- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- e2S-1092-538/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00348-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- E. J.
- Trečiasis asmuo
- I. G., uždaroji akcinė bendrovė „Navasta“, E. R., P. Š.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. J. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui E. J., tretieji asmenys I. G., uždaroji akcinė bendrovė „Navasta“, E. R., P. Š. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nenutraukiant santuokos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui iš ieškovės 7 000 Eur kompensaciją už ieškovės atidalijimą ir ieškovei atitenkančią 1/10 dalį atsakovo žemės sklypo su statiniais; atidėti atsakovui priteistos 7 000 Eur kompensacijos mokėjimą 24 mėnesių terminui.
2. Ieškovė V. J. ir atsakovas E. J. pateikė teismui prašymą patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi prašymo patvirtinti taikos sutartį netenkino. Atsisakė patvirtinti ieškovės V. J. ir atsakovo E. J. pateiktą taikos sutartį. Pagrindiniai nutarties argumentai:
3.1. Antstolės I. G. kontoroje atsakovo E. J. atžvilgiu vykdomas skolų išieškojimas: išieškotojui UAB „Navasta“ (vykdomoji byla Nr. 0051/21/00038, užvesta pagal Plungės rajono 3-ojo notaro biuro notarės A. V. 2018 m. birželio 6 d. vykdomąjį įrašą), ir išieškotojų E. R. ir P. S. naudai (vykdomoji byla Nr. 0051/18/00620, pradėta Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. vykdomojo rašto Nr. e2-491-613/2021 pagrindu). Nurodytose vykdomosiose bylose pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai, antstolė tam, kad nustatyti skolininko turto dalį, priklausančią skolininkui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, 2021 m. spalio 20 d. turto arešto aktu areštavo pareiškėjų bendrąjį turtą (nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)). Pateikta bylos šalių taikos sutartis, pagal kurią atsakovas E. J. netenka nekilnojamojo turto, kuriuo užtikrintas išieškojimo vykdymas tretiesiems asmenims (kreditoriams), jos patvirtinimo atveju akivaizdžiai turėtų reikšmės kreditorių teisėms, jų galimybėms patenkinti vykdomus reikalavimus bei sudarytų galimybę kilti kitiems teisminiams ginčams.
3.2. Nors pagal taikos sutartį šalys susitarė, kad atsakovui bus išmokėta 14 000 Eur kompensacija, kurios mokėjimas atidedamas 48 mėnesių terminui (taikos sutarties 3.9.1, 3.9.2 punktai), tačiau pažymėtina, kad turtą šalys įvertino 140 000 Eur ir pagal taikos sutartį atsakovui atitenka tik 1/10 turto dalis.
3.3. Nors ieškovė teigia, kad teismui pateikė duomenis, jog didžioji dalis nekilnojamo turto įgyta už jai dovanotas asmenines lėšas, tačiau šios aplinkybės gali būti įvertintos tik teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų nuomones, liudytojų parodymus ir ištyrus rašytinius įrodymus.
3.4. Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kuris areštuotas ir iš kurio išieškomos atsakovo skolos. Nuosavybės teisės perleidimas į tokį turtą ribojamas, kad būtų užtikrinti atsakovo, kuris šiuo metu yra nekilnojamojo turto bendraturtis, kreditorių teisėti interesai ir nors šalys turi teisę laisvai apsispręsti ir ginčą baigti taikos sutartimi, pačios nusistatyti savo teises ir pareigas, vis dėlto taikos sutarties sąlygos negali pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Akcentuotina tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis sukeltų teisinių padarinių tretiesiems asmenims, todėl šalys turėjo suderinti taikos sutarties sąlygas su byloje dalyvaujančiais asmenimis (kreditoriais).
3.5. Šalių siūloma taikos sutartis nepadės atkurti teisinės taikos tarp dalyvaujančių byloje asmenų. Priešingai, tokios taikos sutarties patvirtinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisinę padėtį ir sukurtų prielaidas naujiems teisminiams ginčams. Dėl to laikytina, jog teikiama tvirtinti taikos sutartis neatitinka CPK 42 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes plačiąja prasme viešoji tvarka suprantama ir kaip apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus.