Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. S. ir R. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“, UAB „GelvoraSergel“ (buvusi UAB „Gelvora), UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliams Vitaliui Milevičiui, Janei Jakimavičienei, Terezai Gerasimovič, R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.

Pareiškėjai 2022 m. balandžio 4 d. sudarytoje santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties II dalies 5 punkte aptarė visų skolinių įsipareigojimų kreditoriams klausimus ir numatė, kad iš R. S. civilinėje byloje Nr. e2-5456-314/2021 priteistas sumas UAB „GelvoraSergel“ (buvusi UAB „Gelvora) asmeniškai įvykdys R. S.. Suinteresuotas asmuo kreditorius UAB „GelvoraSergel“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka, jog R. S. prievolė būtų modifikuojama sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nurodyta tvarka, nustatant, jog po santuokos nutraukimo įsiskolinimas UAB „GelvoraSergel“ liktų asmenine pareiškėjo R. S. prievole, iš esmės motyvuodamas tuo, kad Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartis Nr. SL060410V990077 sudaryta pareiškėjų santuokos metu, pareiškėjams vedant bendrą ūkį ir namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl prievolė, kilusi iš šio sandorio laikytina solidaria abiejų pareiškėjų prievole ir prašė po santuokos nutraukimo 2021 m. spalio 13 d. sprendimu už akių priteistą skolą pripažinti solidaria pareiškėjų D. S. ir R. S. prievole.

Pareiškėjai ir pareiškėjos atstovė advokatė D. V. teismo posėdyje paaiškino, kad sudarant Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr. SL060410V990077 pareiškėjai bendro ūkio nevedė, pareiškėjai apie sudarytą sutartį ir paimtą kreditą nebuvo žinoma, o pareiškėjas kreditą gavo ir jį panaudojo išimtinai savo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl prašė patvirtinti pateiktą pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.53 straipsnio 3 dalimi, 3.59 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 539 straipsnio 1 dalies 4 punktu santuokos nutraukimo byloje turi būti išspręsti klausimai, susiję su sutuoktinių prievolėmis kreditoriams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011 išaiškino, kad tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių sutarties nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio (savo inicityva), teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievolę asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.). Taigi, kreditorius santuokos nutraukimo byloje, nagrinėjamoje ypatingosios teisenos tvarka, turi teisę apsispręsti, ar jis reikš savarankišką reikalavimą pareiškėjams, ar savo teises gins ginčydamas pareiškėjų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. Jeigu kreditorius nusprendžia savo teises ginti savarankiško reikalavimo nereikšdamas, jo prieštaravimų pagrįstumas vertinamas priimant sprendimą santuokos nutraukimo byloje, t. y. nustatant, ar kreditoriaus prieštaravimai pagrindžia pareiškėjų pateiktos tvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių neteisėtumą ir yra kliūtis tokiai sutarčiai patvirtinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 541 straipsnio 1 dalis, CK 3.53 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, suinteresuotas asmuo kreditorius UAB „GelvoraSergel“ savarankiškų reikalavimų nereiškė, tačiau pareiškė atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties nuostatomis dėl jo teisių, nurodydamas, kad Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortelės sutarties Nr. SL060410V990077 pagrindu paimtas kreditas buvo naudotas pareiškėjams vedant bendrą ūkį, namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl prievolė, kilusi iš šios sutarties, turi būti pripažinta solidaria pareiškėjų prievole, kas sudaro pagrindą teismui išspręsti byloje kilusį ginčą dėl prievolės pobūdžio.

Sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno sutuoktinio, tiek bendriems šeimos poreikiams patenkinti. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės gali būti solidariosios ir dalinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Tai reiškia, kad, priklausomai nuo to, kokia turtinė prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs tik vienas iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės: pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija yra įtvirtinta CK 3.92 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog vienam iš sutuoktinių prisiėmus prievoles savo asmeniniais, o ne šeimos interesais, ir neinformavus apie tai kito sutuoktinio, nėra teisinio pagrindo priskirti tokių prievolių vykdymą iš abiejų sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimi Alytaus apylinkės teismas 2021 m. spalio 13 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5456-314/2021 iš pareiškėjo R. S. kreditoriaus UAB „GelvoraSergel“ (buvusio UAB „Gelvora“) naudai priteisė 1 422,66 Eur negrąžintą kreditą, 128,04 Eur kompensacines palūkanas, 10,23 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą 1 560,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugsėjo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 35,00 Eur žyminį mokestį. Iš bylos medžiagos bei Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimo už akių matyti, kad tarp pareiškėjo ir pirminio kreditoriaus UAB „Snoras distressed assets“ (buvusios akcinės bendrovės bankas „Snoras“) 2006 m. balandžio 20 d. buvo sudaryta Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartis Nr. SL060410V990077 (toliau – Sutartis), pagal kurią pirminis kreditorius suteikė pareiškėjui Sutartyje nurodytą kortelę ir 2 027,63 Eur ( 7 000,00 Lt) kreditą, o pareiškėjas įsipareigojo mokėti Sutartyje nustatyto dydžio įmokas. Pareiškėjas Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, kredito laiku negrąžino ir pirminiam kreditoriui liko skolingas 1 422,66 Eur. Pirminis kreditorius 2016 m. rugpjūčio 26 d. Reikalavimo teisių pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 16-50-10 perleido reikalavimo teisę į pareiškėjo įsiskolinimą naujam kreditoriui UAB „GelvoraSergel“.

Suinteresuotas asmuo UAB „GelvoraSergel“ nurodo, kad Sutarties pagrindu paimtas kreditas buvo naudotas pareiškėjams vedant bendrą ūkį bei namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl iš Sutarties kilusi prievolė turi būti pripažinta solidaria abiejų pareiškėjų prievole. Pareiškėjai nesutinka, kad ši prievolė yra solidari sutuoktinių prievolė, motyvuodami tuo, kad apie šį kreditą pareiškėja nežinojo bei kreditas buvo panaudotas išimtinai pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad pagal savo prigimtį paskolos (kredito) sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos (kredito) gavėjas sudaro paskolos (kredito) sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Taigi, šiuo atveju pareiškėjo su UAB „Snoras distressed assets“ sudaryta Sutartis galėtų būti priskirta prie bendros sutuoktinių prievolės, atsiradusios iš sandorio, kuriam sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu ji sudaryta šeimos interesais. Sutartyje nėra pareiškėjos D. S. parašo, todėl kreditorius, siekdamas, kad pareiškėjo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog Sutartis buvo sudarytos šeimos interesais (CPK 178 straipsnis), tačiau kreditorius į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo pasiskolinti pinigai galėjo būti panaudoti šeimos interesais. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjui praradus darbą ir pradėjus vartoti alkoholį, šeimoje prasidėjo nesutarimai, konfliktai ir nuo 2005 m. ar 2006 m. pareiškėjai santuokinio gyvenimo nebegyveno, bendro ūkio nevedė ir gyveno atskirus gyvenimus kaip svetimi žmonės, pareiškėjas Sutartį pasirašė ir kreditą gavo pareiškėjams nevedant bendro ūkio ir pareiškėjai nežinant, visas kreditas buvo panaudotas pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad kreditorius UAB „GelvoraSergel“ jokių įrodymų, patvirtinančių, jog Sutarties pagrindu pareiškėjo gautas kreditas buvo panaudotas šeimos interesais, nepateikė, byloje jokių duomenų, kad pareiškėjai buvo žinoma apie šios Sutarties sudarymą, jos pagrindu pareiškėjo gautą kreditą bei jo panaudojimą, nėra, sprendžia, jog šiuo atveju skolos, kilusios iš Sutarties ir priteistos Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimu už akių iš pareiškėjo R. S. pripažinti solidaria pareiškėjų prievole nėra pagrindo, todėl šis įsipareigojimas laikytinas asmenine pareiškėjo R. S. prievole.

Nurodytų aplinkybių pagrindu, konstatuotina, kad pareiškėjų 2022 m. balandžio 4 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių atitinka įstatymo reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių bei suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl patvirtintina (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys). Nutraukus santuoką pareiškėjams paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 541 straipsniais,

nusprendžia:

prašymą tenkinti.

Nutraukti D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Nutraukus santuoką pareiškėjai D. S. palikti santuokinę pavardę – S., pareiškėjui R. S. palikti jo pavardę – S.

Patvirtinti pareiškėjų D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 4 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagal kurią pareiškėjai D. S. ir R. S. (toliau – Pareiškėjai) susitarė:

1. Sutartimi nustatomi tarpusavio teisiniai santykiai, turtiniai ir neturtiniai santykiai, Pareiškėjų prievolės bei įsipareigojimai, kad nebūtų pažeistos niekieno teisės ar teisėti interesai.

2. Pareiškėjai nurodo, jog Sutartis sudaryta laisva valia, siekiant abiejų Pareiškėjų bendru sutarimu nutraukti santuoką. Sudarydami šią sutartį Pareiškėjai vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, teisingumo, sąžiningumo, protingumo, asmeninių interesų apsaugos bei kitais principais.

II. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, asmeninė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas ir sutuoktinių prievolės

1. Pareiškėjai nurodo, kad Sutarties sudarymo dieną Pareiškėjai neturi galiojančių tarpusavio priešpriešinių turtinių prievolių ir/arba pretenzijų ir ateityje nei vienas iš Pareiškėjų tokio pobūdžio pretenzijų vienas kito atžvilgiu neturės, išskyrus tas turtines ir/arba kitas prievoles, kurios nustatomos Sutartyje.

2. Santuokos metu Pareiškėjai nekilnojamojo turto neįgijo, todėl dalintino turto nėra.

3. Kilnojamuosius daiktus ir namų apyvokos reikmenis yra pasidalinę gražiuoju, todėl ginčo dėl jų nėra ir ateityje nekils.

4. Automobiliai, kurie yra registruoti R. S. vardu: „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir yra išregistruoti dėl draudimo dalyvauti viešajame eisme, pripažįstami asmeniniu R. S. turtu. Sutuoktinė D. S. pretenzijų neturi ir kompensacijos už šį turtą neprašo, nes nurodytus automobilius R. S. įsigijo už savo asmenines lėšas, todėl šis turtas nelaikytinas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigytu turtu.

5.

- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai su visomis antstolės Janės Jakimavičienės vykdomosios bylos Nr. 0052/21/00440 vedimo išlaidomis (viso 500,00 Eur), pripažįstama asmeninėmis R. S. prievolėmis;

- kreditinius įsipareigojimus vykdomojoje byloje Nr. 0045/20/00253 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai su visomis priverstinio išieškojimo išlaidomis antstolei Terezai Gerasimovič (viso 178,56 Eur) pripažįstamos asmeninėmis R. S. prievolėmis ir jas įsipareigoja įvykdyti R. S.;

- visus skolinius įsipareigojimus vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/01435 dėl išieškojimo iš skolininko R. S. UAB „Intrum Lietuva“ naudai su visomis priverstinio išieškojimo išlaidomis antstoliui R. V. (viso 1 495,15 Eur), po santuokos nutraukimo asmeniškai įvykdys R. S.;

- visus skolinius įsipareigojimus vykdomojoje byloje Nr. 0013/11/01575 dėl išieškojimo iš skolininko R. S. antstolio Vitaliaus Milevičiaus naudai su visomis priverstinio išieškojimo išlaidomis antstoliui Vitaliui Milevičiui (viso 247,52 Eur), po santuokos nutraukimo asmeniškai įvykdys R. S..

- iš R. S. priteistas sumas UAB „GelvoraSergel“ (buvusi UAB „Gelvora) naudai (civilinėje byloje Nr. e2-5456-314/2021, viso 1 595,93 Eur) ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (civilinėje byloje Nr. eI-9180-428/2020, viso 15,63 Eur) asmeniškai įvykdys R. S..

1. Pareiškėjai neturi vienas kitam pretenzijų dėl tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo bei jokių kitų turtinių pretenzijų.

2. Po santuokos nutraukimo sutuoktinė pasilieka santuokos metu turėtų pavardę – S.

1. Ši sutartis įsigalioja nuo teismo sprendimo nutraukti Pareiškėjų santuoką įsiteisėjimo dienos.

2. Pareiškėjai pareiškia, kad šią sutartį perskaitė, ją suprato ir pasirašo kaip visiškai atitinkančią jų valią.

3. Šia Sutartimi išsprendžiami visi Pareiškėjų tarpusavio turtiniai santykiai, todėl turtinio pobūdžio pretenzijų vienas kitam neturi ir ateityje neturės.

Pareiškėjams išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

Sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimą, valstybės įmonei „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.