- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- 2A-868-580/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00046-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Jūra Marija Strumskienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- R. U.
- Ieškovas
- D. L.
- Trečiasis asmuo
- AS ,,Reverta“, atstovaujamam UAB ,,NIF Lietuva“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, I. C.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. U. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovei R. U., tretiesiems asmenims AS ,,Reverta“, atstovaujamam UAB ,,NIF Lietuva“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, I. C. dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti galiojančia tarp ieškovės D. L. ir atsakovės R. U. 2007 m. sausio 23 d. sudarytą sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, t. y. ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Ieškinį grindė tuo, kad šalys 2007-01-23 susitarė, jog ieškovė iš atsakovės nupirks už 91 000 Lt (26 355,42 Eur) nekilnojamąjį turtą - ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Buto dalis). Šalys nurodytoje sutartyje patvirtino, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties užtikrinimui ieškovė atsakovei sumokėjo avansu 80 000 Lt (23 169,60 Eur), kurie bus įskaityti į parduodamo nekilnojamojo turto kainą. Atsakovė sutartimi įsipareigojo notarinės sutarties pasirašymo dienai pateikti notarinio sandorio sudarymui reikalingus dokumentus, o jei vėluos pasirašyti sutartį, sumokėti ieškovei po 1 000 Lt (289,62 Eur) už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsisakius pasirašyti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, sutiko mokėti 20 000 Lt (5 792,40 Eur) baudą. Šalys taip pat sutarė, kad ieškovė atsakovei iki 2013-12-14 sumokės likusią 11 000 Lt (3 185,82 Eur) sumą. Nors ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė, tačiau atsakovė notarinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Teismo sprendimui įsiteisėjus, ieškovė sutiko sumokėti atsakovei likusią 11 000 Lt (3 185,82 Eur) sumą, numatytą pirkimo-pardavimo sutartyje.
Šalies argumentai
Atsakovė R. U. su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad ieškovė jai sumokėjo likusią 11 000 Lt (3 185,82 Eur) sumą, tačiau UAB ,,NIF Lietuva“ tendencingai trukdė joms užbaigti turto perleidimo sandorį ir sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, kurią sudariusi atsakovė atsiskaitytų su banku.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AS ,,Reverta“, atstovaujamas UAB „NIF Lietuva“, nurodė, kad su atsakove 200-02-12 sudarė kreditavimo sutartį Nr. BKS/765, pagal kurią suteikė 165 789,65 Eur kreditą. Pagal 2010-07-31 kreditų portfelio perleidimo sutartį AB ,,Citadele“ bankas visas savo reikalavimo teises pagal kreditavimo sutartį Nr. BKS/765 perleido naujajam kreditoriui – AS Parex bankui, kuris 2012-05-10 pakeitė pavadinimą į AS ,,Reverta“. Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo su atsakove sutartis buvo nutraukta ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Atsižvelgiant į tai, jog gautų lėšų atsiskaityti su kreditoriumi neužteko net pusei įsiskolinimo padengti, antstolis išieškojimą nukreipė į kitą skolininkės turtą, įkaitant Buto dalį. Pažymėjo, kad preliminariąja sutartimi šalys susitarė dėl viso buto pirkimo-pardavimo, kai tuo tarpu nuo 2006-03-21 atsakovei priklauso tik ½ dalis, todėl atsakovė preliminariosios sutarties sudarymo metu neturėjo teisės sudaryti sutartį dėl jai nepriklausančios dalies pardavimo. Šalims nesudarius pagrindinės sutarties per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą, prievolė ją sudaryti pasibaigė. Preliminarioji sutartis nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl jos sudarymo faktas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis. Tikėtina, jog preliminarioji sutartis sudaryta tik dėl akių, siekiant išvengti išieškojimo iš atsakovei nuosavybės teise priklausančios turto dalies AS ,,Reverta“ naudai. Nuo 2013-03-25 Buto daliai taikomi areštai.
Trečiasis asmuo I. C. su ieškiniu sutiko.
Trečiasis asmuo Transporto priemonių draudikų biuras savo pozicijos dėl ieškinio nepareiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės D. L. valstybės naudai 646 Eur žyminio mokesčio ir 21,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2007-01-23 sudarė preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (toliau – Sutartis). Sutarties 1 punktu šalys sutarė, kad atsakovė siūlo, o ieškovė sutinka pirkti Buto dalį už 91 000 Lt (26 065,80 Eur). Sutarties 2 punktu šalys patvirtino, kad ieškovė sutarties pasirašymo dieną sumokėjo avansu 80 000 Lt (23 169,60 Eur), kurie bus įskaityti į nekilnojamojo turto kainą. Šalys pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-padavimo sutartį įsipareigojo sudaryti ne vėliau kaip iki 2013-12-14.
Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė su AB Parex bankas 2007-02-12 sudarė kreditavimo sutartį Nr. BKS/765, pagal kurią jai suteiktas 165 789,65 Eur kreditas. 2010-07-31 kreditų portfelio perleidimo sutartimi AB ,,Citadele“ bankas reikalavimo teises pagal kreditavimo sutartį Nr. BKS/765 perleido naujajam kreditoriui – AS Parex bankui, kuris 2012-05-10 pakeitė pavadinimą į AS ,,Reverta“. Atsakovė pareigos atsiskaityti pagal sudarytą kreditavimo sutartį nevykdė, todėl 2013-03-01 Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras išdavė vykdomuosius įrašus dėl 152 581,34 Eur, skolos, 6 mėn. Libor Eur + 4 proc. dydžio metinių palūkanų nuo išieškomos sumos nuo 2013-01-22 iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo bei notaro paskaičiuotų išlaidų išieškojimo, kurie buvo pateikti vykdyti antstolio kontorai. Realizavus kreditoriaus naudai įkeistą turtą, AS ,,Reverta“ naudai išmokėta 247 089,63 Lt (71 562,10 Eur). Neužtekus lėšų, antstolis išieškojimą nukreipė į kitą skolininkės turtą, įskaitant Buto dalį, kuri yra areštuota ir parduodama varžytynėse.
Būtina sąlyga CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymui yra konstatavimas, kad viena iš šalių vengia įforminti sandorį notarine tvarka. R. U. nevengia notarine tvarka įforminti sutarties ir priešingai – pripažįsta tokią būtinybę, tačiau nurodo negalinti įvykdyti, nes preliminariosios sutarties objektas yra areštuotas. Teismas atmetė atsakovės įvardintą aplinkybę, kad AS ,,Reverta“ trukdo jai įvykdyti savo prievolę ieškovei. Pažymėjo, kad Buto dalis AS ,,Reverta“ naudai buvo areštuota tik 2013-03-28, varžytynės paskelbtos 2014-12-17, todėl iki 2013-03-28 atsakovė turėjo galimybę laisvai disponuoti jai priklausančia Buto dalimi ir įvykdyti preliminariosios sutarties nuostatas. Nors abi šalys nurodė, kad sutinka su būtinybe sudaryti notarinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau paaiškinimų, kodėl sutartis nesudaryta iki 2013-03-28 nepateikė.
Šalys pripažino, jog ieškovė preliminariosios sutarties sudarymo dieną avansu atsakovei sumokėjo 80 000 Lt (23 169,60 Eur) bei sumokėjo likusią sumos dalį, t. y. 11 000 Lt (3 185,82 Eur). Trečiajam asmeniui AS ,,Reverta” išreiškus abejonę dėl šalių sąžiningumo ir teigiant, kad galimai nurodytos sumos atsakovei perduotos nebuvo, ieškovė turėjo pagrįsti, kad sumos atsakovei buvo sumokėtos. Ieškovei nepateikus papildomų įrodymų, nėra paneigta AS ,,Reverta“ abejonė dėl šalių sąžiningumo. Ieškovė neįrodė kokiais veiksmais pasireiškė atsakovės vengimas notariškai patvirtinti nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, nors atsakovė viso teismo proceso metu laikėsi pozicijos, kad nurodytą sutartį sudaryti sutinka.
Teismas, konstatavęs, kad Sutarties pripažinimo pagrindine nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, pagrindo nėra, taip pat nustatęs, kad nepagrįstas reikalavimas taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir pripažinti galiojančia nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, ieškinį atmetė ir išaiškino, jog Buto dalis yra areštuota ir iš jos vykdomas išieškojimas AS ,,Reverta“ naudai, todėl sandorio, kuriuo perleidžiamas areštuotas turtas, pripažinimas galiojančiu ne tik pažeistų atsakovės kreditorių teises, teisingumo bei sąžiningumo principus, bet ir prieštarautų imperatyviai įstatymo nuostatai, draudžiančiai skolininkui disponuoti areštuotu turtu.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė R. U. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 1.93 straipsnio bei CK 6.165 straipsnio normas, dėl ko padarė neteisingą išvadą, kad šalys nenurodė priežasčių kodėl pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Teismui buvo nurodyta, kad ginčo turtas buvo ir yra areštuotas, kas ir trukdė šalims įgyvendinti teisėtus lūkesčius ir dėl ko jos kreipėsi į teismą.
2) Teismas netinkamai nurodė, kad preliminarioji sutartis negali būti vertinama kaip pagrindinė daikto pirkimo-pardavimo sutartis, nors nagrinėjamu atveju šalys pripažino, jog ieškovė avansu sumokėjo atsakovei didžiąją dalį sumos už perkamą turtą. Tokias faktines aplinkybes patvirtino abi šalys pasirašydamos preliminarią nekilnojamojo turto sutartį, todėl teismas akivaizdžiai ignoravo procesinių šalių apsisprendimą galimai dėl šališkumo UAB „NIF Lietuva“ naudai, nuo kurio atsiliepimo pažodžiui nukopijavo sprendime nurodytas prielaidas.
3) Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neva esant trečiojo asmens nesutikimui su ieškiniu, vien šalių pripažinimas, kad ieškovė sumokėjo didžiąją perkamo daikto kainos dalį, yra nepakankamas, tačiau nenurodė, koks turėtų būti pakankamas įrodymas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Transporto priemonių draudikų biuras prašo apeliacinį skundą atmesti, nes skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Ieškovė D. L., tretieji asmenys AS „Reverta“, atstovaujama UAB „NIF Lietuva“, ir I. C. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Ginčas kilo dėl preliminariosios sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo pripažinimo galiojančia sutartimi dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo, kai pagrindinė sutartis nesudaryta dėl to, kad nekilnojamasis turtas areštuotas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-01-23 tarp šalių sudaryta Preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kuria ieškovė sutiko pirkti, o atsakovė – parduoti, Buto dalį už 91 000 Lt, nustatant, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta ateityje, po beveik 7 metų. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad atsakovė avansu gavo 80 000 Lt avansą, kuris bus įskaitytas į parduodamo nekilnojamojo turto kainą. Likusios sumos dalies sumokėjimas patvirtintas ieškovės ir atsakovės 2015-03-25 raštais bylą nagrinėjančiam teismui.
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog šalių sudaryta Sutartis turi būti vertinama ne kaip preliminarioji sutartis, tačiau kaip pagrindinė sutartis dėl nekilnojamojo daikto pardavimo. CK 6.165 straipsnio 1 dalis apibrėžia, jog preliminariąja sutartimi laikomas susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja sudaryti pagrindinę sutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius. Sutartyje šalys susitarė dėl konkrečiai apibrėžto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo už šalių sutartą kainą ir nustatė pagrindinės sutarties sudarymo datą. Pagrindinės sutartis turėjo būti sudaryta praėjus net septyneriems metams po preliminariosios sutarties sudarymo. Pačioje Sutartyje yra pažymėta, kad šis susitarimas pagrįstas CK 6.165 straipsnio, kuris reglamentuoja preliminariąsias sutartis, normomis. Sutartis sudaryta rašytine forma, t. y. tokia forma, kokia numatyta preliminariųjų sutarčių sudarymui. Iš Sutarties turinio akivaizdžiai matyti esminis preliminariosios sutarties bruožas – aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015 išaiškinta, kad nustačius, jog šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą.
Pažymėtina ir tai, kad, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikti duomenys apie tai, kad ieškovė būtų atsiskaičiusi su atsakove. Sutarties 2 punktas patvirtina, jog ieškovė 80 000 Lt gavo Sutarties pasirašymo dieną, o likusią 11 000 Lt dalį įsipareigojo sumokėti iki 2013-12-14. Likusios 11 000 Lt dalies sumokėjimą ieškovė patvirtino 2015-03-25 raštu teismui (b. l. 102), o atsakovė pripažino taip pat 2015-03-25 raštu teismui (b. l. 103). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pateiktu atsiskaitymo už Buto dalį vertinimu, kad nors abi Sutarties šalys pripažino, jog už Buto dalį buvo atsiskaityta, tačiau trečiajam asmeniui pareiškus abejones dėl atsiskaitymo realumo, jos turėjo pateikti turimus pinigų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Tokie dokumentai, akivaizdžiai be atskiro teismo išaiškinimo, yra mokėjimo pavedimai bei kiti duomenys, kurie parodytų, kokiu būdu ieškovė gavo pinigus ir kokiu būdu atsakovė juos panaudojo. Buto dalis įkainota didele pinigų suma, kuri sudaro daugelio metų santaupas arba pinigų sumos turėjimas turi būti patvirtintas didelės vertės turto perleidimo ar kitokio įgijimo sandoriais. Nepateikus šių pinigų sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo nustatyti fakto, kad ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi už Buto dalį. Pažymėtina, kad atsiskaitymo klausimai Sutarties traktavimui preliminariąja sutartimi esminės reikšmės neturi, atsiskaitymas yra tik vienas iš elementų, pagal kuriuos nustatoma sutarties prigimtis. Atsiskaitymas už Buto dalį susijęs su galimais šalių atsiskaitymais vertinant pagal Sutartį susidarančias netesybas ar taikant CK 6.165 straipsnio 4, 5 dalių taisykles.
Byloje nustatyta, kad pagrindinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Sutinkamai su Sutarties 3 punktu šalys įsipareigojo pagrindinę sutartį sudaryti iki 2013-12-14. 2013-12-28 ieškovė atsakovei pateikė Reikalavimą sudaryti notarinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Pagrindinė sutartis nesudaryta iki šiol. Pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis – turto areštas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog Buto dalies areštas yra uždėtas antstolio R. V. bei antstolės B. P. patvarkymais ir galioja nuo 2013-03-25.
Byloje susiklosčiusi situacija rodo, jog pagrindinės sutarties sudarymas tapo komplikuotas dėl to, kad šiuo metu iš atsakovei priklausiusios Buto dalies pradėtas išieškojimas. AB Parex bankas 2007-02-12 sudarė kreditavimo sutartį Nr. BKS/765, pagal kurios pakeitimą, įformintą 2010-07-08 susitarimu Nr. BKS/765.5, nurodyta, jog atsakovės negrąžinta kredito dalis sudaro 165 789,65 Eur. Kredito grąžinimas užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka). Ginčo Buto dalis prievolių įvykdymo užtikrinimui nebuvo įkeista. Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras 2013-03-01 išdavė vykdomuosius įrašus dėl 152 581,34 Eur skolos, 6 mėn. Libor Eur + 4 proc. dydžio metinių palūkanų nuo išieškomos sumos nuo 2013-01-22 iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo bei notaro paskaičiuotų išlaidų išieškojimo, kurie buvo pateikti vykdyti antstolio kontorai. Iš antstolio R. V. 2013-11-08 patvarkymų Nr. 0179/13/00296-0179/13/00299 matyti, kad buvo realizuotas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas – 4 iš 5 įkeistų nekilnojamojo turto objektų, nepateikti duomenys apie įkeisto buto, esančio Taikos g. 177-6, Vilniuje, pardavimą. Realizavus kreditoriaus naudai įkeistą turtą, AS ,,Reverta“ naudai išmokėta 247 089,63 Lt (71 562,10 Eur). Iš antstolio R. V. 2014-06-11 patvarkymo Nr. 0179/13/00299-E2 matyti, kad neužtekus lėšų, buvo areštuotas ir kitas atsakovei priklausantis neįkeistas turtas, tame tarpe ir Buto dalis. Išrašas iš E-varžytynių sistemos patvirtina, kad 2014-12-17 buvo paskirtos Buto dalies varžytynės.
Išnagrinėtos aplinkybės rodo, jog 2007-01-23 Sutartis atitinka preliminariosios sutarties požymius ir negali būti laikoma pagrindine sutartimi dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo.
Preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmės nustatytos to paties straipsnio 4 ir 5 dalyse. Sureglamentuota, jog tuo atveju, kai preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo kitai šaliai atlyginti nuostolius. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Ieškovė gali savo teises ginti pasinaudodama šiomis teisės normomis. Atsisakiusios ar vengiančios sudaryti pagrindinę sutartį šalies negalima priversti sudaryti pagrindinės sutarties.
Ieškovė rėmėsi CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, kuri nustato, jog tuo atveju, kai viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Ši norma gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nustatyta, jog šalys yra sudariusios pagrindinę sutartį dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo. Byloje nagrinėjamu atveju šalys pagrindinės sutarties nebuvo sudariusios, todėl ši teisės norma negali būti taikoma.
Byloje nagrinėjamu atveju jokia teisminė prievarta ir nėra reikalinga, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovė siekia pagrindinės sutarties sudarymo savo procesiniuose dokumentuose iš esmės reikšdamos vieningą reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė nevengia notarine forma sudaryti pagrindinės Buto dalies pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau ji negali sudaryti pagrindinės sutarties dėl Buto daliai taikomų apribojimų.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.