Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-12 · Byla Nr. 2SA-53-585/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-12
Bylos Nr.
2SA-53-585/2013
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01191-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Pareiškėjas
Č. A.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-53-585/2013Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01191-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 122.4., 129.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolės T. G. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Č. A. skundą dėl antstolės T. G. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas (skolininkas vykdomojoje byloje) Č. A. prašė panaikinti antstolės T. G. 2011-06-30 patvarkymą dėl jam priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių paskelbimo. Nurodė, kad 2007-10-12 Šalčininkų rajono apylinkės teismo įsakymu priteistą skolą jis moka iš savo pensijos kas mėnesį po 325,00 Lt, tačiau antstolė areštavo jam priklausančią 200/600 žemės sklypo, kurio bendras plotas 6.00 ha, dalį ir ją pardavinėja iš varžytinių. Jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl negali parduoti savo žemės sklypo dalies už didesnę kainą.

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 27 d. nutartimi skolininko prašymą tenkino, panaikino antstolės T. G. 2011-04-13 turto arešto aktą bei 2011-06-30 patvarkymą Nr. 3.32.-S015972 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Č. A. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių paskelbimo. Teismas, nustatęs, kad skolininkas yra dalies (200/600) 6.00 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas, nurodė, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4.75 str. kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybe, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu. Teismo nuomone, kadangi šiuo metu nustatyta tik skolininko žemės sklypo idealioji dalis bendrojoje nuosavybėje, o naudojimosi tvarka nenustatyta, ši sklypo dalis nesuformuota kaip atskiras savarankiškas daiktas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas (LR CPK 667 str.). Teismas pažymėjo, kad Č. A. priklausanti žemės sklypo dalis negali būti parduota ir dėl to, kad nėra galimybės nustatyti, ar skolininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalis buvo įkainota rinkos verte. Be to, nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarka, galima skolininkui priklausančią turto dalį realizuoti už aukštesnę kainą. Teismas taip nurodė, kad sutinkamai su CPK 664 str. pirmąja eile turi būti išieškoma iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Antrąja eile gali būti išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus žemės ūkio paskirties žemę, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis. Pagal CPK 662 str. 4 d. iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas. Teismas konstatavo, kad išlaikymas skolininko dukrai išskaitomas kas mėnesį iš jo socialinio draudimo pensijos. Č. A. neprašė nukreipti išieškojimą į nekilnojamąjį turtą, jis nevengia grąžinti skolos, bendradarbiauja su antstole, nevilkina vykdymo proceso. Pasak teismo, vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad šių piniginių lėšų gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas panaikinti antstolės T. G. 2011-04-13 nekilnojamojo turto arešto aktą ir 2011-06-30 patvarkymą Nr. 3.32.-S015972 dėl Č. A. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių paskelbimo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu antstolė T. G. prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skolininko skundo dėl nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių netenkinti. Nurodė, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines bei procesines teises normas ir nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo nukreipti išieškojimą į skolininko nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad be vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), šio skolininko atžvilgiu vykdomi išieškojimai dar dviejose vykdomosiose bylose valstybės naudai, todėl teismo nutartis pažeidžia ir valstybės teisę į tinkamą vykdomojo dokumento įvykdymą. Iš skolininko socialinio draudimo pensijos išieškomos lėšos nepadengia net pirmos eilės (išlaikymo) įsiskolinimo, kuris kas mėnesį tik didėja periodinėms išmokoms taikant indeksavimą ir 2012-04-01 sudarė 9 386 Lt, o piniginių lėšų skolininkas neturi. Pagal CPK 624 str. 3 d. vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės, o pirmesnes eilės turto neužtenkant išieškomai sumai bei vykdymo išlaidoms padengti, galimas išieškojimas iš paskesnės eilės turto. Pasak antstolės, nustačius, kad skolų negalima išieškoti per 6 mėn. darant CPK 736 str. nustatyto dydžio iškaitymus, išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turtą. Antstolė nurodė informavusi vykdomojo proceso šalis apie turto įkainavimą bei pardavimą iš varžytynių, tačiau skolininkas šių patvarkymų neskundė, dėl turto kainos neprieštaravo, neprašė kviesti eksperto turto vertei nustatyti ir pan. Anot apeliantės, teismas netinkamai taikė CPK 667 str. nuostatas, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, jog esant nustatytai idealiai turto daliai, ši norma neįpareigoja nustatyti realiosios skolininkui priklausančios dalies bendrojoje nuosavybėje, ir išieškojimas galimas esant nustatytai tiek skolininko turto idealiajai daliai, tiek ir realiajai. Apeliantė taip pat nurodo, kad areštavo tik skolininkui priklausančią aiškiai nustatytą žemės sklypo dalį, ir tik dėl jos vykdė priverstinio pardavimo procedūrą, todėl nėra pagrindo teigti, jog tai negali būti varžytynių dalykas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkas Č. A. prašo jį atmesti, nurodo, kad sutinka su teismo nutartimi. Pažymėjo, kad jo įsiskolinimas vaikui išlaikyti dengiamas iš jo gaunamos pensijos. Nurodė nesuprantąs, kodėl šios lėšos nepadengė išlaikymo įsiskolinimo ir kaip jis kas mėnesį gali didėti.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų ar viešo intereso gynimo nenustatyta, todėl apygardos teismas remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

Nagrinėjamos bylos, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolė T. G. nuo 2007-11-16 vykdo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007-10-12 įsakymą Nr. 2-1208-181/2007 dėl išieškojimo iš Č. A. L. T. naudai išlaikymą jų nepilnamečiai dukrai J. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) mokant kas mėnesį po 250 Lt bei išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius tris metus (vykd. bylos l. 2). Vykdomasis dokumentas 2007-12-28 antstolės patvarkymu buvo išsiųstas vykdyti VSDFV Trakų skyriui, kuriame skolininkas gauna socialinio draudimo pensiją (vykd. bylos l. 38) ir šiuo metu yra tebevykdomas išieškant vidutiniškai per mėnesį po 322 Lt įsiskolinimo bei periodinių išmokų kartu (vykd. bylos l. 124-127). Antstolės pateiktais paskaičiavimais išlaikymo įsiskolinimas teismo įsakymo pateikimo vykdyti metu sudarė 9 161 Lt (vykd. bylos l.14), o 2012-04-01 jis buvo 9 386 Lt (vykd. bylos l.142). 2007-11-26 bei 2011-04-13 (patikslinančiu) turto arešto aktais antstolė areštavo skolininkui Č. A. priklausančias 200/600 dalis 6.00 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2011-06-30 buvo paskelbtos šios žemės sklypo dalies varžytynės, kurios 2011-08-02 pripažintos neįvykusiomis, neatsiradus nei vienam pirkėjui (vykd. bylos l. 96-97, 108). 2011-08-22 antstolės patvarkymu vykdomoji byla sustabdyta CPK 627 str. 6 p. pagrindu (vykd. bylos l.115).

Vykdydamas teismo sprendimus, antstolis privalo griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, t.y. antstolio veiklai keliamas teisėtumo reikalavimas. CPK 664 str. nustato išieškojimo iš skolininko–fizinio asmens turto eiliškumą, pagal kurį pirmiau turi būti išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, ir tik po to galima išieškoti iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto. CPK 662 str. 4 d. nustato, kad iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas. Todėl vertinant antstolio veiksmus, svarbu nustatyti, ar antstolė T. G. turėjo faktinį pagrindą nukreipti išieškojimą į pareiškėjo nekilnojamąjį turtą, kai tuo pačiu metu vykdė išieškojimą iš pirmesnės eilės turto – skolininko socialinio draudimo pensijos.

Anksčiau aptartos vykdomosios bylos duomenys rodo, kad daugiau kaip per 3 vykdymo metus Č. A. išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimo dydis nesumažėjo ir sudaro daugiau kaip 9 000 Lt. Taip atsitiko todėl, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis kiekvienais metais yra indeksuojamas, kad šios išmokos iš skolininko pajamų atskaitomos pirmiausia, be to, CPK 736 str. nustatyta tvarka apskaičiuotai išskaitų sumai esant didesnei už periodinių išmokų sumą, šių sumų skirtumas skiriamas periodinių išmokų skolai padengti (CPK 733 str. 4 d.). Išanalizavus skolininko pajamų (socialinio draudimo pensijos) bei kiekvieną mėnesį iš jų priklausančių sumokėti išlaikymo bei jo įsiskolinimo dydžius, darytina išvada, kad Č. A. pajamų akivaizdžia neužtenka ir išlaikymui, ir jo įsiskolinimui pilnai išieškoti, o tokia padėtis tęsiasi jau kelerius metus. Atsižvelgtina ir į tai, kad kitų piniginių lėšų ar kitų pajamų, išskyrus minėtą pensiją, skolininkas neturi ir tikimybė, kad jų atsiras, yra itin menka, kadangi įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu Č. A. nuteistas laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Išlaikymo, mokamo vaikams periodinėmis išmokomis, išieškojimo ypatumus nustatančio CPK 742 str. 4 d. be kita ko nurodyta, kad jeigu išlaikymo įsiskolinimo negalima išieškoti šio Kodekso 663 str. 1 d. nustatyta tvarka (kai išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio CPK 736 str. nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų), išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą. Todėl tam, kad išlaikymo įsiskolinimas būtų efektyviai padengtas, turi būti panaudotas kitas (papildomas) skolininko turtas.

Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su apeliantės teiginiu dėl apylinkės teismo išvados, kad nėra pagrindo nukreipti išieškojimo į skolininko turtą, nepagrįstumo. Nustačius, kad išieškant iš Č. A. pajamų, teismo įsakymas dėl išlaikymo vaikui negali būti tinkamai įvykdytas, antstolė teisėtai ir pagrįstai ėmėsi realizuoti skolininko nekilnojamąjį turtą. Šiuo pažymėtina, kad apylinkės teismas, teigdamas, kad išieškojimas į Č. A. žemės sklypo dalį negali būti nukreiptas dėl to, kad nustatyta tik skolininko idealioji dalis bendrojoje nuosavybėje, o naudojimosi tvarka nenustatyta, netinkamai taikė ir aiškino LR CPK 667 str. nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto (šiuo atveju – žemės sklypo) dalis, bet ir teisė į jį (idealioji dalis). Tais atvejais, kai skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 str. 2 d. nenustatoma. Tačiau šia nuostata nėra apribojama bendraturčių teisė bendru susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką (CK 4.81 str. 1 d.), o nesusitarus – įgyvendinti šią teisę teismine tvarka (CK 4.75 str. 1 d.). Nustatyti naudojimosi tvarką visų pirma turi būti suinteresuotas skolininkas, nes, tą padarius, atsiranda galimybė jam priklausančią turto dalį realizuoti už aukštesnę kainą. Šios teisės (nustatyti naudojimosi tvarką) įgyvendinimas neturėtų būti priskiriamas išieškotojui ir antstoliui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2006; 2007-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007, 2012-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012). Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad skolininko nuosavybės teisės dalis negali būti varžytynių dalykas, nes toks aiškinimas nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos šiuo klausimu.

Pažymėtina ir tai, kad, nors skundžiamojoje nutartyje nurodyta, kad išieškotoja L. T. patvirtino, jog Č. A. moka vaikui priteistą išlaikymą iš savo pensijos, todėl netikslinga parduoti jam priklausančią žemės sklypo dalį, ir kad ji į žemės sklypą nepretenduoja, nei rašytinio proceso tvarka išnagrinėtoje byloje, nei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nei vieno dokumento, kuriuo būtų išreikšta nurodyta išieškotojos pozicija. CPK 263 str. nustato, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Todėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-03-27 nutartis naikintina ir dėl šios procesinės teisės normos pažeidimo.

Taip pat negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Č. A. priklausanti žemės sklypo dalis negali būti realizuojama nesant galimybės nustatyti, ar ji buvo įkainota rinkos verte. Pagal CPK 681 str. 1 d. areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Iš vykdomosios bylos matyti, kad nei skolininkas, nei išieškotoja areštuoto turto vertės neginčijo, prašymų kviesti ekspertą nepateikė, nors apie kiekvieną antstolio atliktą procesinį veiksmą (turto areštą, varžytynių paskelbimą ir kt.) jiems buvo tinkamai pranešta, skolininkui įteikiant antstolio patvarkymus per pataisos namų administraciją (vykd. bylos l. 92-93, 98, 101-102, 109-111 ir kt.).

Dėl to, kas išdėstyta, atskirasis skundas tenkintinas, o Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-03-27 nutartis naikintina dėl netinkamo procesinių teisės normų taikymo ir aiškinimo bei netinkamo byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo. Atskirojo skundo argumentai dėl kito išieškotojo (valstybės) interesų pažeidimo skundžiama nutartimi atmestini kaip neturintys teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, kadangi pagal CPK 754 str. reikalavimai dėl išlaikymo išieškojimo tenkinami pirmąja eilė, o kiti reikalavimai – trečiąja eile.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 str. 1 d. 2 p., 336, 338, 339 str., str.,

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-03-27 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - Č. A. skundą dėl antstolės T. G. veiksmų areštuojant bei parduodant iš varžytinių jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, atmesti.

Teisėjas Vytautas Zelianka