- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-11
- Bylos Nr.
- e2YT-1974-1190/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Miglė Kiršienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė ,,Turto bankas“
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos E. P. mirties 2016 m. lapkričio 5 d. priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti jai priklausiusį turtą. Nurodė, kad turtą sudaro gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys, taip pat visi nekilnojamajame turte buvę kilnojamieji daiktai – baldai, indai, nuotraukos, dokumentai ir kita.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“ atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokatė J. Č. pareiškimą palaikė. Paaiškino, kad pareiškėja rūpinosi mamos laidotuvėmis ir ėmė naudotis visu turtu po mamos mirties. Tas turtas buvo: gyvenamasis namas ir kiti statiniai, juose buvę kilnojami daiktai. Pareiškėja kai kuriuos daiktus išsaugojo, tarp jų ir kadastrinių matavimų bylą. Pareiškėja pasirūpino, kad nebūtų skaičiuojamos skolos už gyvenamojo namo eksploatacines išlaidas. Rinkliava pradėta skaičiuoti tik nuo 2024 m. balandžio 1 d., kadangi name nebuvo deklaruotų asmenų. Pareiškėja po motinos mirties buvo nuvykusi į seniūniją ir ten pateikė duomenis, kad jos mama mirusi, norinčių deklaruoti gyvenamąją vietą tame name nėra. Įsiskolinimo nėra. 2016 m. seniūnija perdavė savivaldybei duomenis apie skolininkus, tačiau apie palikėją tokie duomenys perduoti nebuvo. Tai rodo, kad pareiškėja pradėjo faktiškai valdyti turtą. Pareiškėja su mama gyveno atskirai. Kitų įpėdinių, kurie galėtų pretenduoti į turtą, nėra. Po mamos mirties pareiškėja į namą įvedė vietinį vandentiekį, pamūrijo židinį. Su meistrais buvo sudaromos žodinės sutartys. Nurodė, kad palikėjos namas labai varganas ir apleistas, jame likę daiktai buvo nereikšmingi, todėl išsaugota tik Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla. Pareiškėja mokėjo už mamos laidotuvės, pirko gėles. Patvirtino, kad pareiškėja po motinos mirties likusius daiktus: baldus, indus, nuotraukas sutvarkė, t. y. išmetė kaip nereikalingus, nes jie buvo seni ir nudėvėti. Šie veiksmai buvo atlikti iš karto, taip pat ir grąžino konteinerį, kad nesikauptų skolos. Baldai liko namelyje. Tvarkydavo aplinką, pjovė žolę, vėliau pradėjo renovuoti namą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų: gimimo liudijimo, Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo ir kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos motina E. P. mirė 2016 m. lapkričio 5 d. E. P. mirė ištuokoje, vaikai – J. P.. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po E. P. mirties palikimo priėmimo faktų neregistruota. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad E. P. vardu registruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr., esantis adresu, ir kiti statiniai.
Pareiškėjos atstovės paaiškinimais nustatyta, kad po E. P. mirties jos palikimą sudarė nekilnojamasis turtas, kadastrinių matavimų byla ir kilnojamieji daiktai. Byloje esanti Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos kopija, mokėjimo kvitai už laidojimo paslaugas, gėles, mokėjimo už atliekų tvarkymą kvitas patvirtina, kad pareiškėja iš karto po mamos mirties perėmė mamai priklausančius dokumentus, rūpinosi nekilnojamuoju turtu, todėl įsiskolinimų nesusidarė.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valią priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001, 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).
Faktiškai valdydama palikimą sudarantį turtą J. P. išreiškė savo valią priimti motinos E. P. palikimą. Įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, pareiškėjos atstovės paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškimas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkinamas (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 448 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2016 m. lapkričio 5 d., mirties, jos dukra J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.