- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-10
- Bylos Nr.
- 2S-759-345/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-11628-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- „Swedbank lizingas“
- Atsakovas
- UAB „Edramus“
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį atsakovui UAB „Edramus“ dėl įpareigojimo įvykdyti prievoles pagal sutartis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB 2010-11-15 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovą UAB „Edramus“ įvykdyti prievoles, t.y. įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui pagal lizingo sutartis Nr. LT043313 ir LT043314 naudotą ir valdytą turtą: vieną balninį vilkiką MAN TAG 18.460 XXL ir vieną balninį vilkiką DAF 95.430 SSC bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Teismas konstatavo, jog nors ieškinyje ir nurodyta, jog ieškovas kreipiasi dėl įpareigojimo įvykdyti sutartines prievoles, tačiau iš esmės ieškinys pareikštas dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančių daiktų (vilkikų) išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacinis ieškinys). Atsižvelgęs į tai, kad bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę (CPK 85 str. 1 d. 9 p.), ieškinio priedus, teismas padarė išvadą, jog preliminari ieškinio kaina viršija 100000 Lt, todėl byla nėra teisminga apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB prašo nutartį panaikinti ir grąžinti ieškovo ieškinio priėmimo klausimą spręsti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad šalims sudarius lizingo sutartis, šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovo ieškinys negali būti laikomas vindikaciniu ieškiniu, dėl ko taip pat netaikytina ir teismo nurodyta CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą. Ieškovo reikalavimas grąžinti turtą jo savininkui nėra turtinis, nes jo patenkinimas neturės įtakos šalių turtinei padėčiai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Kaip matyti iš „Swedbank lizingas“, UAB ieškinio, jis prašo įpareigoti atsakovą UAB „Edramus“ įvykdyti prievoles, t.y. įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui pagal lizingo sutartis naudotą ir valdytą turtą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas pareiškė vindikacinį ieškinį, kuriame ieškinio kaina nenurodyta, tačiau iš ieškinio priedų matyti, jog ji viršija 100 000 Lt sumą, todėl ieškinys neteismingas šiam teismui. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydamas, jog šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovas savo pažeistas teises turi ginti prievolinių gynimo būdais, pareikšdamas asmeninį ieškinį, tačiau ne vindikacinį. Teisėjų kolegija tokiems apelianto argumentams pritaria.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas v. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroras v. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija ir kt., bylos Nr. 3K-3-40/2008; ir kt.). Kaip matyti, vindikacinio ieškinio objektas yra daiktas, o ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga ir tokio pobūdžio ieškinys gali būti pareiškiamas tik kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu ieškovas pareiškė ieškinį, grindžiamą šalių sudarytomis lizingo sutartimis. Pagal šalių sudarytas lizingo sutartis atsakovas įsipareigojo mokėti turto išpirkimo įmokas, o atsakovui iš esmės pažeidus lizingo sutartis, grąžinti ieškovui lizingo būdu įgytą turtą. Ieškovas ieškiniu prašo teismo įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui pagal lizingo sutartis naudotą ir valdytą turtą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčas yra neturtinis, jo materialinis teisinis reikalavimas nėra susijęs su turto ar pinigų išieškojimu, todėl ieškinys vertintinas kaip neturtinis, kurio dalykas yra įpareigojimas vykdyti sutartis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, kilus neaiškumui dėl ieškinio dalyko, ieškinio sumos, neturėjo pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog ieškinys nėra teismingas pirmosios instancijos teismui, kadangi konstatuodamas, jog ieškinys yra turtinis, turėjo nustatyti ieškinio sumą, o kilus abejonių dėl to, taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str.).
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr.3K-74-/1998 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-08 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr.2A-52/2010, kurių nagrinėjimo dalykas visiškai nesusijęs su šiuo atveju nagrinėjimu dalyku, o nurodytose bylose nagrinėtos bylų aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl minėtomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas reiškia vindikacinį ieškinį ir preliminari ieškinio suma viršija 100 000 Lt, dėl ko ieškinys teismingas apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 27 str. 1 p.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl netinkamo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.), o „Swedbank“, UAB ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 137 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.