Alytaus apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Mulskienei,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei V. B. dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad K. B. ir V. S. (B.) (duomenys neskelbtini), bendru sutarimu patvirtino, kad ieškovas K. B. būtų įrašytas G. B., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime, kaip jos tėvas. Prieš tėvystės patvirtinimą, (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) administracijos CMB sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla dėl ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo, kurioje yra pareikšti reikalavimai dėl nepilnametės G. B. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo iš K. B. priteisimo.

Ieškovas (duomenys neskelbtini) metų vasarą susituokęs su atsakove, tikėjosi sukurti darnią šeimą, norėjo rūpintis savo sutuoktine ir jos mažamete dukra G. B., todėl sutiko būti įrašytas G. B. gimimo liudijime, kaip jos tėvas.

Šalių santykiai nesusiklostė, vyksta skyrybų procesas. Ieškovo žiniomis, Atsakovė palaiko santykius su biologiniu vaiko tėvu L. P.. Ieškovas mano, kad G. B. turi žinoti kas yra tikrasis jos biologinis tėvas, kadangi ieškovo laikymas biologiniu G. B. tėvu yra neteisingas, todėl darytina išvada, kad tai neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Iš aukščiau išdėstyto, galima pagrįstai teigti, kad ieškovo K. B. tėvystės nuginčijimas yra būtinas, siekiant užtikrinti nepilnametės teisę žinoti savo tikrąjį biologinį tėvą ir, kad jis būtų teisiškai pripažintas. Ieškovas pripažino G. B. tėvystę, manydamas, kad atsakovė nežino kas yra tikrasis jos tėvas. Prasidėjus ieškovės ir atsakovo skyrybų procesui, ieškovas sužinojo, kad atsakovei yra žinomas tikrasis G. B. tėvas, todėl buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.

Per teismo nustatytą terminą atsakovė V. B. teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė skirti DNR ekspertizę tėvystei nuginčyti, o atsakovei pripažinus ieškinį, sutiko, kad byla būtų išnagrinėta iš esmės.

Teismo posėdyje atsakovė ieškinį pripažino pilnai. Ji patvirtino, kad vaiko G. B. tėvas nėra ieškovas, o yra kitas asmuo ir jį įvardijo, nurodydama jo asmens duomenis. Atsakovė patvirtino, kad jokie ryšiai tarp ieškovo, kaip tėvo ir jos vaiko G., nėra susiklostę, nes jie nebendravo.

Institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė išvadą civilinėje byloje Nr. e2-1041-445/2020, kurioje nurodė, jog turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo. Išvadoje nurodoma, kad K. B. kartu su vaiku negyvena, abejojama dėl tėvo K. B. ir mažametės D. B. susiformavusių glaudžių socialinių ryšių, kadangi ieškovas ilgą laiką buvo įkalinimo įstaigoje, o pats vaikas dėl savo amžiaus dar negali išreikšti savo nuomonę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas pilnai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kadangi atsakovė žodžiu pareiškė, jog pripažįsta ieškinį, todėl teismas davė atsakovei pasirašyti standartinę ieškinio pripažinimo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Šis rašytinis atsakovės pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo pridedamas prie bylos. Kadangi atsakovė pripažįsta ieškinį ir nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgiant į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, nusprendė baigti bylos nagrinėjimą iš esmės.

CPK 268 straipsnio 5 dalis numato, kad kai atsakovė ieškinį pripažįsta visiškai, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Ieškovas savo ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo pagrindė šiais įrodymais: ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, vaiko G. B., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimu, kuriame nurodyta, jog vaikas gimęs (duomenys neskelbtini), įrašas padarytas (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tėvas K. B., gimimo liudijimas yra išduotas Varėnos rajono teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje.Ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) administracijos CMS.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinį ir prašė tenkinti, kadangi ieškovas nėra vaiko G. B., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, ieškinyje nurodytais motyvais ir pagrindais.

Teismo posėdyje atsakovė ieškinį pripažino pilnai ir nurodė, kad ieškovas negyveno su vaiku, nepalaiko jokių ryšių ir nėra vaiko G. B. biologinis tėvas, o jos biologinis tėvas yra L. P., kurio žino ir gali nurodyti gyvenamąją vietą bei asmens kodą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Pagal to paties straipsnio 3 dalį vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.

Pagal CK 3.137 straipsnio 2 dalį, vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 40 punktas). Sprendžiant dėl tėvo santykio su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).

Suformuota teismų praktika, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Todėl faktas, kad vaiko motinos sutuoktinis (atsakovas) nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais. Nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad šeimos ryšiai tarp ieškovo (kaip tėvo) ir vaiko nėra susiklostę, kadangi tėvas su vaiku kartu negyveno, tarpusavio ryšių nepalaikė (ieškovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje). Nėra pagrindų, kurie leistų teigti ir daryti išvadą, kad vaikas G. B. dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo, laiko savo tėvu ieškovą K. B., kuris nėra jos biologinis tėvas. Vaikui nėra svarbesnis emocinis ryšys su ieškovu, nes jo nelaiko tėvu, o ir kraujo ryšio nėra. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė, tačiau vaikas G. B. dėl amžiaus negali išreikšti savo nuomonės.

Vaiko atžvilgiu negali likti netikrumo išsprendus klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, todėl ginčijant tėvystę kartu turėtų būti siekiama nustatyti tikrąją tėvystę. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Kadangi vaikas turi motiną, todėl jos pareiga nustatyti vaikui tikrąją tėvystę.

Ieškovas, paduodant ieškinį, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019-11-28 sprendimą Nr.2.1(NTP-2)-19-T-5293-18723. Tai pat teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020-02-24 pažyma Nr.(12.33)PT-1177, kurioje nurodytos ieškovo atstovo išlaidos/darbo užmokestis – 201.20 Eur ir advokato kelionės išlaidos – 20.06 Eur.

Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminio mokesčio nemokėjo, o žyminio mokesčio dydis sudaro 75 Eur.

CPK 99 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019-11-28 sprendimu buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba bei paskirtas advokatas. Taigi šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovui valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovui advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidų.

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą ir toks apskaičiavimas byloje gautas. Bylos duomenys tvirtina, kad valstybės patirtos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 221.26 Eur. Remiantis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, už advokato pagalbą nurodytos išlaidos yra pagrįstos.

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Atsakovės elgesys procese nebuvo pakankamai tinkamas, t.y. nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį, kas galėjo turėti įtakos greitesniam proceso užbaigimui ir mažesnių išlaidų susidarymui teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o kitais atvejais atsakovė elgėsi tinkamai - priėmė siunčiamus procesinius dokumentus, atvyko į teismo posėdį. Atsakovė šioje byloje nėra atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsižvelgiant į atsakovės sunkią turtinę padėtį (augina tris nepilnamečius vaikus, neturi nuolatinio ir pakankamo pragyvenimo pajamų šaltinio), iš atsakovės priteistina 20 procentų mokėtino žyminio mokesčio (15 Eur) ir tokia pačia proporcija bylinėjimosi išlaidų (44 Eur), viso 59 Eur. Pašto išlaidos dėl procesinių dokumentų siuntimo nesudaro minimalios sumos, kuri išieškotina, todėl nepriteistina.

CPK 93 straipsniu, 96 straipsniu, 99 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 399 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti, kad K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra G. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Panaikinti Varėnos rajono teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, gimimo liudijime serija (duomenys neskelbtini), padarytą gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kad K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Varėnos rajono savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyriui.

Priteisti iš atsakovės V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) penkiolika (15) Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Šios bylinėjimosi išlaidos mokamos/pervedamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas - 5660. Kvitą privaloma/būtina pristatyti/pateikti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Aušros g. 15. Varėna, 111 kabinetas).

Priteisti iš atsakovės V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) keturiasdešimt keturis eurus (44 Eur) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidoms apmokėti valstybės naudai. Pinigai turi būti sumokėti/pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Mokėjimą patvirtinantį dokumentą privaloma/būtina pristatyti (atnešti arba atsiųsti paštu) į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kabinetas).

Nesumokėjus priteistų bylinėjimosi išlaidų ir antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybės naudai per trisdešimt dienų terminą nuo sprendimo priėmimo (jeigu nėra skundžiamas priimtas sprendimas), išduodamas vykdomasis raštas dėl priverstinio išieškojimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.