- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- e2A-388-252/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- NEO Finance
- Atsakovas
- J. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės NEO Finance, AB apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021-03-31 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1411-233/2021 pagal ieškovės NEO Finance, AB ieškinį atsakovui J. K. dėl negrąžintos kredito dalies, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo: 1) 3 694,06 Eur negrąžintos kredito dalies; 2) 291,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki (duomenys neskelbtini) (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos); 3) 23 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 694,06 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)); 4) 1 786,51 Eur tarpininkavimo mokesčio; 5) 3,51 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)); 6) 23 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 694,06 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 130 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 4 200 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 904 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 23 procentai), 419,13 Eur tarpininkavimo mokesčio iki (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė (duomenys neskelbtini) išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė Sutartį nuo (duomenys neskelbtini).
4. Įvertinusi atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias Sutarties sąlygas, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas Sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, nutraukus su juo Sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Todėl atsižvelgiant į Sutarties sąlygas, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką prašė iš atsakovo priteisti 291,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)).
5. Be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei Sutarties 1.8. punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (Sutarties 2.1., 5.2., 5.4. punktai). Nutraukus Sutartį įgijo teisę reikalauti visų mokėtinų sumų pagal ją, įskaitant ir 23 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 694,06 Eur, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) bei 1 786,51 Eur tarpininkavimo mokestį.
6. Atkreipia dėmesį, jog NEO Finance, AB, yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai.
7. Mano, kad remiantis kasacinio teismo praktika, CK 6.261 straipsniu bei Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktu, pažeidus sutarties sąlygas, ieškovė įgijo teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (t. y. iki tol, kol šalis siejo paskolos sutartiniai teisiniai santykiai) bei kompensuojamųjų palūkanų, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, paskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
8. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 3,51 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-10-10, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)) bei 23 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 694,06 Eur, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
9. Taip pat mano, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2021-03-31 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 5.3, 5.4 punkto nuostatas dėl tarpininkavimo mokesčio ir jo skaičiavimo tvarkos bei 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (23 procentai) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Priteisė iš atsakovo 3 694,06 Eur negrąžintos kredito dalies, 291,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 1 848,45 Eur negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 227,73 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Likusioje dalyje pateikto ieškinio netenkino.
11. Teismas konstatavo, kad atsakovas nustatytais terminais pilnai neįvykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl laikė, kad Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės ir ieškovei iš atsakovo priteistina 3 694,06 Eur negrąžintos kredito dalis, 291,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos paskaičiuotos iki (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (metinė palūkanų norma – 23 procentai).
12. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 23 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 694,06 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) teismas pasisakė, kad yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
13. Teismas konstatavo, kad per visą kredito grąžinimo laikotarpį atsakovas ieškovei įsipareigojo sumokėti 2 904 Eur mokėjimo palūkanų. Ieškovės reikalaujamų 23 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 694,06 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)), skaičiavimą teismas laikė ydingu, kadangi Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos.
14. Teismas sprendė, kad negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip nurodo ieškovė, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos, o visos šios sumos yra aiškiai nurodytos mokėjimo grafike.
15. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 23 procentų dydžio pelno palūkanas, skaičiuojamas nuo Sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)), skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnes kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis.
16. Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo 291,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)), teismas pasisakė, kad ieškovė nepateikė duomenų kiek ir kokiais mokėjimais atsakovas sumokėjo mokėjimo palūkanas. Atsižvelgęs į mokėjimų grafike išdėstytus mokėjimus ir jų sumas (iki (duomenys neskelbtini) atsakovas turėjo sumokėti ieškovei 1 055,55 Eur mokėjimo palūkanų), teismas darė išvadą, kad atsakovas iki (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo sumokėjęs 763,91 Eur mokėjimo palūkanų. Atsižvelgęs į tai, kad pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo sumokėti iš viso 2 904 Eur mokėjimo palūkanų, iki Sutarties nutraukimo buvo sumokėjęs ieškovei 763,91 Eur mokėjimo palūkanų, o teismas iš atsakovo priteisė 291,64 Eur mokėjimo palūkanų, todėl laikė, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra 1 848,45 Eur (2904,00 Eur - 763,91 Eur - 291,64 Eur).
17. Teismas nurodė, kad pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkto nuostatas, prašoma priteisti 1 786,51 Eur viršijanti tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos.
18. Kadangi aukštesnės instancijos teismai ne kartą priimtose nutartyse ieškovės atžvilgiu yra išaiškinę Sutarties nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčiu, ir konstatavę, jog savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, laikytina netesybomis ir yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu, teismas įvertinęs, kad atsakovas yra sumokėjęs visą tarpininkavimo mokesčio sumą su nuolaida, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalimi, numatančia, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos, reikalavimo dėl 1786,51 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo netenkino.
19. Be to, įvertinęs Sutarties nuostatas, Sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies (tarpininkavimo mokesčio nuolaidos) pobūdį ir apskaičiavimo būdą, teismas sprendė, kad savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, numatyta Sutarties 5.4 punkte, laikytina netesybomis, ji nėra sąžininga vartotojo atžvilgiu tiek procedūriniu, tiek materialiniu aspektu, bei prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai imperatyviai normai, todėl ją pripažino negaliojančia ab initio (CK 1.80 straipsnis, 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6 dalis).
20. Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo 3,51 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)) ir 23 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 694,06 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas nurodė, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.
21. Teismas, sprendė, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 23 procentų dydžio metinę palūkanų normą, viršija VKĮ imperatyviai įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 procentai). Dėl nurodytų priežasčių, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, kad pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, teismas sprendė, kad taikytinas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje, ir aptariamą reikalavimą atmetė.
22. Teismas prašymą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) pripažino pagrįstu ir jį tenkino.
23. Atsižvelgęs į tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, atitinkamai priteisė ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, viso 227,73 Eur.
III. Apeliacinio skundo argumentai
24. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021-03-31 sprendimo už akių dalį: 1) dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti ieškovei iš atsakovo 23 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 694,06 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)); 2) dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1 786,51 Eur tarpininkavimo mokesčio; 3) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovo 330 bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme. Kitą sprendimo už akių dalį prašo palikti nepakeista. Taip pat prašo iš atsakovo priteisti 240 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
25. Nurodo, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma - nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas. Be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovas įsipareigojo sumokėti apeliantei Sutarties 1.7. punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su Sutartimi susijusius mokesčius (Sutarties 2.1., 5.2., 5.4. punktai).
26. Kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma.
27. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos).
28. Mano, kad tesimas visiškai neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta ir grafikas nebegaliojo Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
29. Kadangi planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma, tai gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.
30. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku atliks įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažės, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant Sutartį mažėja.
31. Atkreipia o dėmesį į tai, jog apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjos patirti nuostoliai. Paskolos sumą paskolos gavėjui suteikia ne tarpusavio skolinimo platformos operatorius NEO Finance, AB, o paskolos davėjas suteikia nurodymus operatoriui dėl vartojimo kredito sutarčių sudarymo konkrečiomis sąlygomis su konkrečiais požymiais apibrėžtais vartojimo kredito gavėjais ir operatorius savo vardu paskolos davėjo lėšomis sudaro vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, kaip tai nustato Įstatymas. Tokiu atveju paskolos davėjai, suteikdami operatoriui nurodymus dėl vartojimo kredito sutarčių sudarymo su vartojimo kredito gavėjais, neturi atskaitomų išlaidų, o skolindami savo pinigus tikisi gauti pelno (palūkanų).
32. Šiuo atveju, atsakovas atliko tik vienuolika pilnų įmokų (iš 60 mėnesinių įmokų) pagal dar galiojusį Sutarties grafiką, o negrąžinta kredito dalis tik iš dalies pamažėjo. Mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 23 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 694,06 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)), neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir neprisirišant prie Sutarties grafiko. Mano, kad teismas nepagrįstai pakeitė ieškinyje taikytą negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarką.
Šalies argumentai
33. Apeliantės nuomone, reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo taip pat turėjo būti tenkintas. Nurodo, kad ginčijamame sprendime už akių buvo neteisingai konstatuota, kad prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis, paskaičiuota pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, savo esme yra netesybos.
34. Tarpininkavimo mokestis yra mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei, o bendrovė turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Šis mokestis atlieka ne kompensacinę funkciją, o yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat, tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė priežiūra.
Šalies argumentai
35. Apeliantė pažymi, kad prieš suteikdama vartojimo kreditą, atsakovui pateikė visą reikalingą informaciją apie kreditą (Standartinę informaciją). Jam buvo nurodytos visos siūlomo vartojimo kredito pagrindinės ypatybės ir galimas konkretus poveikis kredito gavėjui.
36. Specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 5.90 procento nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1.p.) ir kad apskaičiuojamas 5.3.2. p. nustatyta tvarka, kuri yra išsamiai aptarta Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte. Taip pat, Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos, kuri yra 2 219,13 Eur, yra nurodyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida, kuri yra 1 800 Eur bei nurodyta tarpininkavimo mokesčio su nuolaida tvirta suma, kuri yra 419,13 Eur.
37. Apeliantės nuomone, padidintas tarpininkavimo mokestis atitinka specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms VKĮ nuostatoms. Sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo buvo pasirašytos laisva valia, atsakovas nebuvo klaidinamas, jam buvo pateikta informacija apie visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, taip pat ir apie tarpininkavimo mokestį bei jo apskaičiavimą.
38. Nustačius, jog ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista ir ieškovei priteistos viso jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
39. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
40. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja jį pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
41. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu (duomenys neskelbtini) sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 4 200 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių. Atsakovas Sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 904 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 23 procentai), 419,13 Eur tarpininkavimo mokesčio iki (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš standartinės informacijos apie kreditą kredito kaina turėjo būti sumokėta per 60 periodinių įmokų. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pranešimu informavo atsakovą, kad nuo (duomenys neskelbtini) Sutartį nutraukia, pastarajam nevykdant sutartinių įsipareigojimų. Duomenų, kad atsakovas per pranešimu apie Sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimą būtų padengęs, byloje nėra. Ieškovės pateiktais duomenimis atsakovas yra skolingas 3 694,06 Eur kredito.
42. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
43. Vadovaujantis aptarta kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo taisykle ir atsižvelgus į byloje neginčijamai nustatytą faktinę aplinkybę, kad Vartojimo kredito sutartis su atsakovu buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), daroma išvada, kad mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui nebegali būti skaičiuojamos. Šiuo atveju, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
44. CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo pasekmes, 2 dalis numato, kad sutarties nutraukimas nepanaikinta teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Taigi sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (LAT 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
45. Nesutiktina su apeliante, kad, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, teismas neturėjo pagrindo vadovautis nutrauktos Vartojimo kredito sutarties mokėjimo grafiku. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apskaičiuojant negautas pajamas ir yra geriausia atsižvelgti į kredito grąžinimo grafike nurodytas sumas, kurios būtų sumokėtos tinkamai vykdant sutartį bei laiku mokant įmokas. Aptarto vertinimo nekeičia apeliantės nurodomos Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.7, 2.1, 5.2 ir 5.4 punktų nuostatos, reglamentuojančios bendrą vartojimo kredito kainą, šalių susitarimo esmę, vartojimo kredito gavėjo pareigą kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį bei netinkamo Sutarties vykdymo sąlygotas pasekmes vartojimo kredito gavėjui, nuostatos.
46. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip nurodo ieškovė, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos.
47. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai Sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma, ką ir pati apeliantė pripažįsta. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (LAT 2020-06-09 Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
48. Skaičiuojant negautas pajamas (nuostolius) mokėjimo palūkanų forma, siejant jas su Sutartyje nustatytu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip siekia apeliantė, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti Sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam praturtėjimui atsakovo sąskaita, kas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų.
49. Vien apeliantės teiginiai, kad ji yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorė, teikianti finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjai pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir laiku nesumokėjus grąžintinos sumos, vartojimo kredito davėja (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolių, nepagrindžia, kad jie viršija pirmosios instancijos teismo priteistą negautų pajamų (nuostolių) sumą. Neginčytina, jog ieškovė turi teisę į nuostolių negautų pajamų forma atlyginimą, tačiau, būtent ji ir privalo įrodyti konkretų šių nuostolių dydį, jei mano, kad jie viršija mokėjimo grafike nurodytas sumas. Šiuo gi atveju, apeliantė neteikė jokių konkrečių paskaičiavimų, neįrodinėjo, kad, negavusi iš atsakovo atitinkamų įmokų, negavo konkrečių realių pajamų.
50. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktais duomenimis, pagrįstai nustatė, kad atsakovas įsipareigojo sumokėti iš viso 2 904 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Tad teismas tenkinęs reikalavimą dėl 291,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, įvertinęs atsakovo įmokėtų mokėjimo palūkanų sumą (763,91 Eur), pagrįstai laikė, kad ieškovės negautos pajamos nuo Sutarties nutraukimo iki jos įvykdymo termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) sudaro 1 848,45 Eur.
51. Apeliantės argumentai, kuriais ji nesutinka su negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo būdais ar metodais, ar, kad ji, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, teikia finansines paslaugas investuotojams, siekiantiems gauti pelno, nepaneigia, jog Sutartimi teisė į mokėjimo palūkanas buvo apibrėžta konkrečia kiekvieną mėnesį mokėtina palūkanų suma bei neįrodo, jog ieškovės patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra realiai didesni, nei nustatyta skundžiamu teismo procesiniu sprendimu.
52. Apeliantės teigimu, pagal Sutarties 1.7. punktą, bendra vartojimo kredito kaina (Vartojimo kredito mokestis) yra visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį <...> ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Kartu apeliantė pažymi, kad tarpininkavimo mokestis su nuolaida, tiek tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis, paskaičiuota pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą, savo esme nėra mokestis už vėlavimą atlikti mėnesines įmokas. Tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra mokamas nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įsipareigojimus pagal Sutartį vykdys tinkamai, o tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies, paskaičiuotos pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą, paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą taikymas, todėl apeliantės vertinimu vartojimo kredito gavėjui suteiktą tarpininkavimo mokesčio nuolaidą, teismas nepagrįstai prilygino netesyboms.
53. Netesybų samprata pateikiama CK 6.71 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal Sutarties 5.3 punktą Tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1); 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 eurų (5.3.2). Sutarties 5.4 punktas numatė, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, jis priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o Bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine Sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida, bet vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t.y. vėluojant apmokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Sutartyje nurodoma, kad kadangi Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta Bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam Sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.11. punktu. Šis punktas nustato, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su Vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t.y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai Bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei Vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, t.y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
54. Iš aptartų Sutarties sąlygų akivaizdu, kad Sutarties sudarymo metu 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai pritaikyta nuolaida yra panaikinama tik tuo atveju, jeigu paskolos gavėjas netinkamai vykdys Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Sisteminis šių nuostatų aiškinimas leidžia spręsti, kad tokia Sutarties sąlyga, kuomet kreditorė turi teisę panaikinti Sutarties sudarymo metu pritaikytą nuolaidą netinkamo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo atveju, turėtų skatinti skolininką tinkamai ir laiku vykdyti iš kredito sutarties kylančias prievoles ir išvengti neigiamų finansinių pasekmių atsiradimo, t. y. pareigos mokėti 5.3.2 punkte nurodytą tarpininkavimo mokesčio dalį. Kas leidžia spręsti, kad Sutarties 5.3.2 punkte numatytos mokesčio dalies mokėjimas yra siejamas su pagrindinės prievolės pažeidimu, todėl nuolaidos panaikinimas reiškia baudinio pobūdžio sankcijų taikymą atsakovui, o tai iš esmės atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnio nuostatas. Todėl teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, sprendžia, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytas tarpininkavimo mokestis laikytinas netesybomis ir skundžiamą sprendimą už akių priėmęs teismas visiškai pagrįstai Sutarties 5.3., 5.4 punktuose įtvirtintas nuostatas pripažino nesąžiningomis vartotojo atžvilgiu bei prieštaraujančias VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai imperatyviai normai.
55. Apeliantės nuomonė, kad tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms VKĮ nuostatoms, iš esmės pagrįsta tik tuo, kad kredito davėjos vertinimu, atsakovui ši Sutarties sąlyga buvo aiškiai ir suprantamai atskleista. Pabrėžtina, kad bendrosios sąlygos yra parengtos bendrovės iš anksto, vienašališkai, nederinant jos sąlygų su vartotoju, t. y. vartotojo sutikimas, automatiškai gaunamas vartotojui pasirašius Bendrąsias sąlygas. Toks vartotojo patvirtinimo ar sutikimo gavimas nėra prilyginamas vartotojo aktyviais veiksmais išreikštam patvirtinimo ar sutikimo gavimui.
56. Atsakovui su ieškove sudarius Vartojimo kredito (paskolos) sutartį, jis laikytinas vartotoju, kuriam taikomi ir papildomi, specialūs, tik šiai sutarties rūšiai būdingi silpnesniosios sutarties šalies teisių gynimo būdai. Pabrėžtina, kad kasacinis teismas 2018-02-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018 yra pasisakęs, kad teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus.
57. Vartojimo kreditų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę teikiant vartojimo kreditus ir tikrinant vartojimo kredito gavėjų kreditingumą ir kt. reglamentuoja VKĮ nuostatos. Būtent VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
58. Sąžiningumo aspektu įvertinus šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygą dėl 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies atsižvelgtina į tai, kad ieškovės reikalaujama suma akivaizdžiai viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų netesybų dydį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, numatyta Sutarties 5.3, 5.4 punktuose laikytina netesybomis ir nėra sąžininga vartotojo atžvilgiu. Papildomai pasisakytina, kad Sutartyje numatyta tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri turi būti mokama netinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju, reiškia neproporcingai didelę ir imperatyvių VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje reikalavimų neatitinkančią atsakovo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
59. Apeliantei argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos apygardų teismų praktikos, pažymėtina, jog teismų praktika yra kintantis dalykas, o esant teismų sukurtų precedentų konkurencijai turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką, kitus turinčius reikšmės veiksnius, galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.) ir pan. (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Taigi, praktika keičiasi ir naujausioje ir aktualiausioje apygardų teismų praktikoje laikomasi šioje nutartyje išdėstytos pozicijos esminiais apeliacinio skundo nesutikimo su sprendimu už akių argumentais (Vilniaus apygardos teismo 2021-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1524-934/2021, Kauno apygardos teismo 2021-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-870-555/2021, Klaipėdos apygardos tesimo 2021-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-550-889/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021-04-13 nutartis civilinėje byloje e2A-961-855/2021, 2021-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-289-603/2021).
60. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, jog priimdamas skundžiamą sprendimą už akių pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo vyraujančios teismų praktikos.
61. Nurodytų argumentų pagrindu kolegija konstatuoja, jog ieškovės skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
62. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Dėl kitų apeliantės teiginių, kaip neturinčių įtakos ginčijamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, plačiau nepasisakytina.
63. Konstatavus, jog ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas, o skundžiama teismo procesinio sprendimo dalis teisėta ir pagrįsta, nėra jokio pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas proceso pirmosios instancijos teisme metu. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021-03-31 sprendimą už akių palikti nepakeistą.