Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. O. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2313-835/2016 pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialo, ieškinį atsakovui D. O. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, prašė teismo priteisti iš atsakovo D. O. 182,49 Eur skolos už ryšio paslaugas, 45,65 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio (GSM) ryšio tinklo paslaugų naudojimo sutartį, pagal kurią atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos. Atsakovas už paslaugas tinkamai neatsiskaitė ir liko skolingas pradiniam kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“ 182,49 Eur. 2006 m. rugsėjo 25 d. sudaryta Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Bitė Lietuva“ Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Lindorff Oy filialą, perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu. Ieškovas iš atsakovo prašo priteisti 45,65 Eur palūkanų, paskaičiuotų už penkerių metų laikotarpį, atsižvelgiant į ieškiniams taikomą senatį, tai yra nuo 2011 m. balandžio 19 d. iki ieškinio parengimo dienos - 2016 m. balandžio 19 d.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sutinka su ieškinio reikalavimu dėl skolos priteisimo, tačiau nesutinka dėl prašomų priteisti palūkanų dydžiu. Nurodė, kad nuo 2007 m. sausio 21 d. iki šiol atlieka laisvės atėmimo bausmę, bausmės pabaiga 2024 m. rugsėjo 15 d., todėl šiuo metu yra nemokus, nedirba, negauna jokių pajamų, iš kurių galėtų grąžinti skolą, serga lėtinėmis, sunkios formos, sindrominėmis, infekcinėmis, užkrečiamosiomis, nepagydomomis ligomis. Teismo prašo sprendimo įvykdymą atidėti iki 2024 m. rugsėjo 15 d.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo D. O. 182,49 Eur skolą, 45,65 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur žyminį mokestį ieškovui Lindorff Oy, veikiančiam per Lindorff Oy filialą.

Teismas nurodė, kad atsakovas neginčija paslaugos suteikimo ir skolos susidarymo faktų, sutinka su skolos dydžiu, o nesutikimą su paskaičiuotomis palūkanomis grindžia tuo, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę ir serga, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.).

Atsakovą teismas pripažino pažeidusiu prievoles, nes jis nesilaikė sutartyje nustatytų įsipareigojimų. Savo veiksmais atsakovas pažeidė sutarčių vykdymo principus ir CK 6.1 straipsnio, 6.4 straipsnio, 6.63 straipsnio, 6.70 straipsnio, 6.71 straipsnio, 6.200 straipsnio, 6.205 straipsnio, 6.256 straipsnio 2 dalies, 6.872 straipsnio, 6.873 straipsnio 1 dalies, 6.881 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 182,49 Eur skola už ryšio paslaugas pagal Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo pasaugų naudojimo sutartį ir 45,65 Eur palūkanos.

CPK 284 straipsnis teismui suteikia teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti vykdymo tvarką. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nemokumą ir sunkią finansinę padėtį, o aplinkybė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pati savaime, teismo vertinimu, nelaikytina, kaip pakankamas pagrindas atsakovui atidėti sprendimo įvykdymą. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, o taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei šalių interesų pusiausvyrą, atsakovo prašymą atidėti sprendimo įvykdymą teismas atmetė (CK 1.5 str. 4 d., CPK 284 str.).

Apeliaciniu skundu atsakovas D. O. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo vykdymą atidėti iki 2024 m. rugsėjo 15 d. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovas šiuo metu atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, jokių pajamų negauna. Tai patvirtina kartu su skundu pateikiama teismui Alytaus pataisos namų išduotą pažyma apie gaunamas apelianto pajamas.

Pažymos apie apelianto susirgimus pateikti negali, tačiau kreipėsi į Alytaus pataisos namų administraciją ir kai tik gaus atsakymą, iš karto pateiks jį teismui.

Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. sprendimu ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo D. O. 182,49 Eur skolą, 45,65 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur žyminį mokestį. Apeliantas skolos dydžio neginčija, su priteista skola sutinka, tačiau prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo vykdymą atidėti iki 2024 m. rugsėjo 15 d., kai baigsis jam paskirtos atlikti bausmės laikas, kadangi šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose, nedirba ir dėl įvairių ligų negali sumokėti priteistos skolos.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti.

Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-495/2004).

Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, būtina atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Apeliantas savo argumentus dėl sprendimo vykdymo atridėjimo grindžia aplinkybėmis, kad šiuo metu atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, nedirba, negauna pajamų, iš kurių galėtų padengti įsiskolinimą. Apeliacinio skundo argumentams pagrįstai jis pateikė teismui Alytaus pataisos namų išduotą pažymą ir prašo šią pažymą priimti į bylą.

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

Apeliantas nurodo, kad tokio dokumento nepateikė pirmosios instancijos teismui, nes nežinojo, jog tokie įrodymai gali būti svarbūs nagrinėjant bylą. Be to, teismas savo sprendime nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie gaunamas pajamas. Šio dokumento kopija kartu su skundu buvo išsiųsta ieškovui, kuris turėjo pakankamai laiko susipažinti su nauju įrodymu ir išdėstyti savo nuomonę, tačiau ieškovas nei atsiliepimo į skundą, nei nuomonės dėl minėto dokumento nepareiškė. Teismo vertinimu, atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktas naujas rašytinis įrodymas – Alytaus pataisos namų 2016 m. liepos 8 d. pažyma Nr. 363-834 turi ryšį su nagrinėjamu ginču, jo pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, be to nebuvo suvaržyta kitos šalies procesinė teisė teikti paaiškinimus dėl šio įrodymo, todėl šis dokumentas priimamas į bylą ir vertinamas kartu su kitais byloje esančiais dokumentais (CPK 314 str.).

Alytaus pataiso namų 2016 m. liepos 8 d. pažymoje Nr. 363-834 nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. nuteistasis D. O. nedirbo ir darbo pajamų negavo, tačiau per šį laikotarpį jis gavo kitas pajamas – kas mėnesį gaudavo po 50,00 Eur iš kitų asmenų, o 2016 m. kovo 21 d. gavo 1065,00 Eur žalai atlyginti iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Teismo vertinimu, ši pažyma nepatvirtina sunkios apelianto finansinės padėties. Priešingai, ji patvirtina, jog apeliantas gauna pajamų iš kitų asmenų. Be to, byloje nėra duomenų, jog apeliantas ateityje nedirbs ir negaus pajamų. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas skunde nurodė, jog pateiks duomenis apie savo sveikatos būklę, tačiau tokių duomenų apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo vien blogos atsakovo materialinės padėties nepakanka. Teismas turi konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra ypač bloga, tačiau ateityje ji pagerės. Iš pateiktų duomenų negalima spręsti apie visas atsakovo turimas ar gaunamas pinigines lėšas. Įvertinęs pateiktus duomenis teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pasibaigus jo prašomam atidėjimo terminui, jis bus labiau finansiškai pajėgus įvykdyti sprendimą, nei yra šiuo metu. Todėl interesų pusiausvyros principas neleidžia atidėti sprendimo vykdymo tokiam ilgam laikui, kuriam prašo atsakovas. Iš esmės atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios padėtų ir atitinkamai užtikrintų galimybę atsiskaityti su ieškove po 2024 m. rugsėjo 15 d., o tai reiškia, kad nesant patikimų įrodymų apie atsakovo galimas ateityje gauti pajamas, sprendimo vykdymo atidėjimas nepadėtų įvykdyti teisingumo, o tik taptų jo įvykdymo vilkinimu, kas neabejotinai pažeistų ieškovės interesus.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis nedirba ir atlieka bausmę pataisos namuose, pati savaime nelaikytina kaip pakankamas pagrindas apeliantui atidėti sprendimo vykdymą, be to siekiant išlaikyti interesų pusiausvyrą, darytina išvada, kad sprendimo vykdymo atidėjimas pažeistų teisėtus ieškovės interesus ir neatitiktų teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principų.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.