- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-29
- Bylos Nr.
- 2-3599-877/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00500-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- UAB „Autokurtas“
- Atsakovas
- UAB „Modus distribution“
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei teisininkei I. S., atsakovo atstovei direktorei R. V. ir advokato padėjėjams I. Š. bei A. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Autokurtas“ ieškinį atsakovei UAB „Modus distribution“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Autokurtas“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Modus distribution“ 13763,93 Lt skolą, 256,01 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ir dublike (47-48 b.l.) nurodo, kad pagal 2013-05-14 Detalių pirkimo- pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. 20130514-DK-S2 ieškovė UAB „Autokurtas“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir laiku perduoti atsakovei prekes, o atsakovė UAB „Modus distribution“ priimti jas ir atsiskaityti per 14 dienų nuo prekių priėmimo – perdavimo dienos (PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos) bei mokėti 0,03% delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo bendros prekių sumos, nurodytos PVM sąskaitoje - faktūroje. Ieškovė perdavė atsakovei prekes, suteikė paslaugas, tačiau atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą ir su ieškove neatsiskaitė (3-4 b.l.). Tarp šalių susiklostė santykiai, kai užsakymai yra derinami žodžiu, tokiu būdu buvo suderintas ir šis užsakymas ir detalių kainos. Atsakovė, teigdama, kad remontas buvo atliktas nekokybiškai, nepristatė transporto priemonės ieškovei apžiūrai, todėl ieškovė negalėjo įvertinti, ar tai yra jos kaltė ir ar reikia ištaisyti broką.
Ieškovės atstovė I. S. prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad ieškovė nesispecializuoja RENAULT markės automobilių remonte, tačiau nepaisant to suteikė atsakovei būtent šios markės transporto priemonės remonto paslaugas. Detales, kurias pati įsigijo iš UAB „Kauno skuba“, UAB „Romasta group“, UAB „Skuba“ ir kt., pardavė atsakovei su ne didesniu kaip 34% antkainiu (vidutiniškai- 24%), kurį ieškovei, kaip įmonei, siekiančiai pelno, būtina taikyti, todėl jis yra pagrįstas. Be to, atsakovė pageidavo, kad remontas būtų atliekamas savaitgaliais, nes pirmadienį transporto priemonė privalėjo išvykti į reisą. Atstovė teigia, kad atsakovė ieškovei nėra pateikusi įgaliotų asmenų, su kuriais būtų galima suderinti užsakymus ir paslaugų bei prekių kainas. Nesutinka su 10000 Lt atsakovės siūloma suma taikiam ginčo išsprendimui.
Atsiliepimas
Atsakovė „Modus distribution“ atsiliepimu į ieškinį (25-27 b.l.) ir tripliku (62-64 b.l.), rašytiniais paaiškinimais (117-118 b.l.) su ieškovės reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti, kaip nepagrįstus. Procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovės nurodomi darbai ir prekės nebuvo užsakyti: atsakovė, remdamasi ieškovės ir atsakovės suformuota Sutarties vykdymo praktika, pateikė vilkiką atsakovei tam, kad ši atliktų vilkiko stabdžių sistemos patikrą ir po patikros parengtų ataskaitą - užsakymą dėl reikiamų atlikti darbų apimties ir vertės, kurios pagrindu atsakovė apsispręstų dėl darbų atlikimo tikslingumo. Sutarties pagrindu darbai būdavo atliekami ir konkrečios detalės būdavo tiekiamos tik tada, kai tokį užsakymą, žinodama jo vykdymo sąlygas (kainas, terminus ir kt.), patvirtindavo atsakovė. Šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kai ieškovė darbus atliko ir prekes patiekė visiškai to nederinusi su atsakove, t.y. ieškovė nusprendė tai, ko reikia ar nereikia atsakovei. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė užsakymą, kuris nėra atsakovės pasirašytas. Tokia aplinkybė įrodo ir patvirtina tai, jog užsakymas nebuvo nei pateiktas, nei suderintas, o visus darbus atliko ieškovė be atsakovės žinios. Dėl to šiuo atveju ieškovė, nesilaikydama savo sutartinių įsipareigojimų (Sutarties 1.2. p. ir kt), visus šiuos veiksmus atliko savo rizika ir dėl to privalo prisiimti visas neigiamas tokių paties atliktų pažeidimų pasekmes. Ieškovė, atlikusi darbus be atsakovės pritarimo sunaikino senąsias (išimtąsias) detales ir jų negrąžino atsakovei. Visą šalių ginčo eigą patvirtina šalių elektroninio susirašinėjimo medžiaga. Atsakovė negali būti įpareigota apmokėti tų darbų ir prekių, kurių iš ieškovės neužsakė, o ieškovė turi prisiimti riziką dėl to, jog pati, nesilaikydama Sutarties nuostatų, savavališkai atliko darbus ir patiekė prekes, už kuriuos dabar nepagrįstai reikalauja apmokėjimo. Prekių kaina yra nepagristai didelė. Atsakovė post factum sužinojusi apie darbų atlikimą pastebėjo, kad ieškovės sumontuotos detalės yra iš esmės su beveik 70 % papildomu antkainiu, t.y. rinkoje tokios detalės yra iš esmės pigesnės. Tokį atsakovės teiginį pagrindžia pridedami susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiaga su UAB „Romasta group“, UAB „Romasta group“ išankstinio apmokėjimo sąskaita ir kainų palyginimo suvestinė. Taigi prekės ne tik, kad buvo bandomos tiekti be suderinimo su atsakove, bet ir prekių kaina buvo nurodyta tokia, kuri iš esmės viršija rinkoje esančias kainas. Tokiu būdu ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita ir tokiems ieškovės siekiams kelias turėtų būti užkirstas atmetant ieškinį. Atsakovė buvo pasiūliusi ieškovei apmokėti tiek atliktus darbus, tiek patiektas prekes tokiomis kainomis, kurios būtų sąžiningos ir teisingos, t.y. atitiktų rinkos situaciją. Tačiau net ir toks itin kompromisinis atsakovės pasiūlymas ieškovės nebuvo priimtas. Ieškovė, be kita ko, atliko darbus, susijusius su Vilkiko stabdžių sistemos remontu. Tačiau net ir tokių nederintų bei itin didelės apimties darbų atlikimas nebuvo kokybiškas, nes Vilkikas neatitiko techninės apžiūros reikalavimų ir dalis konstatuotų trūkumų buvo susiję, būtent su stabdžių sistemos trūkumais, t.y. tais darbais, kuriuos atliko ieškovė.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas A. D. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus atsikirtimus, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Byloje nustatyta, kad šalys 2013-05-14 sudarė Detalių pirkimo- pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. 20130514-DK-S2 (9-10 b.l.). Šia sutartimi ieškovė UAB „Autokurtas“ (pagal sutartį- vykdytojas) įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir laiku perduoti atsakovei (sutartyje- užsakovas) prekes; užsakovui užsakius, kokybiškai atlikti transporto priemonių remonto darbus (sutarties 1.1; 1.2 punktai). Atsakovė UAB „Modus distribution“ įsipareigojo priimti prekes ir atsiskaityti per 14 dienų nuo prekių priėmimo – perdavimo dienos (PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos) bei mokėti 0,03% delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo bendros prekių sumos, nurodytos PVM sąskaitoje - faktūroje (sutarties 1.1; 2.1; 2.2; 2.5 punktai). Sutarties 2.2 punktu šalys susitarė, kad prekių perdavimo- priėmimo metu ir/arba atlikus paslaugas Vykdytojas pateikia užsakovui sąskaitą faktūrą, kurioje užsakovo atstovas pasirašo patvirtindamas prekių perdavimo- priėmimo ir/arba paslaugų atlikimo faktą.
Byloje esantys įrodymai leidžia teigti, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai dėl automobilio remonto. CK 6.644 str. 1 d. numato, kad pagal rangos sutartį rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Atsakovė nesutinka atsiskaityti su ieškove tuo pagrindu, kad ieškovė prieš pradedant remontuoti vilkiką jos teigimu nederino su atsakove jokių planuojamų atlikti remonto darbų, jų apimties ir įkainių, be to, panaudojo detales, kurių kaina žymiai viršija tokių detalių rinkos kainą, darbus atliko nekokybiškai.
Vykdant rangos sutartį būtina atsižvelgti į šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principą, pagal kurį šalys privalo padėti įgyvendinti viena kitai savo teises bei vykdyti pareigas ir kuris privalo būti taikomas kartu su kitais bendraisiais prievolių vykdymo principais. Nagrinėjamu atveju iš 2013-10-18 Automobilio remonto užsakymo PAU Nr. 048965 (15-16 b.l.) nustatyta, kad 2013 m. spalio 18 d. atsakovės atstovui pristačius automobilį RENAULT Premium 370.19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei, ieškovė parengė automobilio remonto darbų ir remontui reikalingų detalių sąmatą, tačiau jis nėra pasirašytas atsakovės atstovo. Skiltyje „Užsakymo turinys“ yra nurodyta alyvos ir visų filtrų keitimas, kairės pusės varančio tilto terkšlės keitimas, antifrizo ir antifrizo išsiplėtimo bakelio keitimas, automobilio paruošimas techninei apžiūrai, nurodytas vairuotojo pageidavimas pakeisti visus laidus nuo mašinos į priekabą. Užsakyme nurodyta, kad yra susitarimas atlikti tik suderintus remontus. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad pateikė vilkiką ieškovei tam, kad šis atliktų vilkiko stabdžių sistemos patikrą ir po patikros parengtų ataskaitą užsakymą dėl reikiamų atlikti darbų apimties ir vertės bei teigia, kad sutarties pagrindu darbai būdavo atliekami ir konkrečios detalės būdavo tiekiamos tik tada, kai tokį užsakymą, žinodama jo vykdymo sąlygas (kainas, terminus ir kt.), patvirtindavo atsakovė (25 b.l.). Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokato padėjėjas A. D. nurodė, kad automobilis buvo pristatytas ieškovei, kad būtų parengtas techninei apžiūrai. Ieškovė teigia, kad atsakovė pateikė automobilį savaitgalį, prašydama jį skubiai suremontuoti, kadangi jau pirmadienį automobilis turėjo vykti į reisą. Atsakovės direktorė R. V. teismo posėdyje nurodė, kad savaitgalį niekas iš darbuotojų užsakymo suderinti negalėjo. Apklaustas liudytoju ieškovės serviso meistras R. V. nurodė, kad 2013 spalio 19-20 d. savaitgalį jis dirbo serviso meistru ir jo darbo metu buvo keičiama stebulė ir guoliai. Užsakymą 2013-10-18 priėmė kitas asmuo. Liudytojas paaiškino, kad įvertinęs aplinkybę, jog užsakymo lape yra nurodyta, kad prieš atliekant remontą jis turi būti suderintas, bandė susisiekti su užsakyme nurodytu asmeniu I. R. bei su direktore R. V., tačiau nepavykus su jomis susisiekti, jokių remonto darbų nepradėjo. Po kurio laiko jam paskambino V. B., patikino, kad užsakymą galima derinti su juo, todėl visų darbų ir detalių brangesnių negu 100 Lt, kaina buvo su šiuo asmeniu suderinta telefonu. Liudytoju apklaustas V. B. teigė, kad su juo niekas nebuvo derinama, jis nurodė R. V., kad reikia derinti su I. R.. Šis liudytojas taip pat teigė, kad tuo metu jis dirbo sandėlininko pareigose, vadybininku pradėjo dirbti tik spalio pabaigoje, todėl jokių užsakymų derinti negalėjo. Nors atsakovės direktorė posėdžio metu teigė, kad daug asmenų įmonėje gali suderinti remonto darbų kainas ir apimtį, tačiau negalėjo nurodyti nė vieno konkretaus asmens, be to, ieškovės teigimu, lig šiol ieškovei nėra pateikusi tokių įmonės įgaliotų asmenų sąrašo. Esant prieštaringiems liudytojų parodymams, teismą labiau įtikino nuoseklūs ir logiški liudytojo R. V. parodymai, kurie atitiko ir jo paaiškinime išdėstytas aplinkybes (49 b.l.). Be to, ieškovės darbuotojas serviso meistras N. P. 2014-03-05 paaiškinime (50 b.l.) nurodė, kad 2013 m. spalio 18 d. pateikęs automobilį jo vairuotojas nurodė keletą gedimų, kuriuos reikia pašalinti ir paprašė paruošti automobilį techninei apžiūrai, o nustačius gedimus ir apie juos visus pranešus atsakovės personalo- logistikos vadovei, ji nurodė visus remonto klausimus derinti su Valdu ir davė jo telefono numerį. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad I. R. nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) tuo metu naudojosi V. B.. Teismas pažymi ir tai, kad atsakovas, teigdamas, jog sutarties pagrindu darbai būdavo atliekami ir konkrečios detalės būdavo tiekiamos tik tada, kai tokį užsakymą, žinodamas jo vykdymo sąlygas (kainas, terminus ir kt.), patvirtindavo atsakovė, nepateikė nė vieno rašytinio užsakymo, kuriame būtų atsakovo darbuotojo parašas, be to, dalį ieškovės pateiktų atsakovei PVM sąskaitų faktūrų atsakovė yra apmokėjusi, net ir nesant jose atsakovės darbuotojų parašų, patvirtinančių sąskaitos gavimą (108-110; 101 b.l.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad ne visi rašytiniame užsakyme (turinio skiltyje) nurodyti darbai buvo atlikti- nėra duomenų, kad būtų pakeisti visi laidai nuo mašinos į priekabą, kas leidžia teigti esant labiau tikėtina, kad remonto darbų apimtis buvo derinta remonto eigoje.
Teismas, vertindamas šią situaciją šalių sutarties kontekste, pažymi, kad nors sutarties 1.2 punkte numatyta, ieškovės pareiga atlikti transporto priemonių remonto darbus užsakovui užsakius, tačiau nėra nurodyta, kad privaloma rašytinė užsakymo forma. Įvertinus transporto priemonių remonto paslaugų pobūdį, akivaizdu, kad ne visi gedimai yra žinomi pristačius automobilį remonto įmonei, dalis jų paaiškėja transporto priemonės remonto eigoje, tačiau įprastai darbai pradedami nedelsiant. Iš ieškovės suformuoto užsakymo turinio/ pageidavimų/ pastabų, užrašytų autoservisų darbuotojų ir vairuotojų slengu (15 b.l.) bei fakto, kad vilkikas ieškovei buvo pateiktas, o taip pat atsakovės neginčytos aplinkybės, kad transporto priemonė 2013 m. spalio 21 d. turėjo išvykti į reisą, bei kad 2013 m. lapkričio 2 d. transporto priemonė buvo pateiktai valstybinei techninei apžiūrai, teismas sprendžia esant labiau tikėtina, kad atsakovė užsakė būtent tokios apimties remonto darbus, kurie yra nurodyti 2013 m. spalio 18 d. automobilio remonto užsakyme ir atmeta atsakovo argumentus, kad transporto priemonė buvo pateikta tik patikrai, o remonto paslaugų atsakovė neužsakė. Be to, teismas šioje situacijoje konstatuoja abiejų sutarties šalių bendradarbiavimo stoką: ieškovė, neturėdama asmenų, su kuriais galima suderinti užsakymo apimtį ir kainas, sąrašo, užsakymą suderino su asmeniu, neįsitikinusi jo įgaliojimų apimtimi, o po savaitgalio atlikusi dalį darbų ir perdavusi transporto priemonę atsakovei, pastarajai vėl ją pateikus tolesniam remontui su jai žinomu įgaliotu asmeniu nesusiekė ir tęsė darbus; atsakovė nepateikė ieškovei visų įgaliotų asmenų sąrašo, kad ieškovė su jais galėtų susisiekti ir atsakovės nedarbo dienomis, įgalioti asmenys (I. R.) pirmąją dieną po savaitgalio nepasidomėjo užsakymu ir darbų eiga bei apimtimi, o pretenzijas pareiškė tik ieškovei pateikus sąskaitą.
Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutinka ir dėl atliktų darbų kokybės. Kaip matyti iš 2013-11-02 Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 200-0280901, buvo nustatyta, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų (38 b.l.). Nustatyta, kad lanksčios stabdžių sistemos žarnelės pažeistos, pratrintos, susuktos arba per trumpos (dešinė priekinė nepritvirtinta atjungta), nustatytas darbinio stabdžio veikimo trūkumas-vieno iš ratų stabdymo jėga nesiekia 70 procentų kito ant tos pačios ašies sumontuoto rato didžiausios stabdymo jėgos ir kt. Kadangi techninė apžiūra atlikta praėjus tik 3 dienoms nuo ieškovės atliktų remonto darbų, tarp jų ir stabdžių sistemos, tikėtina, kad darbai buvo su trūkumais, tačiau įvertintina ir tai, kad nėra jokių duomenų, kad transporto priemonė techninei apžiūrai buvo pateikta nedelsiant po remonto darbų, šalys ekspertizės, ar nustatyti trūkumai yra dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų, byloje skirti neprašė, t.y. byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad techninės apžiūros metu nustatyti trūkumai atsirado po ieškovės atlikto remonto, o ne tris dienas po to eksploatuojant vilkiką. Šalys buvo susitarusios dėl garantijos remonto darbams. Šalių 2013-05-14 sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad paslaugos taikoma garantija nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas 6 mėn. garantijos terminas (12-14 b.l.). Iš šalių atstovų elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovei nurodžius atliktų darbų trūkumus, ieškovė ragino ją pateikti transporto priemonę apžiūrai, kad nustatyti ir įvertinti, ar tai ieškovės nekokybiškai atliktas darbas, ar naujai atsiradę gedimai (28 b.l.), tačiau atsakovė nepateikė transporto priemonės, kad ieškovė padarytus remonto darbų trūkumus galėtų nustatyti ir kaip įsipareigojusi sutartyje, juos pašalinti. Taip pat atsakovė neatvyko apžiūrėti ieškovės pakeistų detalių, nors ieškovė dalį detalių buvo suradusi. Dėl šių aplinkybių atsakovės atsikirtimai dėl netinkamos remonto darbų kokybės atmestini, kaip neįrodyti.
Ieškovė yra pelno siekiantis verslo subjektas, kuri viešame registre yra nurodžiusi savo veikla ir prekybą transporto priemonių atsarginėmis dalimis ir reikmenimis. Atsakovė nesutinka su detalių kainomis, teigdama, kad kai kurios jų net 100 procentų didesnės, negu rinkoje. Teismo įpareigota ieškovė pateikė įrodymus ir sudarė palyginamąją lentelę (75-94 b.l.), iš kurių matyti, kad remontui panaudotų detalių kaina UAB „Autokurtas“ yra 6940,17 Lt, o UAB „Romasta group“ tų pačių detalių kaina yra 4278,27 Lt., t.y. 38 procentais didesnė. Iš 2014-10-09 teismo posėdyje ieškovės pateiktos lentelės matyti, kad didžiosios detalių dalies mažmeninei kainai ji taiko 31 procento dydžio antkainį nuo tos kainos, už kurią pati detales įsigyja. Atsakovė ne pirmą kartą pateikė transporto priemonę ieškovei remontui, todėl jos kainodara atsakovei neabejotinai užsakymo pateikimo metu buvo žinoma.
CK normose nėra nuostatų dėl rangos darbų kainos apskaičiavimo būdų ar kriterijų. Tokiu atveju yra taikoma CK 6.653 straipsnio 1 dalies nuostata su atitinkamais pakeitimais, atsižvelgiant į rangos ypatumus. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, tai ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje nustatytas taisykles. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią normą pateikiamos bendrosios nuostatos, kad įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis, o konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes (įvykdymo kokybę, sutartį vykdančios šalies kvalifikaciją ir panašiai), tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010). Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytoje sutartyje (2.1 punkte) buvo nustatyta, kad užsakovas įsipareigoja apmokėti vykdytojui už perduotas prekes ir/ arba atliktas paslaugas kainomis, nurodytomis PVM sąskaitoje -faktūroje, bet atsakovė atsisakė sąskaitą apmokėti, motyvuodama tuo, kad darbų neužsakė, o detalių kaina žymiai viršija jų rinkos kainą. Nesant rašytinio šalių susitarimo dėl konkrečių būtent šio užsakymo darbų ir detalių kainos, sudaro teismui pagrindą taikyti CK 6.198 straipsnio nuostatas dėl sutarties kainos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai sutartyje jos kaina nenustatyta, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią nuostatą reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą. Rangovo ir užsakovo santykiams taikomos civilinės teisės normos, šalių autonomiškumo, sutarčių laisvės ir sutarties uždarumo principai; sudarant verslo sandorius kainos nustatomos atsižvelgiant į pelno siekį, užsakymų rinkoje susiklosčiusią situaciją, mokestinę aplinką ir kt. Rangovas pagal bendruosius prievolių vykdymo principus privalo ekonomiškai vykdyti prievolę, t. y. neišlaidauti (samdydamas darbuotojus, nuomodamasis techniką, pirkdamas medžiagas ir kt.), tuo pačiu užtikrindamas atliekamų darbų kokybę. Tokiu atveju jis turi teisę į tai, ką sutaupė, nes tai – rangovo ekonomija (CK 6.654 straipsnis); ši teisė išlieka ir tada, kai teismas nustato rangos darbų kainą pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalį, 6.198 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013).
Tai, kad atsakovė užsakymo ir PVM sąskaitos faktūros nepasirašė, neatleidžia jos nuo pareigos atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus ir detales, nes byloje nustatyta, kad šalys žodžiu derino darbus ir brangesnių detalių kainas. Šalių 2013-05-14 sutarties 3.8 punkte numatyta, kad užsakovui atsisakius atsiimti ir apmokėti užsakytas prekes, jis vis tiek privalo apmokėti vykdytojui 70 procentų nuo užsakytų ir patiektų detalių kainos, nurodytos užsakyme. Atsižvelgiant į šią sutartinę nuostatą, byloje nustatytų aplinkybių visetą, taip pat ir aukščiau nurodytas aplinkybes dėl abipusės šalių bendradarbiavimo stokos, rašytinio detalaus užsakymo suderinimo nebuvimo bei į tai, kad automobilis buvo pateiktas remontui ne tik 2013-10-18, bet ir pakartotinai, remonto darbai buvo atlikti, tačiau ne visų be išimties detalių kaina su atsakovės atstovu buvo suderinta, atsakovė, pasiėmusi suremontuotą automobilį (faktiškai priėmusi darbų rezultatus ir jais pradėjusi naudotis pagal paskirtį), po atliktos techninės apžiūros vilkiko ieškovei apžiūrai ir garantiniams įsipareigojimams vykdyti, jei būtų nustatyti trūkumai, nepateikė, sudaro pagrindą rangovui (ieškovei) reikalauti visiškai atsiskaityti už darbus. Teismas sprendžia esant teisinga, sąžininga ir protinga priteisti ieškovei už atliktus remonto darbus ir detales bei medžiagas, tačiau įvertinus šalių pateiktus įrodymus apie kitų rinkos dalyvių nustatytas detalių pardavimo kainas, 30 procentų sumažinti pradinę detalių pardavimo kainą (neįskaičiuojant atsakovei suteiktos 15 procentų nuolaidos neoriginalioms sunkvežimių detalėms pagal priedą Nr. 1 prie sutarties, 11 b.l.), t.y. iš viso priteisti 11430,50 Lt, įskaitant 21 proc. PVM (CK 6.655 str. 1 d., 6.653 str. 1 d., 6.198 str. 1 d. ).
Dėl delspinigių. Ieškovė prašo jai priteisti iš atsakovės sutarties 2.5 punkte numatytus delspinigius- 0,03 procento už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, ieškinyje nurodo jų sumą 256,01 Lt. Šis ieškovės reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas. Ieškinį tenkinus iš dalies, atitinkamai mažintina priteistinų delspinigių suma už laikotarpį nuo 2013-11-13 (nurodytas PVM sąskaitoje faktūroje atsiskaitymo terminas)- iki bylos iškėlimo- 2014-01-15 (63 dienas) 216,04 Lt.
Ieškovė taip pat prašo jo naudai iš atsakovo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 2 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas juridinis asmuo privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-01-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d., 6.37 str. 2 d.).
CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Buvo patenkinta 92 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai tarp šalių paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 340 straipsnio 5 dalis). Dėl atmestų reikalavimų mažintinos iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Pateikdama ieškinį, ieškovė sumokėjo 421 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 92 proc. ieškovės reikalavimų, jai priteistina 387 Lt sumokėto žyminio mokesčio.
Bylą nagrinėjant teisme, patirta 40 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2 b.l.). Proporcingai padalijus šias išlaidas ieškovei ir atsakovei, gauta iš ieškovės priteistina 3 Lt suma mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš ieškovės nepriteistinos. Iš atsakovės priteistina 37 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Apie kitas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas duomenų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsniu, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti UAB „Autokurtas“ į.k. 135456559, buveinė Verslo g. 13, Kumpių k., Kauno r., iš UAB „Modus distribution“ į. k. 302378254, buveinė Elektrėnų g. 7, Kaunas, 11430,50 Lt (vienuolikos tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt šešių litų 54 ct) skolą, 216,04 Lt (du šimtus šešiolika litų 4 ct) delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 11430,50 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 387 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš UAB „Modus distribution“ į. k. 302378254, buveinė Elektrėnų g. 7, Kaunas, 37 Lt (trisdešimt septynis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.