- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-08
- Bylos Nr.
- 1S-131-957/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- V. J.
Skundas Nr. 1S-131-957/2024 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
2024 m. gegužės 8 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. RV-25-769, kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. V. J. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-318/2015, kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-144-396/2016, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – trylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 159 straipsnį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 261 straipsnį – penkerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį – šešerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir V. J. paskirta galutinė subendrinta keturiolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2015 m. sausio 28 d. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
2. Nuteistajam V. J. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. gruodžio 7 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. birželio 7 d., 2/3 laisvės atėmimo bausmės V. J. atliko 2021 m. rugpjūčio 7 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. kovo 6 d. – 2 metai 3 mėnesiai 1 diena.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija 2024 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. RV-25-769 (toliau – ir nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir rekomendavo nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones.
4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi nuteistojo V. J. skundas dėl Komisijos 2024 m. kovo 8 d. nutarimo atmestas.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
5. Skundu nuteistasis V. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
5.1. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas ignoravo skunde cituojamą doktriną, susijusią su lygtiniu paleidimu iš laisvės atėmimo vietų, šiuo klausimu nepasisakė, todėl teismas buvo šališkas, o jo priimta nutartis – šabloniška.
5.2. Jis atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kriterijus: yra atlikęs daugiau nei du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas šių argumentų nevertino. Po ankstesnio svarstymo jam buvo skirtos papildomos rekomendacijos, kurias jis yra visiškai įvykdęs, todėl nėra jokių priežasčių, kurios neleistų priimti sprendimo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Jis yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tuo tarpu skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad jis įsitraukia ne į visas pozityvaus užimtumo priemones, programas ir mokymus, organizuojamus pusiaukelės namuose. Pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turėtų būti analizuojamos tik tos veiklos, kurios yra numatytos individualiame socialinės reabilitacijos plane. Nuteistojo teigimu, neįmanoma ir netikslinga dalyvauti visose įmanomose veiklose ir programose. Nuteistasis pažymi, kad jis šiuo metu dirba Vilniaus mieste, taip pat vykdo individualią veiklą, tad praktiškai visa jo diena yra suplanuota ir užimta. Esant tokiai situacijai jis visgi geba rasti laiko, noro ir galimybių lankyti praktiškai visas resocializacijos programas, vykdyti pozityvaus užimtumo priemones. Yra praleidęs tik vieną renginį (pažintis su šunimis), tačiau tai buvo padaryta administracijos leidimu, nes turėjo vizitą pas odontologą. Nuteistojo manymu, reikalavimas lankyti visas resocializacijos priemones ir pozityvaus užimtumo priemones yra nelogiškas ir perteklinis.
5.3. Teismas skundžiamoje nutartyje pateikė priekaištus dėl to, kad praeityje jis yra padaręs pažeidimų, už kuriuos buvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis. Nuteistojo manymu, teismas galėjo vertinti tik periodą nuo paskutinio Komisijos sprendimo, be to, už šiuos pažeidimus jis jau buvo nubaustas, todėl tų pačių pažeidimų vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra baudimas antrą kartą už tuos pačius veiksmus.
5.4. Komisija neginčija jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tokio ginčo ir negali kilti, nes laisvės atėmimo bausmę jis atlieka atviro tipo režimo sąlygomis, o į atviro tipo bausmės atlikimo vietą nuteistieji yra perkeliami tada, kai vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones (BVK 37 straipsnio 5 dalies 3 punktas) ir kai jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ji akivaizdžiai sumažėjo (BVK 37 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Taigi, Vilniaus kalėjimo administracijos sprendimas perkelti jį į atviro tipo bausmės atlikimo vietą jau savaime yra įrodymas, kad jis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, o jo nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai sumažėjo. Tuo tarpu skundžiamą nutartį priėmęs teismas, ignoruodamas jo argumentus ir įrodymus, padarė išvadą, kad jo atveju yra nustatyta nekintanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tai, kad jo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nereiškia, kad ji nekintanti. Savo skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui jis atkreipė dėmesį į Lietuvos kalėjimo tarnybos 2023 m. rugsėjo 6 d. tarnybinį pranešimą Nr. LV-39636 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos konceptualaus paaiškinimo“, kuriame išdėstyti kriterijai, kuriuos nustačius gali būti fiksuojama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo teigimu, jis atitinka visus minėtame tarnybiniame pranešime nurodytus kriterijus, tačiau nepaisant to, skundžiamą nutartį priėmęs teismas vadovavosi kitais, niekam nežinomais kriterijais, ir padarė išvadą apie jo nekintančią vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
5.6. Tiek Komisija, tiek skundžiamą nutartį priėmęs teismas suabsoliutino jo nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį. Nuteistojo manymu, šios aplinkybės iš tikrųjų yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Lygtinio paleidimo netaikymas motyvuojant nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, įvertinus BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, laikytinas dvigubu baudžiamumu. Lygtinio paleidimo galimybės neturėtų būti diferencijuojamos pagal nusikaltimo sunkumą, nes toks modelis iškreipia bausmių skyrimo ir jų vykdymo tikslų balansą. Nuteistojo asmeninės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu.
5.7. Nuteistasis skunde pažymi, kad jis turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį – vykdo individualią veiklą, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Lygtinio paleidimo atveju taip pat turėtų darbą ir gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą. Nuteistojo manymu, šios aplinkybės neabejotinai paneigia bet kokias kriminalinės subkultūros apraiškos galimybes, tačiau skundžiamus sprendimus priėmusi Komisija ir teismas iš esmės jų nevertino, pateikdami deklaratyvius argumentus apie neva ir šiandien egzistuojančius kriminogeninius veiksnius, tokiu būdu bandant sudaryti įspūdį dėl jo tariamo neatitikimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kriterijams. Nuteistasis pažymi ir tai, kad jis turi stiprius socialinius ryšius, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais ir šeima. Jo artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese.
5.8. Pagal Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Rec (2003) 22 lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Šiuo atveju skundžiamoje nutartyje atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą praktiškai neargumentuotas.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo V. J. skundas atmetamas.
7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo V. J. skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo V. J. skundą dėl Komisijos 2024 m. kovo 8 d. nutarimo netaikyti nuteistajam V. J. lygtinio paleidimo. Žemesnysis teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo, todėl skundžiama nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti nuteistojo V. J. skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.
8. Pažymėtina, kad skunde gausiai cituojama teisės doktrina (dėl kurios, priešingai nei teigiama skunde, žemesnysis teismas neturi pareigos išsamiai pasisakyti), tačiau iš esmės nurodomi tik pavieniai faktai (socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymas, vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir daroma pažanga ją mažinant, teisėto pragyvenimo šaltinio turėjimas, stiprūs socialiniai ryšiai), kurie, nuteistojo manymu, sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą, kartu skunde teigiama, kad teismas, netaikydamas jam lygtinio paleidimo, nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Rec(2003)22 nuostatų, atsižvelgdamas į jo ankstesnį elgesį bei bausmės atlikimo metu gautas nuobaudas. Būtent taip nuteistasis savo skundu apibrėžia skundo nagrinėjimo ribas, todėl skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų detaliai nebekartoja, o tik juos papildo, atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.
9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis, be kita ko, šio straipsnio 1 dalimi, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šioje dalyje.
10. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. J. atlieka keturiolikos metų ir šešių mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę, du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2021 m. rugpjūčio 7 d. 2023 m. gruodžio 28 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, nuteistojo V. J. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Taigi, nagrinėjamu atveju sutiktina su nuteistojo skundo teiginiu, kad nuteistojo priskyrimas konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei (nagrinėjamu atveju – vidutinei) nėra esminis kriterijus, sprendžiant apie nuteistojo pažangą, dėl to turi būti nustatinėjamos ir analizuojamos visos nuteistojo elgesį apibūdinančios aplinkybės, vertinant jas bylos duomenų visumoje.
11. Iš nuteistojo skundo turinio matyti, jog nuteistasis V. J. savo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sieja tik su tam tikrų pozityvių veiksmų atlikimu – socialinės reabilitacijos programos įvykdymu, nustatyta vidutine nusikalstamo elgesio rizika, taip pat su Vilniaus kalėjimo administracijos sprendimu perkelti jį į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Visgi, aukštesnysis teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Nagrinėjamu atveju tokie akivaizdūs nuteistojo skunde akcentuojamų veiksmų pozityvūs rezultatai, atitinkantys minėtus kriterijus, nenustatyti. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli apie tai bus pasisakyta vėliau). Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2020 m. lapkričio 3 d., 2021 m. vasario 11 d., 2021 m. birželio 9 d., 2022 m. kovo 21 d., 2022 m. lapkričio 8 d. atlikus V. J. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri, kaip teisingai pažymėjo žemesnysis teismas, išliko ir 2023 m. liepos 13 d. atlikto vertinimo metu. Sutiktina su nuteistojo skundo teiginiu, kad aplinkybė, jog jo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nereiškia, kad ji nekintanti, visgi nagrinėjamu atveju spręsti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, sudarančią pagrindą taikyti jam lygtinio paleidimo institutą, aukštesnysis teismas šiuo metu dar neturi pagrindo. Skunde nurodyti faktai apie dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, aktyvią nuteistojo darbinę veiklą, tvirtus socialinius ryšius teigiamai apibūdina V. J. ir rodo jo pažangą, tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jie nėra pakankami tam, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog ši pažanga akivaizdi mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, kad jam jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesnysis teismas pažymi, kad, priešingai nei nurodoma skunde, šias nuteistojo nurodytas aplinkybes įvertino ir žemesnysis teismas, kuris padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir stabili net ir esant teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, yra vertinami ne tik teigiama darbinė motyvacija ir įsitraukimas į darbinę veiklą, legalių pajamų gavimas, ryšių su artimaisiais palaikymas, gyvenamosios vietos turėjimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog V. J., išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be to, aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, vaikų turėjimu, ryšio su artimaisiais palaikymu, egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau, akivaizdu, kad nuo nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tuo tarpu skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, nutylint jam nepalankius aspektus, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.
12. Pažymėtina ir tai, jog, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2023 m. spalio 16 d. sprendimas, kuriuo nuteistąjį V. J. nutarta perkelti į specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą, savaime nėra įrodymas, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo taip akivaizdžiai, jog jį būtų galima paleisti lygtinai. Sąlygos, kurioms esant nuteistieji, atliekantys bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje, yra perkeliami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, yra reglamentuotos BVK 37 straipsnio 5 dalyje. Pagal jas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą gali būti perkelti tik nuteistieji, kurie, be kita, ko vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ji akivaizdžiai sumažėjo, neturi drausminių nuobaudų, neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus. Tačiau šių sąlygų, kurios neabejotinai reikšmingos ir sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, buvimas nėra ir negali būti tiesiogiai siejamas su materialaus pagrindo, įtvirtinto BVK tryliktame skirsnyje „Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“, egzistavimu. Taigi, nepaisant minėto Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2023 m. spalio 16 d. sprendimo, kuris buvo priimtas remiantis BVK 37 straipsnio 5 dalimi, nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo V. J. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo taip akivaizdžiai, jog jo elgesį toliau būtų galima keisti neizoliuojant jo nuo visuomenės. Aukštesniojo teismo vertinimu, ši nuteistojo skunde akcentuojama aplinkybė neįpareigoja teismo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistojo skunde cituojamas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas (BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas) reikalauja, jog nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui, o, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, V. J. bausmę Vilniaus kalėjimo pusiaukelės namuose atlieka tik nuo 2023 m. spalio 16 d. Nuteistojo perkėlimas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą leidžia manyti, kad nuteistasis V. J. iš tiesų daro pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangą, todėl tinkamas jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos, priimant minėtą sprendimą, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nepaneigia aptartų duomenų, dėl kurių visumos lygtinis paleidimas nuteistajam šiuo metu dar netaikytinas.
13. Pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas 10 kartų, paskutinį kartą buvo baustas 2022 m. gegužės 5 d., o skatintas 6 kartus, taigi nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vien tik teigiamu elgesiu nepasižymėjo, be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuo paskutinio karto, kai nuteistasis buvo skatintas, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 3 d., praėjo ganėtinai nemažai laiko. Šiuo atveju, nors nuteistasis vykdo individualią veiklą bei nuo 2023 m. lapkričio 10 d. dirba UAB „C“ vadybininku, pagal galimybes dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminių poveikio priemonių skaičius, jų santykis, rodo nepakankamą ir nestabilią nuteistojo elgesio korekciją bei kelia pagrįstas abejones tuo, kad jis stengiasi elgtis išskirtinai teigiamai. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad jis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir vykdo jam siūlomas rekomendacijas, visgi šios aplinkybės nėra išskirtinės, kadangi toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Šiame kontekste kaip nepagrįstas atmestinas nuteistojo skundo teiginys, jog žemesnysis teismas, išsakydamas priekaištus dėl jam taikytų drausminių nuobaudų, galėjo vertinti tik periodą nuo paskutinio Komisijos sprendimo. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybės, vertinami nuteistojo elgesio pokyčiai viso bausmės atlikimo metu ir toks vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu.
14. 2024 m. vasario 20 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-556 nuteistajam V. J. konstatuoti trys statiniai kriminogeniniai veiksniai (didelis nusikalstamų veikų skaičius; būdingas nusikalstamo elgesio modelis; stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika), net septyni dinaminiai (nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą; psichotropinių medžiagų vartojimas įkalinimo įstaigoje; asmuo yra vartojęs narkotinę medžiagą, dėl kurios greitai išsivysto stipri psichologinė priklausomybė; aukštas savęs vertinimas; nepakankami problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžiai; neigiama nuostata į priežiūrą ir apribojimus; neigiama nuostata į visuomenės narių interesus ir teises) ir keturi apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (formaliai patvirtino gyvenamąją vietą; įsidarbino ir dirba; palaiko ryšius su artimaisiais; deklaruoja pro-socialinius ateities tikslus ir yra pasiryžęs jų siekti). Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis V. J. nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nes dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis yra nustatytas gana didelis (kaip minėta, septyni). Manytina, kad dar didesnis nuteistojo įsitraukimas į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekio reguliavimą, pasitelkiant tam tikslines elgesio/požiūrio korekcijos priemones, sudarytų prielaidas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
15. Atsižvelgiant į nuteistojo skundo argumentus, pažymėtina, kad nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą V. J. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, kiek kartų jis teistas, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytus nusikaltimus, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Pažymėtina, kad V. J. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, veikiant organizuota grupe), 159 straipsnyje (vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką), 261 straipsnį (narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams), 253 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis), 259 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), t. y. už labai sunkių, sunkaus ir nesunkių nusikaltimų padarymą. Būtent nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas, o pasikartojantis nusikalstamas elgesys rodo, kad jam pakeisti reikia didesnių pastangų. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu ir nelaikytinas dvigubu bausmę atliekančio asmens baudžiamumu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo V. J. lygtinio paleidimo galimybę, pagrįstai ir tinkamai įvertino nuteistojo asmens byloje esančią informaciją apie ankstesnius nuteistojo teistumus ir jo padarytas nusikalstamas veikas.
16. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija nenurodė, kokių konkrečių veiksmų jis turėtų imtis, norėdamas padaryti pažangą valdant su nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius poreikius, tačiau aukštesnysis teismas su tokiu nuteistojo skundo argumentu nesutinka. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek skundžiama nutartis, tiek Komisijos nutarimas ir 2024 m. vasario 20 d. socialinio tyrimo išvada Nr. RV-25-556 rodo aiškią kryptį, kuria nuteistasis turi nukreipti savo pastangas mažindamas dinaminius kriminogeninius veiksnius (o tuo pačiu – ir nusikalstamo elgesio riziką), kurių, beje, nustatytas reikšmingas skaičius (net septyni paminėti šios nutarties 14 punkte). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Nuteistasis jam išskiriamus dinaminius kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju esantis gana didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo resocializacijos procesas vis dar nėra baigtas.
17. Be kita ko, svarbia aplinkybe, sprendžiant dėl nuteistojo V. J. skundo pagrįstumo, laikytina ir tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai (visi penki Komisijos nariai balsavo prieš). Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
18. Atsakant į skundo argumentą dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad minimomis rekomendacijomis tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose, kurių nuostatomis įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai.
19. Nors nuteistasis, ignoruodamas žemesniojo teismo ir Komisijos padarytas priešingas išvadas, kurios atitinka byloje esančius faktinius duomenis, skunde akcentuoja tik jo lygtinį paleidimą neva pagrindžiančias aplinkybes, cituodamas minėtas Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė, skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistąjį nuo visuomenės. Aukštesnysis teismas pažymi, kad V. J. neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2026 m. birželio 7 d.), o šios aplinkybės vertinimas yra būtinas gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Skundo argumentai, kurie iš esmės teigiamai apibūdiną nuteistąjį, neanalizuojant jam nepalankių duomenų, skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų, nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.
20. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangų pakanka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.