Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovui L. J. nuosavybės dalių perskaičiavimo, naudojimosi tvarkos nustatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžių metu ieškovo atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad jau ilgą laiką atsakovas ir jo šeimos nariai delsia įregistruoti statinius ir nuosavybės teisę į juos. Atsakovo dukra neoficialių pokalbių metu ieškovo dukrai žadėjo padėti atsakovui atlikti matavimus ir įregistruoti turtą. Neįregistravus turto, ieškovas negali tvarkyti dokumentų žemės sklypo išsipirkimui iš valstybės.

Atsakovas atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Savininko teisių turinį sudaro valdymas jam priklausančio turto, naudojimasis bei disponavimas juo (CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisės yra daiktinė teisė, t.y. absoliuti, kurią savininkas gali ginti nuo bet kokio pažeidimo. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Daikto savininko nuosavybės teisė visų pirma yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.). CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Nustatyta, kad 1981-03-27 sutarties pagrindu ieškovas pirko ½ gyvenamojo namo (49,47 kv. m gyvenamojo ploto ir 51,88 kv. m naudingo negyvenamojo ploto), tvartą, daržinę (5 b.l.). išrašas iš 1985-09-19 Kauno rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 25 patvirtina, kad L. G. leidžiama atlikti priklausomos gyvenamojo namo dalies, kapitalinį remontą, pasistatyti garažą ir šiltnamį. Šiame sprendime nurodyta, kad bendrasavininkis L. J. 1985-08-09 notariškai davė sutikimą ieškovui priklausančios gyvenamojo namo dalies kapitalinio remonto (6 b. l.). Duomenis apie tai, kad ieškovas iš S. J. pirko ½ dalį gyvenamojo namo, tvartą ir daržinę patvirtina 2002-05-20 Kauno apskrities archyvo pažymėjimas Nr. V10-566-G (9 b.l.), Kauno apskrities archyvo 2015-09-24 pažyma (10 b. l.), 2015-09-24 Kauno apskrities archyvo pažyma (11 b.l.). Šiose pažymose nurodoma, kad 1982-1985 m. Smiltynės kaimo ūkinėse knygose įrašytas darbininkų visuomeninei grupei priklausantis L. J. ūkis, knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ yra įrašyti gyvenamasis namas (yra įrašas, kad pusė šio pastato priklauso S. J.), tvartas, rūsys, pirtis, 1983-1985 metais nurodytoje skiltyje įrašyti gyvenamas namas 1/2 (yra įrašas, kad pusė šio pastato priklauso L. G.), tvartas, rūsys, pirtis. Šioje pažymoje taip pat nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos ir viršaičio dokumentų fonde, 1986-1990 metų (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje įrašytas darbininkų visuomeninei grupei priklausantis L. J. ūkis, knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamas namas (yra įrašas, kad pusė šio pastato priklauso L. G.), tvartas, rūsys, pirtis. Analogiški duomenys pateikiami ir 2015-09-24 Kauno apskrities archyvo pažymoje (11 b. l).

Namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis šalių bendrai naudojamame žemės sklype yra 13 pastatų. VĮ Registrų centro pažymėjimas (8 b.l.) patvirtina, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) yra įregistruoti gyvenamasis namas, unikalus Nr. 5294-0011-1015 (pažymėjimas plane 1A1m), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 10I1m), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 11I1m), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 13Ip), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2016-05-07 rašte VĮ Registrų centras nurodė, kad tame pačiame registro objektų įraše 20/184102, adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai esantys viralinė 2I1m, unikalus Nr. 5294-0011-1026, tvartas 3I1m, unikalus Nr. 5294-0011-1037, tvartas 4I1m, unikalus Nr. 5294-0011-1048, daržinė 5I1m, unikalus Nr. 5294-0011-1059, ūkinis pastatas 6I1m, unikalus Nr. 5294-0011-1060, ūkinis pastatas 7I1m, unikalus Nr. 5294-0011-1074, kiemo rūsys 8I0b, unikalus Nr. 5294-0011-1080, ūkinis pastatas 9I1m, unikalus Nr. 5294-0011-1091, pirtis 12I1m, unikalus Nr. 5294-0011-1126, Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, taip pat neįregistruotos ir daiktinės teisės į juos. Tai reiškia, kad šalių naudojamame žemės sklype yra 10 pastatų(statinių), kurie viešame registre nėra įregistruoti, taip pat nėra įregistruota, kokiam asmeniui šie pastatai (statiniai) priklauso.

2003-12-18 pripažinimo tinkamais naudoti aktu pripažinta, kad prie gyvenamojo namo pristatytas priestatas 1a1/p, ūkio pastatai 13I1/p ir 11I1/m, esantys (duomenys neskelbtini) yra tinkami naudoti. Šiame akte nurodyta, kad bendras viso pastato plotas – 221,26 kv.m rekonstruoto buto bendras plotas 162,84, gyvenamas plotas – 52,44 kv. m.

Dėl nuosavybės dalių perskaičiavimo

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimas, padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, reiškia teisių apimties pasikeitimą esant įstatymo nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003; 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009). Pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį yra pagrindas padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką, jei bendras daiktas yra padidinamas tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2003; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009). Analogiška reglamentacija buvo ir 1964 metų LR CK 128, galiojusiame nurodytų statybų metu.

L. G., remiantis 2003-12-18 pripažinimo tinkamais naudoti aktu, prie gyvenamojo namo pristatė priestatą 1a1/p, rekonstruota namo dalis pripažinta tinkama naudotis. Archyviniai duomenys patvirtina, kad L. J. buvo davęs notariškai patvirtintą sutikimą ieškovui tiek rekonstruoti šiam priklausančią gyvenamojo namo dalį, tike statyti naujus ūkio pastatus. L. J. nepateikė jokių duomenų, jog rekonstruojant gyvenamąjį namą ir didinant bendrą gyvenamojo namo plotą, jis būtų investavęs lėšų ar prisidėjęs darbu. 2003-12-18 L. G., remiantis 2003-12-18 pripažinimo tinkamais naudoti aktas patvirtina atliktos gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos teisėtumą, t.y., kad gyvenamojo namo dalis rekonstruota teisėtai. Apibendrinant, įvertinus, kad ieškovas L. G. turėjo tuometinio namo bendraturčio L. J. sutikimą, statybą atliko teisės aktų nustatyta tvarka ir savo lėšomis, yra visos įstatyme nustatytos dalių pakeitimo sąlygos.

L. G., remiantis 2003-12-18 pripažinimo tinkamais naudoti aktu, prie gyvenamojo namo pristatė priestatą 1a1/p, ūkio pastatus 13I1/p ir 11I1/m. Šiame akte nurodyta, kad ieškovui rekonstravus dalį gyvenamojo namo, bendras gyvenamojo namo plotas padidėjo iki 221,26 kv. m, iš kurios ieškovo rekonstruotos ir faktiškai naudojamos šio pastato dalies plotas bendras plotas sudaro 162,84 kv. m.

Ieškovui, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyviui, padidinus bendrą dalinę nuosavybę, yra pagrindas perskaičiuoti jam priklausančias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pagal 2016 m. rugsėjo 2 d. atliktą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato dalių apskaičiavimo projektą (85 b. l.), ieškovui L. G. priklauso patalpos: 1-1 (23,16 kv. m), 1-2 (2,55 kv. m), 1-3 (2,19 kv. m), 1-4 (16,40 kv. m), 1-5 (10,24 kv. m.);1-6 (1,26 kv. m), 1-7 (2,39 kv. m), 1-8 (12,88 kv. m), 1-9 (10,60 kv. m) bei rūsio patalpomis R-1 (17,85 kv. m), R-2 (5,49 kv. m), R-3 (7,73 kv. m), R-4 (10,53 kv. m), R-5 (5,58 kv. m); R-6 (8.96 kv. m), R-7 (7,77 kv. m), R-8 (6,27 kv. m), R-9 (4,80 kv. m), R-10 (6,19 kv. m), kurių bendras plotas 162,84 kv. m. Apskaičiuota dalis 0,736 arba 92/125. Kitam bendrosios dalinės nuosavybės dalyviui, kurio daiktinės teisės nėra įregistruotos, priklauso patalpos: 2-1 (5,39 kv. m); 2-2 (21,11 kv. m); 2-3 (23,31 kv. m); 2-4 (5,61 kv. m), kurių bendras plotas 58,42 kv. m. Apskaičiuota dalis 0,264 arba 33/125. Kaip matyti iš namų valdos techninės apskaitos bylos medžiagos, šia dalimi faktiškai naudojasi atsakovas L. J..

Teismo vertinimu, į bylą pateiktų duomenų pakanka pakeisti gyvenamojo namo nuosavybės dalis, nurodant, kad ieškovo L. G. nuosavybės dalis yra 92/125 idealiosios dalys, o kito bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio - atsakovo L. J. nuosavybės dalis yra 33/125 idealiosios dalys.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse dėl ginčų tarp bendrasavininkų vadovaujasi pirmiausia objektyviai egzistuojančiu poreikiu užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, todėl teisminę praktiką orientuoja ta kryptimi, jog, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, ginčai teisme sprendžiami ypatingą reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei bendro turto naudojimosi tvarkai bei siekiu, kad tarp bendrasavininkų tęstųsi susiklostę naudojimosi šiuo turtu santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Perskaičiavus bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių idealiąsias dalis bendrojoje nuosavybėje, nustatytina ir naudojimosi daiktu tvarka, taip, kad ji atitiktų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje. Iš namų valdos techninės apskaitos bylos duomenų matyti, kad ieškovas faktiškai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1 (23,16 kv. m), 1-2 (2,55 kv. m), 1-3 (2,19 kv. m), 1-4 (16,40 kv. m), 1-5 (10,24 kv. m.);1-6 (1,26 kv. m), 1-7 (2,39 kv. m), 1-8 (12,88 kv. m), 1-9 (10,60 kv. m) bei rūsio patalpomis R-1 (17,85 kv. m), R-2 (5,49 kv. m), R-3 (7,73 kv. m), R-4 (10,53 kv. m), R-5 (5,58 kv. m); R-6 (8.96 kv. m), R-7 (7,77 kv. m), R-8 (6,27 kv. m), R-9 (4,80 kv. m), R-10 (6,19 kv. m), kurių bendras plotas 162,84 kv. m. Atsakovas L. J. neginčijo aplinkybių, kad jis naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-1 (5,39 kv. m), 2-2 (21,11 kv. m), 2-3 (23,31 kv. m) 2-4 (5,61 kv. m), kurių bendras plotas 58,42 kv. m. Ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka atitinka jo turimą po perskaičiavimo idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, be to, atitinka ir faktiškai naudojamą. Atsakovas jokių prieštaravimų dėl ieškovo siūlomos gyvenamojo namo naudojimo tvarkos nepateikė. Dėl nurodytų aplinkybių nustatytina naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, nustatant, kad ieškovas naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1 (23,16 kv. m), 1-2 (2,55 kv. m), 1-3 (2,19 kv. m), 1-4 (16,40 kv. m), 1-5 (10,24 kv. m.);1-6 (1,26 kv. m), 1-7 (2,39 kv. m), 1-8 (12,88 kv. m), 1-9 (10,60 kv. m) bei rūsio patalpomis R-1 (17,85 kv. m), R-2 (5,49 kv. m), R-3 (7,73 kv. m), R-4 (10,53 kv. m), R-5 (5,58 kv. m); R-6 (8.96 kv. m), R-7 (7,77 kv. m), R-8 (6,27 kv. m), R-9 (4,80 kv. m), R-10 (6,19 kv. m), kurių bendras plotas 162,84 kv. m, o atsakovas L. J. naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-1 (5,39 kv. m), 2-2 (21,11 kv. m), 2-3 (23,31 kv. m) 2-4 (5,61 kv. m), kurių bendras plotas 58,42 kv. m.

Dėl įpareigojimo atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti atsakovui nuosavybės teise priklausančius pastatus

Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį atlikti jam nuosavybės teise priklausančių statinių kadastrinius matavimus ir statinius įregistruoti nekilnojamojo turto registre, o atsakovui per teismo nustatytą terminą to nepadarius, pavesti ieškovui atlikti atsakovo statinių matavimus ir statinius įregistruoti nekilnojamojo turto registre, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.

Tenkinus šį ieškinio reikalavimą taip, kaip jis suformuluotas, toks sprendimas gali tapti neįvykdomas. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai (LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 str. 1 d.). Licenciją turintys asmenys, nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus gali atlikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 7 p.). Tai reiškia, kad atsakovas, neturėdamas licencijos, kadastrinių matavimų pats atlikti negalėtų, taigi, negalėtų ir įvykdyti tokio teismo sprendimo. Pažymėtina ir tai, kad nuosavybės teisės įregistravimas ar neįregistravimas priklauso ne tik nuo atsakovo veiksmų ir valios – sprendimą dėl įregistravimo, pateikus reikiamus dokumentus, priima tik registratorius. Vertinant formaliai, vien šių aplinkybių pakanka tokiam ieškinio reikalavimui atmesti. Vis dėlto, įvertinus ieškinio turinį bei teismo posėdžio metu teiktus ieškovo atstovių paaiškinimus, matyti, kad iš esmės ieškovas siekia, kad atsakovas užsakytų kadastrinių matavimų bylos parengimo darbus, taip pat VĮ Registrų centrui pateiktų prašymą ir kitus reikalingus dokumentus, reikalingus pastatams ir daiktinėms teisėms į juos įregistruoti.

Pažymėtina, kad kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo, bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens susitarimas, jei kitaip nenumatyta įstatymais ar kitais teisės aktais (Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 10 p.). Duomenų, kad ieškovas yra pastatų, kurių kadastrinius matavimus jis prašo atlikti, savininkas ar naudotojas, byloje nėra. Iš ieškovo formuluojamos pozicijos matyti, kad ieškovas faktiškai kitais pastatais, esančiai sklype Bruknių g. 2, Smiltynų II k., Lapių sen., Kauno raj., išskyrus įregistruotus viešame registre kaip priklausančius jam nuosavybės teise, nesinaudoja, jokių teisių į minėtus objektus neįregistravo ir neketina registruoti. Iš VĮ Registrų centro pateiktos archyvinės nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos nustatyta, kad atsakovas L. J. nėra pateikęs prašymo įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir (ar) daiktines teises į juos, taip pat nėra pateikęs dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas nekilnojamųjų daiktų kadastro nekilnojamojo turto kadastrą įrašo ar juos pakeičia pateikiamų dokumentų, kurie nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, pagrindu. Kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991-07-25, nustato 2003-03-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 278. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamas daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Kartu su prašymu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, turi būti pateikiami ir dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Daiktinių teisių atsiradimą patvirtinantys dokumentai nurodyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Pažymėtina, kad prašymą dėl nuosavybės teisių registracijos Nekilnojamojo turto registre gali pateikti tik jas įgijęs asmuo arba atstovas, turintis įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 1 d.). CK 4.256 str. 2 d. taip pat numatyta, kad prašymą įregistruoti daiktą ir nuosavybės teises į jį, paduoda daiktą įgijęs asmuo.

Ieškovas nekelia klausimo, kad kurie nors neįregistruoti statiniai galėtų priklausyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pažymėtina, kad savininkas savo teisėmis disponuoja savo nuožiūra. Ieškovas neįrodė, kad tai, jog atsakovas neatlieka statinių kadastrinių matavimo ir neįregistruoja nuosavybės teisės į juos, kaip nors pažeistų ieškovo, kaip gyvenamojo namo ir kiemo statinių bendraturčio teises. Nors ieškovas nurodo, kad aplinkybė, jog atsakovas nėra įregistravęs statinių ir savo nuosavybės teisių į juos yra kliūtis pirkti žemės sklypą, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Vienas iš civilinio proceso tikslų – įstatymų nustatyta tvarka ir būdais ginti pažeistas asmenų teises. Ieškovas nenurodė ir neįrodė, kokias jo teises ir kaip pažeidžia tai, kad atsakovas nėra įregistravęs savo nuosavybės teisės į statinius, taip pat tai, kad nėra atlikti atsakovui priklausančio turto kadastriniai matavimai. Ieškovas, neturėdamas jokių teisių į pastatus, kurie, kaip pats nurodo, priklauso atsakovui, taip pat nepateikęs duomenų, kad turi kokių nors turtinių reikalavimo teisių į atsakovą, neturi įstatyminio pagrindo nei reikalauti, kad atsakovas užsakytų atitinkamų kadastrinių matavimų atlikimą, nei reikalauti, kad atsakovas įregistruotų nuosavybės teisę viešame registre.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nenustatyta jokio įstatyminio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti kadastrinius matavimus, o jų neatlikus, leisti tai padaryti ieškovui, todėl šis reikalavimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės dalis ir nustatyti, kad ieškovui L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 92/125 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 92/125 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

Nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti, kad ieškovas L. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 92/125 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1 (23,16 kv. m), 1-2 (2,55 kv. m), 1-3 (2,19 kv. m), 1-4 (16,40 kv. m), 1-5 (10,24 kv. m.);1-6 (1,26 kv. m), 1-7 (2,39 kv. m), 1-8 (12,88 kv. m), 1-9 (10,60 kv. m) bei rūsio patalpomis R-1 (17,85 kv. m), R-2 (5,49 kv. m), R-3 (7,73 kv. m), R-4 (10,53 kv. m), R-5 (5,58 kv. m); R-6 (8.96 kv. m), R-7 (7,77 kv. m), R-8 (6,27 kv. m), R-9 (4,80 kv. m), R-10 (6,19 kv. m), kurių bendras plotas 162,84 kv. m., atsakovas L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-1 (5,39 kv. m), 2-2 (21,11 kv. m), 2-3 (23,31 kv. m) 2-4 (5,61 kv. m), kurių bendras plotas 58,42 kv. m.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.