti, jog vaiko tėvas siekia priverstine tvarka įgyvendinti sutarties sąlygą, kuria motina įsipareigojo sudaryti galimybę tėvui bendrauti su sūnumi pagal konkretų susitarimą. Pareiškėja nurodo, jog bendrauti su tėvu atsisako pats vaikas, baimindamasis tėvo elgesio.

CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Nagrinėjamu atveju šiame straipsnyje įtvirtinta norma teismo sprendimo vykdymo procese turėjo būti pritaikyta taip, kad būtų pasiektas CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tikslas, t. y. kad tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, įgyvendintų teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Pagal teismo sprendimą išduotame vykdomajame dokumente yra konkretūs šalių susitarimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos (sutarties 12.1 – 12.7 punktai). Įvertinti vaiko atsisakymo ar nenoro bendrauti su tėvais priežastis, detalizuoti bendravimo tvarką teismo sprendimo vykdymo procese antstolis įgalinimų neturi. Tokia galimybė įtvirtinta tik CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo įgyvendinimas kreipiantis į teismą yra sutartį sudariusios šalies, kurios interesus pažeidžia ankstesnis susitarimas, prerogatyva. Byloje nėra pateikti jokie duomenys, patvirtinantys, jog teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas ir pradėtas vykdymo procesas, yra pakeistas ar sustabdyti antstolio vykdymo veiksmai aptariamojoje vykdomojoje byloje. Nagrinėjamu atveju esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, jis turi būti vykdomas nedelsiant.

Pagal CPK 644 straipsnio 6 punktą skolininkas privalo nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, jog laikosi teismo sprendime nustatytos tvarkos atsižvelgdama į vaiko poreikius, tačiau vėliau pati skunde nurodo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, jog sklandus tėvo ir vaiko bendravimas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą nevyksta. Pažymėtina, jog karantino paskelbimas neeliminuoja vaiko tėvo teisės bendrauti su vaiku karantino metu, todėl karantino paskelbimas nėra priežastis nepriimti vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja antstoliui nėra pateikusi jokių prašymų ir pateikusi įrodymų, patvirtinančių, kodėl negali būti vykdoma teismo sprendimu nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka. Todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti nepagrįstai.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, daryta išvada, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad pateikiant vykdymui vykdomąjį raštą, būtų akivaizdžių kliūčių priimti jį ir pradėti vykdymo veiksmus. Pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai dėl sprendimo vykdymo, karantino ar vaiko nenoro bendrauti su tėvu nėra kliūtis antstoliui priimti vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, nes įsiteisėję teismų sprendimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas vertina, kad antstolis pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį raštą, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti antstolio patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Dėl įpareigojimo vykdyti sprendimą.

Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016, nutarties 16 punktas). Nagrinėjamu atveju antstolis vykdomojoje byloje 2020-04-09 priėmė procesinį sprendimą ,,Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus” (toliau – raginimas/įpareigojimas), kuris savo turiniu yra raginimas įvykdyti sprendimą. Iš priimto skundžiamo įpareigojimo matyti, jog antstolis supažindino pareiškėją (skolininkę) su vykdomajame dokumente nurodytomis vykdymo veiksmų ribomis (pacitavo teismo sprendimo rezoliucinės dalies vykdytinus 11-12.7 punktus) bei įpareigojo laikytis vykdomajame rašte nurodytos matymosi su vaiku tvarkos ir sudaryti sąlygas E. R. įgyvendinti vykdomajame dokumente numatytas bendravimo su vaiku teises.

Pareiškėja skunde nurodo, jog antstolis, priimdamas patvarkymą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, viršijo savo įgaliojimus ir pakeitė vykdomajame rašte įrašytą teismo sprendimo rezoliucinę dalį, tačiau nenurodė, kaip konkrečiai sprendimo rezoliucinė dalis antstolio iniciatyva buvo pakeista. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnis) matyti, jog teismo sprendimo, priimto Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų civilinėje byloje Nr. 2YT-1148-341/2020, rezoliucinė dalis (11-12.7 punktai) pažodžiui yra perkelti (pacituoti) į įpareigojimą įvykdyti sprendimą, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog antstolis viršijo savo įgaliojimų ribas. Pareiškėja skunde nurodo, jog teismo sprendime nėra įpareigojimo skolininkei sudaryti sąlygas išieškotojui įgyvendinti jam priklausančias teises. Pažymėtina, jog teismo sprendimu po šalių santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. CK 3.161 straipsnyje viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad tas tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo sklandų bendravimą su nepilnamečiu vaiku (vaiko su tėvu susitikimą, vaiko paėmimą, reikiamų daiktų idėjimu ir pan.), todėl net ir nesant šalių susitarime konkrečiai nurodytai sąlygai, jog motina privalo užtikrinti vaiko perdavimą tėvui, pareiškėja turi suruošti nepilnametį vaiką perduoti tėvui bendravimui pagal galiojančią bendravimo tvarką kaip įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė. Antstolis neturi teisės atlikti procesinių veiksmų, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie pagal CPK priskirti jo kompetencijai. Jeigu nagrinėjamu atveju antstolis būtų nusprendęs atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ar jų turinį (pakeisti bendravimo su vaiku tvarką), toks antstolio veikimas būtų vertinamas kaip ultra vires veikimas, t. y. kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tačiau aptariamu atveju ragindamas įvykdyti sprendimą bei pacituodamas sprendimo rezoliucinę dalį, kuri bus priverstinai vykdytina, antstolis veikė savo kompetencijos ribose.

Įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą, veikė laikydamasis įstatymų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, jokių teisės normų nepažeidė.

Kiti pareiškėjos nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes ir motyvus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, 510 straipsnio 2-3 dalimis, teismas

nutaria:

pareiškėjos J. R. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.