Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, našlys, ne karo prievolininkas, užsiimantis individualia veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas: 1) 2009m. balandžio 21d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 1d., tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius LR BK 38 str. pagrindu, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant, neturintis teistumo; 2) 2010m. balandžio 12d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 243 str.-1 MGL 130,- Lt.(vieno šimto trisdešimties litų ir 00 ct.) dydžio bauda; 3) 2010m. spalio 06d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 243 str.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64 str. 1-2d.d.,-3 MGL 390,- Lt.(trijų šimtų devyniasdešimties litų ir 00 ct.) dydžio bauda, 2017m. kovo 14d. bauda išieškota; 4) 2018m. liepos 20d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 140 str. 2d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-areštu 30(trisdešimčiai) parų, 2018m. gruodžio 17d. paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atlikęs arešto bausmę, paskutinis teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 135 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. D. sunkiai sužalojo kitą žmogų, t.y. padarė sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2019m. rugpjūčio 10d., apie 21⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis A. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atvykęs į sodybą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), kad išsiaiškinti galimo savo sūnaus-pil. D. D. sumušimo aplinkybių, užsipuolė kambaryje, lovoje gulėjusį pil. J. K., kuriam bendrai ne mažiau kaip 31-ą smūgį suduodamas su mediniu pagaliu ir įspirdamas kojomis į įvairias kūno vietas, pastarajam padarė daugybines poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus galvos plaukuotoje dalyje, veide, krūtinėje, nugaroje, dešiniame petyje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, abiejose plaštakose, kairiame krūtinės ląstos šone, dešiniame juosmens šone, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje ir abiejuose keliuose, kas visumoje nukentėjusiajam J. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o taip pat kietu, buku, riboto paviršiaus, pailgos formos daiktu(mediniu pagaliu) smūgiavo ir į dešinįjį krūtinės ląstos šoną poodinių kraujosruvų srityje, nuo ko plyšo blužnis, kas nukentėjusiajam J. K. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Iš teisme paskelbto nukentėjusiojo J. K., kaip liudytojo, 2019m. rugpjūčio 12d. vykusios pirminės apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2019m. rugpjūčio 10d, apie 15⁰⁰ val., jis su savo drauge-pil. I. S. ir draugu-pil. D. D. bei pastarojo drauge, kurios žino tik vardą E, draugės I. automobiliu atvažiavo pas D močiutę, gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini)., pasilinksminti, t.y. atsigerti alaus ir pasikepti dešrelių. Jiems su D. geriant alų, jis girdėjo, kaip D telefonu skambino pastarojo tėvas, kurie telefoninio pokalbio metu susikonfliktavo dėl kažkokių pinigų. Kiek buvo valandų, jis nežino, tačiau jau buvo vakaras, kai jo draugė I. juos palikusi, išvažiavo, o neužilgo išvažiavo ir D draugė E. Sodybos kieme liko tik jis, draugas D ir pastarojo močiutė, kuri tą vakarą taip pat buvo stipriai išgėrusi. Kiek buvo valandų, jis negali pasakyti, nes buvo jau gerokai apgirtęs, tačiau atsimena, kad nuėjo atsigulti į D močiutės name esantį didžiausią kambarį, kur užmigo. Kada atsibudo, tuo meta lauke jau buvo tamsu. Pajuto, kad skauda abi rankas, ant kurių pamatė mėlynes. Be to, pajuto, jog blogai mato kairės pusės akimi, o palietęs akį, pajautė, kad kairės pusės akis yra ištinusi, jautė visur skausmą, tačiau liko gulėti. D. D. kambaryje jau nebuvo, o kada šis išvažiavo, jis nežino. Prašvitus, ryte paskambino į greitąją medicinos pagalbą ir išsikvietė medikus. Surikęs draugo D močiutei, paprašė, kad ši eitų pasitikti greitosios medicinos pagalbos automobilio. D. D. močiutė jam užsiminė, jog į sodybą buvo atvažiavęs draugo D tėvas, tačiau daugiau nieko nepasakė. Kas jį miegantį sumušė, jis nežino, nes nieko neatsimena, tik žino, kad nuėjo miegoti, o atsibudo jau sumuštas. Įtaria, jog jį miegantį galėjo sumušti atvažiavęs draugo D. tėvas, tačiau dėl ko jis buvo sumušti, jis nežino. Pristačius mane į ligoninės priėmimo skyrių, po medicininės apžiūros jam buvo nustatytas skysčių išsiliejimas į pilvo ertmę, po ko operacijos metu jam pašalino blužnį. Daugiau jis nieko pasakyti negali, nes nieko neatsimena(b.l. 81-82, t. 1).

2019m. rugsėjo 17d. atliktos papildomos liudytojo apklausos metu nukentėjusysis J. K. parodė, kad pirmos apklausos meta galėjo duoti ne visai tikslius parodymus, nes buvo ką tik po operacijos. Dabar nori paaiškinti kaip viskas įvyko. 2019m. rugpjūčio 10d., apie 15⁰⁰ val., jis su savo drauge I. ir draugu-pil. D. D. bei pastarojo drauge E., kurios pavardės nežino, jo(nukentėjusiojo J. K.) automobiliu atvyko į kaimą pas D močiutę, kad pasikepti dešrelių. Su savimi turėjo apie 5 litrinius alaus butelius. Jie visi draugiškai bendravo, jokių konfliktų nebuvo. Maždaug tarpe 18⁰⁰-19⁰⁰ val. su taksi automobiliu išvažiavo E., o po kurio laiko ir jo draugė I., nes pastarajai kitą dieną reikėjo eiti į darbą. Jis su D. liko dviese. Į namus planavo grįžti su taksi automobiliu. Sodyboje dar buvo ir draugo D močiutė, kurios vardo jis nežino. D. D. močiutė su jais kompanijoje nesėdėjo. Privalgęs dešrelių, jis nusprendė nueiti prigulti ir maždaug tarpe 20⁰⁰-20³⁰ val. užmigo. Po kurio tai laiko atsibudęs, pamatė virš jo stovintį draugo D tėvą-pil. A. D., kuris jam smūgiavo. Jam gulinčiam lovoje su kažkokiu pagaliu buvo suduotas smūgis į kūną, o kitas smūgis teko į galvą, po kurio jis „ atsijungė “. Kaip atrodė pagalys, jis neatsimena, nes mažiausiai į jį žiūrėjo. Daugiau smūgių neatsimena, bet visas jo kūnas buvo sumuštas, visur buvo mėlynės. Atsibudo tik paryčiais, maždaug apie 05⁰⁰ val. ryto, ir iš karto net nesuprato, kas įvyko. Po to pajuto, kad negali net pajudėti, jautė didelį skausmą. Šalia savęs rado telefoną, jis pats išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau ką kalbėjo telefonu, dabar neatsimena. Kadangi nežinojo adreso, tai pasikvietė draugo D močiutę, kad pastaroji pasakytų adresą, kur atvažiuoti. Atvykus greitosios medicinos pagalbos brigadai, jis buvo išvežtas į ligoninę. Jis neįsivaizduoja, dėl ko draugo D tėvas jį sumušė, nes minėtą vakarą su pastaruoju nebendravo, o tarp jo ir draugo D jokių konfliktų nebuvo. Iš ligoninės jį išleido maždaug po 12 dienų. Tiek gulėdamas ligonėje, tiek ir būdamas išleistas iš ligoninės, jis buvo susitikęs su draugu D., kuris jam papasakojo, kad tą vakarą jis SMS žinutėmis susirašinėjo su savo tėvu, kuriam telefonu pasakė, kad nori pasitraukti iš gyvenimo, t.y. pasikarti, dėl ko jo(draugo D) tėvas A ir buvo atvažiavęs pas močiutę. Pokalbio metu draugas D taip pat minėjo, kad jis matė kaip jo tėvas jį(nukentėjusįjį J. K.) mušė, o jis(draugas D dar bandė jį ginti. Be to, draugas D dar buvo jam persiuntęs jo(draugo D) ir tėvo sugyventinės V susirašinėjimą mobilaus ryšio telefono programėlėje „ Messenger “, kur jis(draugas D) tėvo sugyventinei rašė, kad tėvas sumušė jį(nukentėjusįjį J. K.) miegantį(b.l. 87-88, t. 1). Prie apklausos protokolo nukentėjusysis J. K. pridėjo telefonu SMS žinutėmis vykusio susirašinėjimo nuotraukas, kurias jam buvo persiuntęs draugas D(b.l. 89-91, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojos I. S. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2019m. rugpjūčio 10d., apie 15⁰⁰ val., ji kartu su savo vaikina-pil. J. K., pil. D. D. ir pastarojo drauge E, kurios pavardės nežino, su automobiliu buvo atvykę pas D močiutę, kad pasikepti dešrelių ir išgerti alaus. Minėtą vakarą ji pati alkoholio nevartojo, nes vairavo. Visa jų kompanija sėdėjo draugiškai, jokių konfliktų nebuvo. Maždaug apie 18⁰⁰ val. pirma išvažiavo E, nes pastaroji lyg tai turėjo važiuoti pasiimti savo vaikų, o apie 19⁰⁰ val. išvažiavo ir ji pati, nes kitą dieną, 06⁰⁰ val. jai reikėjo būti darbe. Sekančią dieną, t.y. 2019m. rugpjūčio 11d., po 06⁰⁰ val., ryte, jai iš kito numerio paskambino jos vaikinas J, kuris paklausė, ar ji gali jį pasiimti iš ligoninės. Daugiau jai telefonu nieko paaiškinta nebuvo. Jai iš karto nuvykus į ligoninę, vaikinas J jai pasakė, kad jį miegantį sumušė D tėvas. J. dar minėjo, kad jis buvo užmigęs, o atsibudo nuo smūgių sudavimo, nuo kurių „ atsijungė “ ir atsibudo tik anksti ryte, apie 05⁰⁰ val. ryto, po ko pats išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Jos vaikinui J buvo padaryta ehoskopiją, po kurios buvo nustatyta, kad pilvo ertmėje kaupiasi skysčiai, dėl to J. iš karto buvo perkeltas į operacinę. Tą pačią dieną ji su vaikino J seseri A pradėjo aiškintis, kas atsitiko. Ji skambino D, kuris telefoninio pokalbio metu pasakė, kad tą vakarą pas jo(D) močiutę buvo atvažiavęs tėvas-pil. A. D. ir, užsipuolęs, su pagaliu sumušė miegantį jos vaikiną J. Jai paklausus D, kodėl jo tėvas sumušė J. , D atsakęs, kad nežino. D. D. minėjo, kad jis bandė atitraukti savo tėvą nuo J, tačiau net ir jam(D) pačiam tėvas su pagaliu sudavė smūgį į koją. Žino, kad šiuo meta D yra pas savo seserį-pil. A. D., gyvenančią Š. Savo telefone turi vaikino J sesers A įrašytą pokalbį su A. D. sugyventine V, kurios pavardės nežino, kur pastaroji sako, kad „ jei nedabaigė J, tai dabaigs “(b.l. 94-95, t. 1). Apklausos metu liudytoja I. S. pateikė į DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) įrašytą vaizdo įrašą, kuriame yra nufilmuota nukentėjusiojo J. K. sesuo A, kalbanti mobilaus ryšio telefonu su kaltinamojo A. D. sugyventine-pil. V. V., telefoninio pokalbio stenogramą pridedant prie baudžiamosios bylos medžiagos. Iš užfiksuoto vaizdo matyti, kad kaltinamojo J. K. sesuo A. telefoninio pokalbio metu bando išsiaiškinti, kas nutiko ir kodėl jos brolis buvo sužalotas miegantis. Girdisi, kaip nukentėjusiojo J. K. sesuo aiškina, jog ji žinanti, kaip viskas įvyko, t.y. kad kaltinamasis A. D. sumušė miegantį jos brolį, į ką kaltinamojo A. D. sugyventinė V. V. atkerta, jog tuo metu ji su kaltinamuoju buvo namuose, po ko girdisi įžeidinėjimai((b.l. 96-101, t. 1, baltas vokas su kompiuterine laikmena, prisegtas prie bylos t. 2).

Iš teisme paskelbto liudytojos M. Ž. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji dirba VšĮ „ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras “ greitosios medicinos pagalbos padalinyje budinčia gydytoja. 2019m. rugpjūčio 11d., 05²³ val., buvo gautas iškvietimas adresu: (duomenys neskelbtini)., kur 22 metų vyras patyrė traumą krūtinės ląstoje. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė pats nukentėjęs asmuo. Atvykus nurodytu adresu kartu su vairuotoju V. T., name juos pasitiko pagyvenusi moteris, kuri parodė, kur yra nukentėjęs asmuo. Apie įvykio aplinkybes minėta moteris jiems nieko nepasakė. Užėję į kambarį, lovoje rado gulintį, kaip vėliau paaiškėjo pil. J. K.. Kambaryje buvo betvarkė, lova be patalynės, nešvari. Vaikinas gulėjo ant lovos su drabužiais. Bendravimo metu, J. K. jiems pasakė, kad pats nugriuvo ant betoninių blokų ir susimušė krūtinę, jam dabar labai skauda, todėl jis ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Daugiau šis vaikinas nieko jiems nepasakė. J. K. pats eiti negalėjo, tai į greitosios medicinos pagalbos automobilį kartu su vairuotoju jį padėjo nunešti kiti kaimo vyrai. Automobilyje J. K. jos paprašė telefono, kad jis galėtų paskambinti savo draugei, kuriai pokalbio metu pasakė, kad jį veža į ligoninę. Ar J. K. dar kažką sakė savo draugei, ji neatsimena. Daugiau apie šį įvykį ji nieko nežino(b.l. 103-104, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojos E. U. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad pil. A. D. yra jos uošvis, su kuriuo beveik nebendrauja, o pastarojo sūnus-pil. D. D. yra jos sugyventinis. 2019m. rugpjūčio 10d., vakare, galimai buvo apie 18⁰⁰ val., kartu su A. sugyventine V. taksi automobiliu atvažiavo į sodybą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini)., kad pasiimti savo sugyventinį D., kur vyko išgertuvės. Kartu važiavo ir V. sugyventinis A. Atvykus į vietą, jos sugyventinis D. D. buvo lauke, kiemo pavėsinėje, kur miegojo pasirėmęs į stalą. Pažadinusi, padėjo D. nueiti iki taksi ir jie kartu išvažiavo. Tuo metu girdėjo, kad namo viduje vyksta žodinis konfliktas, girdėjosi vyriški balsai, keiksmažodžiai, tačiau ji į namo vidų neužėjo. Kieme iš viso užtruko apie 5 minutes. Jos sugyventinis D. D. buvo gerokai išgėręs. Ji žinojo, kad į sodybą yra atvykęs pil. J. K., kurį pažįsta iš matymo, nes pastarasis tą pačią dieną šios sodybos kieme, kai ji ten buvo atvykusi dar dienos metu, kad išsikepti šašlykų, sumušė savo sugyventinę I. Tai matydama, iš sodybos ji išvažiavo ir buvo pas pažįstamą iki tol, kol vakare vėl su taksi grįžo atgal pasiimti savo sugyventinio D. D.. Tą dieną ji alkoholio nevartojo, o savo sugyventinį D. D. dienos metu sodyboje taip pat buvo palikusi blaivų. Kiek žino, toje sodyboje gyvena jos sugyventinio D. D. močiutė, o vasaros meta ir pats jos uošvis-pil. A. D. su sugyventine. Apie tai, kad J. K. buvo sumuštas sužinojo tą pačią dieną, nes pas juos į namus adresu: (duomenys neskelbtini)., kur tuo meta ji gyveno su sugyventiniu D. D., buvo atvažiavęs pastarojo tėvas A. D.. Bendravimo metu A. pasakė, kad jis sumušė J. K., tačiau dėl kokių priežasčių jis taip padarė, nepaaiškino, tik pasakė, kad „ pyderai pas jį nesilankys “. Mano, kad viską turėjo matyti A. D. sugyventinė V., nes pastaroji visą laiką ten buvo. Kad J. K. guli ligoninėje, sužinojo po kelių dienų, apie ką jai pranešė J. sugyventinė I.. Daugiau apie įvykį ji nieko nežino ir nieko paaiškinti negali(b.l. 131-133, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2019m. rugpjūčio 11d., 07³⁵ val., buvo užregistruotas neįvardinto fizinio asmens telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyriaus, mobilaus ryšio telefono numeris nenurodomas) apie tai, kad į ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi pil. J. K., gim. (duomenys neskelbtini)., kuris medikams paaiškino, jog išvakarėse, būdamas stipriai neblaivus, griuvo ant betoninės dangos laiptų ir susižalojo kairės pusės veido sritį ir dešinės pusės šoną. Gautai informacijai patikrinti buvo nuvykta į VšĮ „ Uk-mergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur buvo bendrauta su pil. J. K., papasakojusiu susižalojimo aplinkybes, kuris jokių pretenzijų dėl savęs paties susižalojimo niekam neturėjo ir įvykio aplinkybių tyrimo nepageidavo. Po to tikslinant patirtų sužalojimų aplinkybes, pakartotinai buvo nuvykta ir bendrauta su pil. J. K., kuris, apsigalvojęs, paaiškino tikras įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad išvakarėse, t.y. 2019m. rugpjūčio 10d., apie 21⁰⁰ val., buvo sumuštas draugo-pil. D. D. tėvo, kurio anketinių duomenų neturi(b.l. 16-19, t. 1). Gautos informacijos pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-34293-19 pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1d.(b.l. 8-15, t. 1). Minėtos aplinkybės apie pil. J. K. sumušimo faktą, darant ligoninėje gulėjusio nukentėjusiojo vykusio pokalbio su policijos pareigūnais vaizdo įrašą, yra užfiksuotos ir bylos medžiagoje esančiame Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėjo 2019m. rugpjūčio 11d. rašytame tarnybiniame pranešime dėl informacijos(b.l. 52-53, t. 1, baltas vokas su kompiuterine laikmena, prisegtas prie bylos t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės(forma Nr. 110/a) išrašo matyti, kad 2019m. rugpjūčio 11d., 06⁰⁶ val., pagal iškvietimą adresu: (duomenys neskelbtini)., buvo atvykusi greitosios medicinos pagalbos(GMP) brigada, kuri atliko įvykio vietoje rasto nukentėjusiojo J. K. medicininę apžiūrą(pastaba: konstatuotos traumos krūtinės ląstos srityje), pasak kurio, jis, griūdamas, pats susižalojo, po apžiūros nukentėjusį asmenį išvežus į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių(b.l. 142-144, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio vieno iš 2019m. spalio 07d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų matyti, kad, vykdant kaltinamojo A. D. naudojamo mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kontrolę, buvo nustatyta, jog 2019m. rugpjūčio 24d., apie 18⁵⁵ val., pastarajam paskambino vyriškis, kurio mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), o telefoninio pokalbio metu kaltinamasis A. D. telefoną perduoda savo draugei, kuri, kalbėdama su tuo vyriškiu, šiam pasakoja, kad kaltinamojo A. D. sūnus D. slapstosi, nes prieš porą savaičių kaime buvo incidentas, apie kurį kaime niekas nežino, nes viskas vyko namuose. Toliau kaltinamojo A. D. draugė nurodo, kad kaltinamojo A. D. sūnus D. prisidirbo ir paskambino tėvui(kaltinamajam A. D.), o pastarasis, atvažiavęs, su „ basliu “ daužė J.(nukentėjusįjį J. K.), po ko šis gulėjo ligoninėje. Telefoninio pokalbio garso įrašas buvo įrašytas į CD-R kompaktinį diską(laikmeną), kurio stenograma yra pridėta prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 145-148, 152-166, 172-174, baltas vokas su kompiuterine laikmena, prisegtas prie bylos t. 2).

Iš teisme paskelbto byloje esančio kito 2019m. spalio 07d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad, vykdant kaltinamojo A. D. naudojamo mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kontrolę, buvo nustatyta, jog 2019m. rugpjūčio 25d., 09²⁹ val., vyriškis, kuris naudojasi mobilaus ryšio telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), skambino kaltinamajam A. D., o vykusio telefoninio pokalbio metu pastarasis pasakoja, kad jam sūnus D. parašė SMS žinutę, kad J.(nukentėjusysis J. K.) jį(sūnų D.) sumušė, po ko jis(kaltinamasis A. D.) atvažiavo ir J. sumušė su pagaliu, kuris net gulėjo ligoninėje, o dabar sūnus D. slapstosi pas draugę A. Telefoninio pokalbio garso įrašas buvo įrašytas į CD-R kompaktinį diską(laikmeną), kurio stenograma yra pridėta prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 145-148, 152-161, 167-174, baltas vokas su kompiuterine laikmena, prisegtas prie bylos t. 2).

LR BK 15 straipsnyje nustatytos dvi tyčios rūšys-tiesioginė ir netiesioginė. Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, t.y. nusikaltimus, į kurių sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė-kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pagal BK 15 straipsnio 3 dalį netiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti įstatyme numatyti pavojingi padariniai ir, nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Taigi netiesioginei ir tiesioginei tyčiai būdingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad kaltininkas, suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumą, numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, yra abejingas galimiems padariniams, jam tas pats, ar jie įvyks ar ne(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2008, 2K-402/2013, 2K-244-942/2015). Kartu pažymėtina, kad kaltininko suvokimas ir numatymas yra konkretus. Asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 135 straipsnį, jeigu jis suvokia, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai ir yra tokio pavojingumo laipsnio, kad gali sukelti nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, jis numato tokią galimybę, didelį tikėtinumo laipsnį, bet lieka abejingas numatomiems sunkiems padariniams(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015).

Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad tyčia gali būti apibrėžta(konkretizuota) ir neapibrėžta(nekonkretizuota). Neapibrėžta(nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t.y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius(kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-75-689/2018).

Šiuo konkrečiu atveju pagal bylos aplinkybes konstatuotina, jog kaltinamasis A. D. veikė netiesiogine tyčia, nes suduodamas smūgius su kojomis ir mediniu pagaliu nukentėjusiajam J. K. į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į dešinįjį krūtinės ląstos šoną poodinių kraujosruvų srityje, neabejotinai suvokė, kad, taip veikdamas, jis gali sužaloti žmogų. Pažymėtina, jog žmogus paprastai suvokia ir numato dėsningus padarinius. Smurtaudamas kaltininkas paprastai numato platų padarinių spektrą ir nors jis šių padarinių atžvilgiu veikia neapibrėžta tyčia(smūgiuodamas į įvairias kūno vietas padarinių nekonkretizuoja), tačiau jis(kaltininkas) atsako už faktiškai sukeltą žalą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamojo A. D. padaryti veiksmai nukentėjusiajam J. K. sukėlė sunkų sveiktos sutrikdymą(b.l. 72-76, t. 1).

Tokiu būdu, įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo A. D. kaltė yra pilnai įrodyta, todėl pastarojo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 1d., požymius, t.y. sunkus kito žmogaus sveikatos sutrikdymas, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes ir sukeltų pasekmių pobūdį.

Dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. K. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas jam atlyginti nusikaltimu padarytą žalą bendroje 23.300,- Eur.(dvidešimt trijų tūkstančių trijų šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, tame tarpe turtinę žalą 300,- Eur.(trijų šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumoje ir neturtinę žalą 23.000,- Eur.(dvidešimt trijų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumoje(b.l. 41-42, t. 1).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Nukentėjusiojo J. K. byloje pareikštame civiliniame ieškinyje turtinių reikalavimų dalį sudaro patirtos gydymo išlaidos, t.y. išleistos asmeninės piniginės lėšos įvairiems vaistams ir kitoms medicininėms priemonėms įsigyti.

Bylos proceso teisme metu buvo pateikta tik dalis prašomą atlyginti turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų, t.y. 2019m. rugpjūčio 13d.-rugsėjo 09d. laikotarpyje UAB „ Norfos vaistinė “ ir UAB „ Euro vaistinė “ priklausančiose vaistinėse pirktų vaistų bendroje 64,91 Eur.(šešiasdešimt keturių eurų ir 91 eur/ct.) sumoje ir AB „ Ortopedijos technika “ pirktų medicininių priemonių(juosmens-kryžkaulio diržo) 37,- Eur.(trisdešimt septynių eurų ir 00 eur/ct.) sumoje(viso patirtų gydymo išlaidų bendroje 101,91 Eur. sumoje) čekiai, o kitų čekių, pasak nukentėjusiojo J. K., jis nėra išsaugojęs(b.l. 156-160, t. 2).

Kadangi žala nukentėjusiojo J. K. sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. D. veiksmais, o prašoma atlyginti turtinė žala yra grindžiama rašytiniais įrodymais, nukentėjusiojo byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas dalinai tik dokumentais pagrįstai turėtų gydymo išlaidų daliai kompensuoti, kurias kaltinamasis A. D. privalo visiškai atlyginti bendrais pagrindais LR CK 6.263 str. 2d. pagrindu.

Nukentėjusysis J. K., byloje reikšdamas civilinį ieškinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią jis patyrė, atlyginimo, pastarajam prašant priteisti 23.000,- Eur.(dvidešimti trijų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą.

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2d. apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumno ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse-profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui. Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jos pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo(operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-429/2013 ir kt.). Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra pasisakęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas(ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose(kasacinės nutartus civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Kekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad nukentėjusysis J. K. po sumušimo 2019m. rugpjūčio 11d., 05¹⁸ val., pats telefonu išsikvietė medikus, po ko 06⁵¹ val. iš įvykio vietos greitosios medicinos pagalbos(GMP) automobiliu iš karto buvo pristatytas ir paguldytas į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ chirurgijos skyrių, kur stacionariai buvo gydomas iki 2019m. rugpjūčio 19d. Pristatytas į gydymo įstaigą pacientas(nukentėjusysis J. K.) teigė, kad iš pradžių slėpė, kas nutiko ir ligoninės gydytojams nurodė, kad neva pats susižalojo, neblaivus nukrisdamas ant betoninės dangos, o vėliau, padrąsintas savo artimųjų, atskleidė, kad iš tikrųjų buvo sumuštas. Po atliktos medicininės apžiūros konstatavus daugybinius sužalojimus ir pagal atliktus įvairius tyrimus nustačius kraujavimą į pilvo ertmę, tą pačią pristatymo į ligoninę dieną, t.y. 2019m. rugpjūčio 11d., pacientas(nukentėjusysis J. K.) skubos tvarka buvo pervežtas į operacinę numatomai laparatomijai pagal gyvybines indikacijas atlikti, t.y. buvo įtartas trauminis blužnies plyšimas, kur atliktos operacijos metu pastarajam buvo pašalinta blužnis. Išrašant iš ligoninės nukentėjusiajam J. K. buvo rekomenduotas ribotas fizinis krūvis dviejų mėnesių laikotarpiui, kontrolė KP pas chirurgą ir apsilankymas pas šeimos gydytoją dėl imunoprofilaktikos ir režimo, laikiną nedarbingumą nustačius iki 2019m. rugpjūčio 30d. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 16-19, 23-28, 54-55, 72-76, 143-144, t. 1, b.l. 161-167, t. 2). Pasak paties nukentėjusiojo J. K., dėl sumušimo 2019m. rugpjūčio 10d. jam ne tik buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, bet jis patyrė ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir vidinę depresiją, nes, išleistas iš ligoninės, dėl po operacijos buvusio nedarbingumo negalėjo nieko dirbti, gydėsi ambulatoriškai, pirko įvairius vaistus nuo skausmo ir kitas reikalingas medicinines priemones, t.y. juosmens-kryžkaulio diržą. Ir šiuo metu nukentėjusysis J. K. jaučia patirtų sužalojimų pasekmes, nes, pastarojo žodžiais, nebeturi sveikatos, nebegali pakelti net 10-15 kg svorio, kadangi pašalintos blužnies vietoje iš karto jaučia skausmą, o keičiantis orams, skauda ir kitas buvusias sužalotas vietas.

Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į paties žalą padariusio kaltinamojo A. D. kaltės formą-tyčią ir jo pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo asmenį pasekoje sukeltas pasekmes(dėl pavartoto fizinio smurto nukentėjusiajam J. K. buvo padaryti nežymus ir sunkus kūno sužalojimai, tačiau jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius po sumušimo ar dėl to netektą nedarbingumą byloje nėra, nes, paties nukentėjusiojo žodžiais, prasidėjus viruso COVID-19 plitimui ir paskelbus karantiną Lietuvos Respublikoje, jis nespėjo susitvarkyti dokumentų dėl neįgalumo, o bylos duomenimis vėliau buvo sulaikytas, pasiunčiant atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal vykdomą įsiteisėjusį 2019m. lapkričio 26d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį pagal LR BK 281¹ str. 1d.(b.l. 143, t. 2). Nors blužnies pašalinimo atveju žmogus ir be šio organo gali gyventi, nežiūrint į tai, blužnis yra svarbus organas, dalyvaujantis krovetvornom procese, t.y. skaido senų raudonųjų kraujo kūnelių ir trombocitų skaičių kraujyje, todėl, pašalinus blužnį, susilpnėja žmogaus imuninė sistema, o tuo pačiu ir gebėjimas pasipriešinti virusams ir infekcijoms. Tokiais atvejais daugelį blužnies funkcijų perima kepenys ir limfmazgiai, kurių apkrova padidėja, dėl to keičiasi žmogaus gyvenimas ir tokius asmenis reikalauja laikytis tam tikrų taisyklių(laikymasis tam tikros dietos, kūno palaikymas su antibiotikais, kad užkirsti kelią infekcinėms ligoms, papildomi skiepai, vengimas masinių susibūrimų vietų, dažnesni profilaktiniai tikrinimai ir pan.)), į nukentėjusiojo individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusysis J. K. yra pilnametis asmuo, ir jo užimtumą, t.y. nukentėjusysis, kaip šiuo metu pats realia laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo, iki bausmės atlikimo niekur oficialiai nedirbo), bet ir į kaltinamojo A. D. turtinę padėtį(kaltinamasis yra dirbantis asmuo, užsiimantis individualia veikla(b.l. 150-151, t. 1) ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį) bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal LR BK 135 straipsnį, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), laikytina, kad nukentėjusiojo J. K. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra mažintinas ir tenkintinas dalinai, priteisiant fiksuotą 8.000,- Eur.(aštuonių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio sumą nuo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio sumos, nes ši žala buvo padaryta neteisėtais, nusikalstamais kaltinamojo A. D. veiksmais, kurią šis privalo atlyginti bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d.).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 3.033,80 Eur.(trijų tūkstančių trisdešimt trijų eurų ir 80 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo J. K. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 31-35, t. 1).

Kadangi žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. D. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiojo J. K. gydymui, bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).

Spręsdamas kaltinamojo A. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo A. D. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie sunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 5d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam A. D. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas keturis kartus asmuo, tačiau pastarasis, dar turėdamas paskutinį neišnykusį teistumą už nusikaltimą žmogaus sveikatai, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, 2018m. gruodžio 17d. būdamas paleistas iš paskutinės įkalinimo vietos atlikęs jam paskirtą arešto bausmę, toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, šioje baudžiamojoje byloje būdamas kaltinamas naujo įžūlaus nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu(b.l. 56-60, 62-78, t. 2). Visa tai rodo kaltinamojo A. D. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis A. D. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, ne tik būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bet ir turėdamas neišnykusį paskutinį teistumą už ankstesnę smurtinę veiką, t.y. būdamas recidyvistu, kas sunkina jo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis A. D. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę bausmę, kas lengvina kaltinamojo A. D. atsakomybę.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kaltinamajam A. D. inkriminuojamas nusikaltimas yra tyčinis, įstatymų leidėjui sankcijoje numačius tik vienintelę bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą. 2019m. birželio 27d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pakeista ir LR BK 75 str. redakcija, įsigaliojusi 2020m. liepos 01d., pagal kurią ir asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, įstatymo leidėjas numato galimybę iš dalies atidėti bausmės vykdymą. Kadangi baudžiamasis įstatymas, lengvinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią(LR BK 3 str. 2d.), asmenims, iki 2020m. liepos 01d. padariusiems sunkius nusikaltimus, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuostatų pagal naują LR BK 75 str. redakciją, įsigaliojusią 2020m. liepos 01d., taikymo. Visgi, įstatymo leidėjas numatė ir išimtį, jog bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikytinas asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, numatytus LR BK XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII ir XLIV skyriuose. Šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. D. padarytas sunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai yra priskirtinas LR BK XVIII skyriuje numatytų nusikaltimų kategorijai, todėl pastarajam negali būti taikytinos nuo 2020m. liepos 01d. įsigaliojusios naujos LR BK 75 str. redakcijos nuostatos. Teismo vertinimo, byloje nėra pagrindų kaltinamajam A. D. taikyti ir LR BK 54 str. 3d. nuostatas, nes kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą ir jam inkriminuojamą nusikaltimą šioje nagrinėjamoje byloje padarė, dar neišnykus teistumui už ankstesnį smurtinį nusikaltimą.

Tokiu būdu teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, nusikaltimo, dėl kurio atsiradusios pasekmės, t.y. nukentėjusiajam padaryta žala, nėra pašalintos, padarymo aplinkybes, ir įvertindamas tai, kad kaltinamasis A. D. jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam A. D., kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už padarytą nusikaltimą yra tikslinga paskirti tik sankcijoje numatytą bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą, nes kitos rūšies bausmių kaltinamojo A. D. nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka. Paskirtina laisvės atėmimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1d., ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam A. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu dvejiems metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo A. D. sulaikymo dienos, jį suimant.

Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2019m. spalio 29d., 17⁰⁰ val., iki 2019m. spalio 31d., 09¹⁰ val., t.y. 2(dvi) kardomojo kalinimo-suėmimo dienas, kada kaltinamasis A. D. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. D. paskirtas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiojo J. K. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo A. D. 101,91 Eur.(vieno šimto vieno euro ir 91 eur/ct.) sumą turtinės žalos ir 8.000,- Eur.(aštuonių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą neturtinės žalos nukentėjusiojo J. K. naudai jam nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo A. D. 3.033,80 Eur.(trijų tūkstančių trisdešimt trijų eurų ir 80 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo J. K. gydymui, atlyginti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-jo skyriaus prokurorės 2019m. gruodžio 12d. nutarimu, kuris buvo patikslintas 2019m. gruodžio 13d., kaltinamajam-pil. A. D., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., ir pastarojo sutuoktinei-pil. D. D., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., kaip bendraturčiams, taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, t.y. ½ dalį pastato-gyvenamojo namo 1A1m(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 2.227,- Eur.(du tūkstančiai du šimtai dvidešimt septyni eurai ir 00 eur/ct.), baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo J. K. pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti, kuris buvo pratęstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020m. birželio 05d. teisėjo nutartimi, areštuotą turtą palikus toliau saugoti šio nekilnojamojo turto bendraturčiui-kaltinamajam A. D., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo nukentėjusiojo J. K. byloje keliamų ieškininių reikalavimų dalyje dienos.

Daiktinius įrodymus-CD-R kompaktinį diską(laikmeną) su bendrojo pagalbos centre(BPC) užregistruotu telefoninio pranešimo garso įrašu, CD-R kompaktinį diską(laikmeną) su įrašytu ligoninėje gulėjusio nukentėjusiojo J. K. ir policijos pareigūnų vykusio pokalbio vaizdo įrašu, DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) su vaizdo įrašu ir CD-R kompaktinį diską(laikmeną) su elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu padarytais pokalbių įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.