Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorei Jolitai Okuškienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis, 2018 m. birželio 14 d. apie 20.45 val., Elektrėnų sav., Elektrėnuose, Dubijos g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį "O. O.", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,64 promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 7 d.

A. Ž. teisiamojo posėdžio metu dėl įvykdytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos veikos gailėjosi. Nurodė, kad įvykio dieną su draugais žiūrėjo futbolo rungtynes, vartojo alkoholinius gėrimus, o tada nusprendė važiuoti namo, todėl iš (duomenys neskelbtini) važiavo link (duomenys neskelbtini). Pradėjus važiuoti jam pradėjo dvejintis akyse nuo išgerto alkoholio, jis suprato, kad toliau negali važiuoti, todėl sustabdė automobilį autobusų stotelėje ir užmigo. Jam sustojus, prie jo automobilio priėjo policijos pareigūnai, kurie paprašė išlipti iš automobilio, liepė pūsti į alkotesterį, o tada išvežė jį į gydymo įstaigą. Nurodė, kad visų įvykio aplinkybių gerai neprisimena, nes buvo stipriai neblaivus. Teigė, kad pripažįsta, jog automobilį vairavo būdamas neblaivus. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu sako tiesą ir teismas turėtų vadovautis šiais jo parodymais, o ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, nes buvo labai išsigandęs dėl gresiančių pasekmių.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir nustačius, kad šis prisipažinimas neprieštarauja bylos įrodymams, byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273, 291 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško savo kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus konstatuoja, kad A. Ž. 2018 m. birželio 14 d. apie 20.45 val(duomenys neskelbtini) vairavo jam priklausantį automobilį "O. O.", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,64 promilės etilo alkoholio, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 7 d. Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė esmines jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nekilo, todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą A. Ž. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl BK 40 str. taikymo.

Kadangi kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų nustatymas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013).

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Ž. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą jo sutuoktinės L. Ž., su kuria jis gyvena, atsakomybei. Nurodė, kad sutuoktinė galės daryti jam teigiamą įtaką.

Byloje yra pateiktas laiduotojos L. Ž. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant A. Ž. jos atsakomybei.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu laiduotoja L. Ž. sutiko laiduoti už kaltinamąjį A. Ž. ir nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirba (duomenys neskelbtini), darbovietėje yra charakterizuojama teigiamai. Neabejoja, kad užtikrins, jog jos sutuoktinis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, kadangi jie kartu gyvena, ji gali daryto įtaką vyrui, yra jam autoritetas. Teigė, kad vyras pasielgė neapgalvotai, tačiau jis nėra linkęs vartoti alkoholį, mano, kad jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Teigė, kad jos pajamas sudaro 700 Eur atlyginimas.

Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas įvertinęs tai, kad kaltinamasis A. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi dėl padarytos veikos, darbdavio (duomenys neskelbtini) yra charakterizuojamas teigiamai, anksčiau nėra teistas, nuo 2004 m. iki 2018 m. už KET pažeidimus baustas 7 kartus, laiduotoja L. Ž., kuri yra jo sutuoktinė ir su kuria jis gyvena, sutinka laiduoti už kaltinamąjį, sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, perduodant kaltinamąjį A. Ž. pagal laidavimą L. Ž. atsakomybei dviejų metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.).

Atsižvelgęs į laiduotojos L. Ž. asmenines savybes ir jos turtinę padėtį, teismas atleidžią kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti L. Ž. kaip laiduotoja, nes ji yra kaltinamojo sutuoktinė, su kuria kaltinamasis kartu gyvena, reiškia ji gali jam daryti teigiamą įtaką, ji yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktuose. Teismo vertinimu, jų kompleksas padėtų pasiekti prevencinių tikslų ir papildomai užtikrintų visuomenės saugumą.

Teismas, įvertinęs jau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bei tai, kad jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, tai pat atsižvelgęs į tai, kad jis būdamas neblaivus, kai nustatytas net 2,64 prom. neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę, o ši aplinkybė liudija jo padarytos veikos pavojingumą bei abejingumą eismo saugumui ir kitų asmenų turtui bei sveikatai, sprendžia, jog prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą pasiekti galima uždraudus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ne trumpiau, nei 2 metų terminui. Be to, iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad A. Ž. anksčiau 7 kartus buvo baustas už KET pažeidimus, todėl laikyti, jog asmuo yra nepriekaištingai besilaikantis KET reikalavimų vairuotojas, pagrindo nėra. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Šiuo atveju nustačius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajai taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis parinktinas įvertinus tiek jau minėtų aplinkybių visumą, tiek ir tai, jog A. Ž. yra dirbantis, gauna nuolatinių pajamų. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų asmenų fondą, o tik apsiribojant specialiosios teisės atėmimu, formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas visuomenėje ir neturėtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Taigi teismas, siekdamas, kad kaltinamajam būtų padarytas atitinkamas auklėjamasis poveikis dėl jo padarytos nusikalstamos veikos bei siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų, sprendžia, kad skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte (71 straipsnyje) numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant artimą minimumui šio įmokos dydį - 20 MGL įmoką.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, jog baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau apskritai nebuvo teistas, dirba, kitas jau aptartas aplinkybes, jį charakterizuojančias teigiamai (atsakomybę lengvinanti aplinkybė, charakteristika ir pan.), taip pat paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, be to, už jį laiduoja, kaip pripažinta anksčiau, vertas pasitikėjimo asmuo, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Taigi automobilio konfiskavimas nagrinėjamu atveju netaikytinas, sprendžiant, jog kaltinamajam skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės yra pakankamos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Kadangi automobilis "O. O.", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nekonfiskuojamas, prokuroro 2018-06-15 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, turi būti taikomas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BPK 140 str. nustatyta tvarka, A. Ž. nuo 2018-06-14 iki 2018-06-15 buvo laikinai sulaikytas (1 para). Šis laikas, vadovaujantis BK 65 ir 66 str., įskaitytinas į bausmės atlikimo laiką (b.l. 39, 48).

Dokumentas – A. Ž. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00294601 – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės įmonei Regitra.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, paskirti A. Ž. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, ir 20 MGL dydžio (1000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.

A. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Prokuroro 2018-06-15 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui "O. O.", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taikyti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į A. Ž. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018-06-14 iki 2018-06-15, t.y. 1 para.

Dokumentą – A. Ž. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00294601 – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei Regitra.

1) Vengiant sumokėti paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, tačiau šis nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str. 2 d.). Įmoka mokama į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).

L. Ž. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.