Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, užsiimantis individualia veikla, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 310 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 9 mėnesiams ir 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda;

2) Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 2017 m. liepos 21 d. teismo nutartimi buvo subendrintos 2016 m. gruodžio 14 d. ir 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskiriant galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 metams;

3) Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 289 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2017 m. liepos 21 d. nutartimi paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams ir 10 MGL (376,60 eurų) dydžio baudą;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2017 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme - laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams ir 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda; pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, nuosprendis įsiteisėjęs ir vykdomas;

5) Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 289 straipsnį (3 nusikalstamos veikos), BK 300 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, subendrinta su 2017 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme, pakeičiant 2017 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės -laisvės apribojimo dalį į laisvės atėmimą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Nuosprendis neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla dar neišnagrinėta,

teistumui neišnykus, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. N. 2018 m. kovo 27 d. apie 01.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę, mamą D. S., t. y. sudavė jai ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiu į galvą, krūtinę, kairę ranką bei dešinės rankos pirštus, taip pat kojos keliu spyrė jai į krūtinę ir dėl jai padarytų poodinių kraujosruvų kairiojo žasto srityje, kairiojo dilbio srityje, dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos II, III, IV pirštų srityse nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. S. sveikatą.

Kaltinamasis M. K. N. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas. Paaiškino, kad prieš savo mamą smurto nenaudojo. Parodė, kad kaltinime nurodyto įvykio išvakarėse buvo su mama susipykęs dėl jos atvesdinimo į kitą jo atžvilgiu teisme nagrinėtą bylą. Ta dieną, kai grįžo iš teismo, tai mama išėjo į darbą ir grįžo iš naktinės pamainos tik apie 01 val. nakties metu. Jis matė, kad mama pasiėmė maišelį ir išėjo iš namų. Kad ji tuo metu būtų sumušta, nesimatė. Mamai išėjus, jis pats nuėjo miegoti ir iki kitos dienos mamos nematė. Kitą dieną ji namuose buvo iki apie 13 val. Po to išėjo, kaip pati pasakė, į darbą. Jokių sužalojimų pas ją nesimatė. Jam jokių pretenzijų nereiškė, o apie jos pretenzijas dėl sumušimo jis sužinojo tik tos dienos vakare. Mano, kad taip mama elgiasi dėl to, kad nori iš jo gauti pinigų. Kadangi jis jos nemušė, kai grįžo iš darbo naktį, mama sumušta taip pat nebuvo, kitos dienos ryte iki pietų taip pat nebuvo, todėl mano, kad ji galėjo būti sužalota, kai išėjo iš namų kitą dieną apie 13 va.

Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, jo kaltė yra visiškai įrodyta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji D. S. parodė, kad sūnus M. K. N. prieš ją smurtauja dažnai. Šį kartą ji buvo sumušta jo, kai nakties metu apie 01 val. grįžo iš darbo namo. Jis ėmė jai priekaištauti, kad ji iš vakaro dienos metu blogai elgėsi teisme ir tai gali pakenkti jo reputacijai, nes ten buvo daug žurnalistų. Todėl pasakė, kad ji dabar turi už tai atsakyti ir ėmė ją mušti. Kai jis pradėjo ją mušti, ji sėdėjo, o jis sakė, kad ji nedrįstų atsistoti. Vieną kartą smūgiavo kojos keliu jai į krūtinę, po ko iš karto užgniaužė kvapą. Po to pargriovė ant lovos, įrėmė ranką jai į galvą ties smilkiniu, ėmė spausti. Po to sudavė daug smūgių į kairę ranką, o kai dengėsi nuo smūgių kita ranka, tai buvo sumušti ir dešinės rankos pirštai. Labai skaudėjo, buvo padarytos mėlynės. Dėl skausmo negalėjo laisvai kurį laiką ir išsižioti, nes smilkinį spaudė labai stipriai. Kai nustojo ją mušti, tai pasakė, kad ji nieko neįrodys, nes nėra liudytojų. Kitos dienos ryte išėjo iš namų, bet į darbą nevažiavo, nes labai skaudėjo, o nuėjo į polikliniką. Ten laukė eilėje pas gydytoją, pas kurį pateko gal apie 16 val. Gydytojai pasakė, kad buvo sumušta, todėl gydytoja pranešė policijai, kuri atvyko pas ją į polikliniką. Policiją užfiksavo jai padarytus sužalojimus, nufotografavo, surašė dokumentus. Ji jiems paaiškino, kaip buvo sumušta.

Liudytoja L. Š. parodė, kad kovo 27 d. 16.45 atvyko pacientė D. S. ir skundėsi, kad ją sumušė sūnus. Ji skundėsi dešinės rankos, galvos, kairės rankos ir krūtinės skausmu. Apžiūrėjus pacientę, jai buvo nustatyti kairiojo žasto skausmingi sumušimai, judesiai buvo riboti. Taip pat nustatytos dešinės plaštakos sumušimo žymės. Pacientė buvo sąmoninga. Sužalojimai buvo matomi. Pacientė skubos tvarka buvo nukreipta pas traumatologus. D. S. pasakė, kad tai įvyko namuose. Jos paklausus kodėl kreipėsi tik dabar prieš 17 val., pacientė atsakė, kad ji bijojo sūnaus, jam pasakiusi, kad vyksta į darbą, o pati atvyko į polikliniką. Dėl to po pacientės apžiūros iš karto buvo pranešta apie įvykį policijai. Visus sužalojimus užfiksavo iš karto surašytuose medicininiuose dokumentuose.

Liudytojas V. U. paaiškino, kad 2018 m. kovo 27 d. dirbo Kauno apskrities VPK vyr. tyrėjo pareigose. Buvo gautas pranešimas iš gydymo įstaigos, kad kreipėsi moteris dėl sužalojimų. Jis tada paskambino nurodytu telefonu. Moteris pasakė, kad ją sužalojo sūnus. Su pranešėja susitiko ir moteris pasakė, kad dėl smurto artimojoje aplinkoje nori rašyti pareiškimą. Todėl iš jos buvo paimtas paaiškinimas, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Betarpiškai bendravo su nukentėjusiąja ir bendraujant matėsi akivaizdūs sužalojimai ant jos veido ir rankų, kurie buvo užfiksuoti surašytuose procesiniuose dokumentuose. Dėl sužalojimo nukentėjusioji sakė, kad sūnus sužalojo nakties metu ir, kad tai ne pirmas kartas, kad daugiau neapsikęs ir rašys pareiškimą.

D. S. 2018 m. kovo 27 d. protokole pareiškime nurodoma, kad 2018 m. kovo 27 d. apie 1.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), sūnus M. K. N., gim. (duomenys neskelbtini) suduodamas smūgius rankomis ir kojos keliu jai į įvairias kūno vietas sukėlė fizinį skausmą, dėl ko jai ant įvairių kūno vietų atsirado mėlynės, skauda kairiąją ranką ir kairį smilkinį, taip pat dešinės rankos pirštus ir krūtinę. (b. l. 1)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1014/2018(02) nurodyta, kad D. S. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, kairio dilbio srityje, dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos II, III, IV pirštų srityse. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 24)

2018 m. kovo 30 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant D. S. kairės rankos matomas sumušimas, kuris nufotografuotas. (b. l. 28-30)

2018 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad smurtą patyrė - D. S., užfiksuoti smurtą galintys įrodyti požymiai - kraujosruvos (mėlynės) D. S. galvoje, dešinėje plaštakoje, krūtinėje, kairėje rankoje. (b. l. 9-12)

Iš 2018 m. balandžio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja L. Š. pateikė D. S. asmens sveikatos istoriją Forma Nr. 025/a, iš apžiūros protokolo matyti, kad paskutiniai įrašai, daryti 2018 m. kovo 27 d., susiję su ikiteisminio tyrimo medžiaga - D. S. gydytojai skundėsi, kad ją sumušė sūnus M. K. N., 2018-03-27 01:00 val. (b. l. 38-39, 41-44)

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis M. K. N. 2018 m. kovo 27 d. apie 01.00 val., savo namuose, kuriuose gyveno kartu su mama D. S., tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš ją ir dėl to nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Ištirti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios parodymai, liudytojų L. Š. ir V. U. parodymai patvirtina, kad smurtas prieš nukentėjusiąją pasireiškė smūgių į įvairias kūno vietas sudavimu, dėl ko nukentėjusiajai buvo padaryti akivaizdūs ir matomi išoriškai sužalojimai. Visi nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, apie kuriuos ji paaiškino duodama parodymus teisme, yra nustatyti ir patvirtinti specialisto išvada. Joje išvardintų sužalojimų pobūdis, lokalizacija ir skaičius atitinka nukentėjusiosios, liudytojų parodymus dėl kaltininko naudoto smurto ir padarytų sužalojimų. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios parodymai yra patvirtinti iš kitų šaltinių (liudytojai, specialistas, kita bylos medžiaga), kurie nėra susiję nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiąją šeiminiais, giminystės ar kitais ryšiais, kurie leistų abejoti jų teisingumu, ir dėl to, teismo vertinimu, laikytini patikimais ir teisingais, neabejotinai patvirtinantys kaltinime nurodytas aplinkybes, kurių kaltinamasis visiškai nepripažino. Tačiau teismas tokią kaltinamojo poziciją vertina tik kaip jokiais įrodymais nepagrįstą gynybinę poziciją, todėl ja netiki ir nesivadovauja.

Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia prieš nukentėjusiąją, matyti iš to, kad fizinį skausmą nukentėjusiajai sukėlė konflikto metu, šį konfliktą išprovokavo pats, kai ėmė priekaištauti mamai dėl tariamai jos netinkamo elgesio iš vakaro vykusio teisminio proceso metu, o smurtiniai veiksmai pasireiškė suduodant daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas. Stiprus fizinis poveikis buvo daromas ir į galvą, kas rodo, kad kaltinamasis tuo momentu buvo neigiamai nusistatęs prieš savo motiną ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) objektyviai patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai ir rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuoti sužalojimai, bet ir specialisto išvada dėl šių sužalojimų.

BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyti padariniai (fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas) yra alternatyvus, o baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Todėl nagrinėjamu atveju kaltinime nurodyto tik vieno iš minėtų dviejų nustatytų padarinių, tai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai, pakanka konstatuoti esant nustatytą šį BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį M. K. N. pripažinti kaltu, padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau jau teistas keturis kartus, jo atžvilgiu jau yra priimtas ir penktas apkaltinamasis nuosprendis, tik jis dar neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka. Kaip matyti iš anksčiau M. K. N. atžvilgiu priimtų nuosprendžių, jo daromos nusikalstamos veikos nuolat sunkėjo, jų mastas didėjo, o teismų skiriamos bausmės savo rūšimi taip pat griežtėjo ir didėjo, tačiau tai nesustabdė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Jis nuolat nusikalsta turėdamas neišnykusį teistumą. Paskutiniu, jau šiuo metu įsiteisėjusiu ir vykdomu M. K. N. atžvilgiu priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, jam jau yra paskirta pati griežčiausia savo rūšimi bausmė – terminuotas laisvės atėmimas ir bauda, kuri vykdoma iki šiol pagal dar anksčiau priimtus nuosprendžius, tačiau laisvės atėmimo bausmės vykdymas minėtu nuosprendžiu buvo atidėtas, o baudos kaltinamasis iš viso nevykdo iki dabar.

Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis yra sistemingai nusikalsti linkęs asmuo, dėl ko įvertinus už ankstesnius teistumus paskirtų bausmių rūšis ir jomis kaltinamajam padarytą poveikį, jam už padarytą naują nusikaltimą tikslinga skirti tik griežčiausią savo rūšimi bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Bausmės dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam tokios bausmės rūšies dydžio vidurkiui. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Paskirta bausmė privalės būti subendrinta su minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir iki dabar neatlikta bausme visiškai ar iš dalies sudedant bausmes, nes naują nusikaltimą kaltinamasis padarė dar iki aukščiau nurodyto Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo (BK 63 str.), o į paskirtą galutinę subendrintą bausmę turės būti įskaityta bausmė pagal minėta nuosprendį, jeigu jis bus visiškai ar iš dalies atlikta.

Sprendžiant dėl galutinės paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Kadangi M. K. N., kuris padarė nesunkų nusikaltimą, skirtina artima sankcijos vidurkiui bausmė, tai galutinė bausmė, kuri jam bus paskirta, neviršys keturių metų. Taigi, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų M. K. N. paskirtoji bausmė už nesunkų nusikaltimą atitiktų. Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Šiuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas keturis kartus, jo atžvilgiu jau yra priimtas ir penktas apkaltinamasis nuosprendis, tik jis dar neįsiteisėjęs, visais atvejais, kai buvo paskirta alternatyvi laisvės atėmimui bausmė, tai nepadėdavo sulaikyti kaltinamojo nuo naujų nusikaltimų darymo ir paveikti jo taip, kad ateityje nenusikalstų. Paskutiniais dviem nuosprendžiais, kurių paskutinis dar nėra įsiteisėjęs, jam jau yra skirtos pačios griežčiausios savo rūšimi bausmės – terminuotas laisvės atėmimas, kurią, teismo vertinimu, tikslinga skirti ir šioje byloje. Kaip matyti iš anksčiau kaltinamojo padarytų nusikaltimų, jie buvo daromi sistemingai, nuolat sunkėjo, jų mastas didėjo, o jau minėtos anksčiau skirtos teismų nuosekliai griežtėjančios bausmės kaltinamajam, neleido jo atžvilgiu pasiekti bausmei keliamų tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Tai reiškia, kad kaltinamasis nesielgė taip kad nuosprendžių, kuriais jam buvo paskirtos alternatyvios laisvės atėmimui bausmės ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, vykdymo metu būtų užtikrintas bausmei keliamų tikslų įgyvendinimas. Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į nukentėjusiojo interesus, kaltininko pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti aukščiau nurodytam BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad ne kartą teistam M. K. N. paskirtos bausmės už tyčinį smurtinį nusikaltimą, įvykdytą prieš savo motiną, tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas kaip baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, teismo vertinimu, šiuo atveju nebus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kaltininkui paskyrus galutinę subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos, o paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė privalės būti vykdoma realiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti terminuotą laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme – terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams ir 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda ir paskirti M. K. N. galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 11 mėnesių ir 10 MGL (376,60 eurų) dydžio baudą. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę bausmę, įskaityti visiškai ar iš dalies atliktą bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. K. N. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. kovo 29 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai.

Išaiškinti M. K. N., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87. kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

M. K. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtų bausmių vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtas bausmes, minėtas kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.