Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme – terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 10 (dešimties) MGL (376,60 eurų) dydžio bauda ir paskirta M. K. N. galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių ir 10 (dešimties) MGL (376,60 eurų) dydžio bauda.

Terminuoto laisvės atėmimo bausmė nustatyta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę bausmę įskaityta visiškai ar iš dalies atlikta bausmė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta M. K. N. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. kovo 29 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai.

M. K. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtų bausmių vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtas bausmes, minėtos kardomosios priemonės panaikintinos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. K. N. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2018 m. kovo 27 d. apie 1.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) r. sav., tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę, mamą D. S., t. y. sudavė jai ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiu į galvą, krūtinę, kairę ranką bei dešinės rankos pirštus, taip pat kojos keliu spyrė jai į krūtinę ir dėl jai padarytų poodinių kraujosruvų kairiojo žasto srityje, kairiojo dilbio srityje, dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos II, III, IV pirštų srityse nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. S. sveikatą.

2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo nuteistojo M. K. N. kaltę inkriminuoto nusikaltimo atžvilgiu ir paskyrė jam bausmę.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o jei teismas nuspręs, jog nusikaltimas padarytas, tai paskirtą bausmę pakeisti į švelnesnę kitą bausmę nei realus laisvės atėmimas. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

7. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad nors M. K. N. savo kaltę neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Pažymėtina, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apelianto kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios D. S., liudytojų L. Š. bei V. U. duotais parodymais, taip pat specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad D. S. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, kairio dilbio srityje, dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos II, III, IV pirštų srityse. Šie sužalojimai atitiko nežymų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą. Taip pat kaltė teismo pagrįstai buvo grindžiama ir rašytine bylos medžiaga, fotonuotraukomis kuriomis užfiksuoti duomenys asmens apžiūros 2018 m. kovo 30 d. protokole, t. y. kairės rankos sumušimas, taip pat duomenimis iš D. S. sveikatos istorijos Forma Nr. 025/a.

9. Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė iš esmės tik vienos nukentėjusiosios tiesioginiais parodymais, dėl jos sumušimo pas gydytojus ji kreipėsi tik po 15 valandų. Tokia pozicija skundą nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui nėra pagrįstai priimtina, kadangi nustatyta, kad visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios parodymus laikė teisingais ir jais vadovavosi, nes ji jau tą pačią dieną nuvyko pas savo šeimos gydytoją ir jai nurodė savo nusiskundimus, parodydama gydytojai padarytus sumušimus bei tvirtindama, kad juos padarė M. K. N.. Gydytoja L. Š. apie įvykusį įvykį pranešė policijai. Šias aplinkybes liudytoja L. Š. patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu nurodant, kad 2018 m. kovo 27 d. D. S. buvo sužalota nuteistojo. Taip pat nuteistojo kaltė pagrįsta ir policijos pareigūno parodymais, kuriais patvirtinta, kad jis gavęs pranešimą apie sumuštą moterį, susitikęs su nukentėjusiąja iš jos pačios sužinojo apie panaudotą smurtą prieš ją jos pačios sūnaus veiksmais. Tiek vienam, tiek kitam liudytojui nukentėjusioji nurodė tas pačias aplinkybes, jog ją 2018 m. kovo 27 d. sumušė jos sūnus M. K. N.. Nukentėjusiosios nurodytus sužalojimus patvirtino Valstybinė teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ir tyrimo metu apžiūrėjus nukentėjusiąją buvo užfiksuoti sužalojimai nuotraukose bei rašytinėje bylos medžiagoje (protokoluose). Šie įrodymai teismo teisingai buvo įvertinti tiek patikimumo, tiek ir leistinumo aspektais, jie sugretinti vieni su kitais patvirtino nukentėjusiosios nuodytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, todėl pagrindo abejoti aukštesniajam teismui nėra. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl M. K. N. smurtinių veiksmų atlikimo prieš nukentėjusiąją, savo motiną D. S. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis.

10. Skunde akcentuotas nukentėjusiosios delsimas kreiptis dėl sužalojimų pas medikus, tačiau tokia nuteistojo argumentacija prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, kurios patvirtina, kad nukentėjusiajai patyrus smurtą 2018 m. kovo 27 d. apie 1 val. nakties, D. S. medikų pagalbos kreipėsi tą pačią dieną (po pietų). Nustatyti sužalojimai patvirtinti objektyviu ir neginčijamu įrodymu – specialisto išvada – kuria patvirtinta sužalojimų padarymas nurodytu laiku, t. y. 2018 m. kovo 27 d. ir jų mechanizmas, kas atitiko nežymų sveikatos sutrikdymą. Nurodyti skunde argumentai dėl D. S. liudytojo, kuris matė ją sumuštą einant į polikliniką, bet teismui nepateikus liudytojo duomenų, nuteistojo baudžiamosios atsakomybės nešalina, kadangi jo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga, kuri aukščiau jau aptarta. Be to, pažymėtina, kad įrodinėjimas procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.

11. Nuteistasis nurodė galimą nukentėjusiosios šališkumą jo atžvilgiu, neva tai įžvelgė keršto motyvus, piniginės naudos siekimą, tačiau šios nutarties 9 punkte nurodžius padaryto nusikaltimo įrodymų analizę, konstatavus jų pagrįstumą ir objektyvumą, šie nuteistojo skundo argumentai laikytini labiau siekimas sumenkinti nukentėjusiosios parodymų tikrumą ir objektyvumą, kurie patvirtinti ir kita bylos medžiaga bei liudytojų parodymais, ir tuo pačiu išvengti kilusių pasekmių dėl baudžiamosios atsakomybės.

12. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio taisyklių, išsamiai ir nešališkai įvertino ne tik M. K. N. poziciją dėl bylos aplinkybių, bet ir visų surinktų duomenų visumą, palygino ir sugretino visus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrino juos BPK nustatytais proceso veiksmais, išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimą ir nuosprendį grindė tik BPK 20 straipsnio tvarka patvirtintais įrodymais. Matyti, kad minėtų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs viso bylos nagrinėjimo metu, jie neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, vieni kitus patvirtina. Taip pat, teisme nebuvo nustatyta aplinkybių, kurioms esant, būtų galima suabejoti liudytojų L. Š. ir V. U. parodymų objektyvumu, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar apkalbėtų apeliantą, o teismui nebūtų pagrindo jais tikėti, byloje nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, savaime nereiškia, kad priimtas nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas.

13. Apeliaciniame skunde nurodytu reikalavimu buvo prašyta panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir M. K. N. išteisinti, tačiau bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme apeliantas išreiškė valią ir dėl bausmės pakeitimo kita jei teismas manys, kad jis padarė šį nusikaltimą.

13.1. Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkei tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininkės asmenybę, todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

13.2. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, vertino tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas 4 kartus, jo atžvilgiu priimtas ir 5 apkaltinamasis nuosprendis, kuris dar neįsiteisėjęs, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėjo, jų mąstas didėjo, o teismų skiriamos bausmės griežtėjo, tačiau tai jo nesustabdė nuo nusikalstamų veikų darymo. Jis nuolat nusikalsta turėdamas neišnykusį teistumą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, apeliantui buvo paskirtas terminuotas laisvės atėmimas ir bauda, kuri vykdoma iki šiol pagal dar anksčiau priimtus nuosprendžius, tačiau laisvės atėmimo bausmės vykdymas minėtu nuosprendžiu buvo atidėtas, o baudos apeliantas iš viso nevykdo iki dabar. Visos šios aplinkybės suponavo apylinkės teismui išvadą, kad nuteistasis yra sistemingai nusikalsti linkęs asmuo, todėl paskirtas jam terminuotas laisvės atėmimas, kurio dydis artimas sankcijoje numatytam bausmės rūšies vidurkiui. Analizuojant BK 75 straipsnio nuostatų taikytą, teismas darė išvadą, kad aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad ne kartą teistam M. K. N. paskirtos bausmės už tyčinį smurtinį nusikaltimą, įvykdytą prieš savo motiną, tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas kaip baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, teismo vertinimu, šiuo atveju nebus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

13.3. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog laisvės atėmimo bausmės skyrimas yra pagrįstas, tikslingas bei adekvatus, net ir turint omenyje teismų praktiką, kurioje už panašias veikas paskiriamos bausmės yra švelnesnės nei laisvės atėmimas. Tokia išvada seka atidžiai įvertinus byloje esančius duomenis apie nuteistojo asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos. Nagrinėjamu atveju nuteistasis kaltės dėl savo neteisėtų veiksmų nepripažino, kėlė versijas dėl nukentėjusiosios duotų parodymų nepatikimumo, padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, tačiau tokia nuteistojo veika jau nebe pirma jo atžvilgiu, anksčiau teistas 4 kartus, nuosprendžiai įsiteisėję, iki šios veikos padarymo, jis jau buvo tris kartus nusikaltęs, todėl visiškai pagrįstai teismas jį apibūdinęs kaip linkusį nusikalsti asmenį, o ne priešingai kaip pats apeliantas nurodė – kaip pasiklydusią asmenybę, teisingai sprendė dėl bausmės adekvatumo. Toks neteisėtų veiksmų atlikimas ir jų įrodytinumo konstatavimas patvirtina, kad kaltininkui parinkta bausmė užtikrins teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijas, o ne simbolinių, kokių prašoma paties kaltininko, nuobaudų parinkimo, kas tikėtina formuotų nebaudžiamumo nuotaikas ir viešojo intereso (teisingumo atstatymo) sumenkinimą.

13.4. Kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę, tinkamai įgyvendino BK 54 straipsnio nuostatas bei šioje situacijoje pagrįstai pripažino, kad kita bausmės rūšimi BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų pasiekti nėra įmanoma. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija patvirtina, kad apylinkės teismo parinkta bausmės rūšis ir dydis yra pagrįstas, tikslingas bei adekvatus padarytai veikai ir apelianto asmenybei siekiant užtikrinti bausmės paskirtį ir teisingumo principą. Pagrindų švelninti paskirtą bausmę apeliacinės instancijos teisme nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. K. N. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.