Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2014-05-26 · Civilinė byla Nr. 2-363-267/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Data
2014-05-26
Bylos Nr.
2-363-267/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Atsakovas
V. P.
Advokatai
Petras Rimantas Brazys
2014 m. gegužės 26 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo teisėja Danutė Burbulienė,sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios UAB „Auksodės malūnas“ administratoriaus UAB „Jonvita“ atstovui A. S.,

atsakovui V. P., jo atstovui advokatui Petrui Rimantui Braziui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Auksodės malūnas“ ieškinį atsakovui V. P. dėl 160500 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė ir šalių paaiškinimai

Ieškovės bankrutavusios UAB „Auksodės malūnas“ administratorius, gindamas bendrovės kreditorių interesus, 2013-04-17 pareiškė ieškinį teisme atsakovui V. P. dėl 160500 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas V. P. 2012-12-28 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl apgaulingo UAB „Auksodės malūnas“ apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo, tačiau bankroto administratoriaus UAB „Jonvita“ civilinis ieškinys dėl 243800 Lt turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-354/2012 buvo paliktas nenagrinėtu, nes teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl BK 182 str. 2 d. numatytos veikos. Ieškinyje nurodoma, kad aplinkybė, jog V. P. nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl sukčiavimo, nereiškia, kad nėra pagrindo kilti jo civilinei atsakomybei. Atsakovas buvo vienintelis UAB „Auksodės malūnas“ akcininkas ir direktorius. Įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo įmonės vadovu momento jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, o bendrovės administracijos vadovo atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.), tiek fiduciarinių pareigų pažeidimas. V. P. kaip atskaitingas asmuo iš bendrovės paėmė 243800 Lt, tačiau šių pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų bendrovėje nėra, nors atsakovas nurodo, kad visus pinigus panaudojo įmonės reikmėms. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad bandydamas pateisinti bendrovės lėšų panaudojimą, V. P. sudarė fiktyvius sandorius. Baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovas sumokėjo jiems už parduotą malūno įrangą ir detales 83300 Lt, tačiau likusios 160500 Lt sumos panaudojimo įmonės reikmėms V. P. neįrodė. Savo veiksmais atsakovas pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ir protingai, taip pat pažeidė CK 2.87 straipsnio 3 ir 4 dalies reikalavimus, nes jo veiksmai prieštarauja įmonės interesams, o asmeninis turtas yra painiojamas su juridinio asmens turtu, todėl V. P. privalo atlyginti bendrovei neteisėtais veiksmais padarytą 160500 Lt žalą (1–5 b. l.). Teismui pateiktame procesiniame dokumente – dublike ieškovė akcentavo aplinkybes, susijusias su tuo, kad atsakovas nepateikė teismui 243800 Lt išlaidas pateisinančių dokumentų (52–53 b. l.).

Šalies argumentai

2013-05-30 Šiaulių apygardos teisme priimtas atsakovo V. P. atsiliepimas į ieškinį, o 2013-06-27 – triplikas. Atsakovas nesutiko su pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutarčių, kurios ieškinyje įvardintos fiktyviomis, sudarymu bendrovei nebuvo padaryta žala, nes visą jose nurodytą turtą (malūno įrangą) UAB „Auksodės malūnas“ nupirko iš kitų, nei nurodoma sutartyse, privačių asmenų, tačiau už žymiai mažesnes kainas, lyginant su analogiškų prekių kainomis viešoje rinkoje. Tai, kad visi įrengimai buvo sumontuoti, veikiantys, apskaitomi bendrovėje ir natūroje perduoti bankroto administratoriui, patvirtino ir pats bankroto administratorius nagrinėjant baudžiamąją bylą. Be to, Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje išteisinamajame nuosprendyje yra konstatavęs, kad 243800 litų dydžio turtinės žalos padarymas UAB „Auksodės malūnas“ yra nepagrįstas byloje surinktais įrodymais. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovo reikalaujama priteisti 160500 litų suma yra suformuota iš jau aptartos tos pačios 243800 Lt sumos, todėl prašoma, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, konstatuoti, kad atsakovas žalos ieškovei nepadarė, todėl tenkinti ieškinį nėra pagrindo (44–45, 56, 57 b. l.). 2013-10-01 teismui pateiktame procesiniame dokumente atsakovas nurodė kam sumokėjo už UAB „Auksodės malūnas“ perkamą malūno įrangą (69, 70 b. l.).

Nagrinėjant bylą teisme ieškovės bankrutavusios UAB „Auksodės malūnas“ atstovas A. S. prašė priteisti 160500 Lt, o atsakovas V. P. ir jo atstovas advokatas Petras Rimantas Brazys prašė ieškinį atmesti.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad, tenkinant bendrovės direktoriaus V. P. pareiškimą, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi UAB „Auksodės malūnas“, buvo iškelta bankroto byla. Vykdant bankroto procedūras parduotas visas bendrovės turtas, paskutinis turtas parduotas 2014-02-19. Likusių nepadengtų bankrutavusios bendrovės kreditorinių įsiskolinimų suma yra 1009162,49 Lt. Iki bankroto bylos iškėlimo vienintelis UAB „Auksodės malūnas“ akcininkas ir vadovas buvo V. P., kuris 2012 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-354/2012 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimas ir pirkimo-pardavimo sutarčių bei 31 kasos išlaidų orderio suklastojimas). Minėtoje baudžiamojoje byloje atsakovas V. P. dėl jam pareikštų kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. ir 182 str. 2 d. (didelės vertės svetimo turto užvaldymas) išteisintas, o civilinis ieškinys dėl 243800 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu (8–30 b. l., prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-64-354/2012, 6 t., 1–45 b. l.).

Ieškovės teigimu, atsakovas, be pagrindo išmokėdamas sau 160500 Lt, nesant šios pinigų sumos panaudojimą pateisinančių dokumentų, padarė įmonei žalą, kurią privalo atlyginti.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Ieškinys atmestinas

Civilinė atsakomybė yra specifinė turtinė prievolė, kuri atsiranda tik esant tam tikriems faktams, kuriuos priimta vadinti civilinės atsakomybės sąlygomis. Yra skiriamos keturios bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ir už žalą atsakingo asmens kaltė. Bendrovės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytą žalą bei neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Žala civilinėje teisėje pirmiausia suprantama kaip neigiamas poveikis asmens turtui ir turtinėms teisėms, pasireiškiantis jų vertės sumažėjimu arba visišku praradimu (CK 6.249 str.). Teisine prasme apie žalą galima kalbėti tik tuo atveju, kai ji padaryta teisės saugomam ir ginamam objektui. Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Žalos atlyginimo bylose ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, atsakovas turi teisę teikti tai paneigiančius įrodymus.

Iš nagrinėjamos ir prijungtos baudžiamosios bylos Nr.1-64-354/2012 medžiagos matyti, kad atsakovas V. P. pripažįsta bylai reikšmingus faktus, kad paėmė atsiskaitytinai iš įmonės kasos 243800 Lt, juos išleido ir nepateikė leistinų finansinės atskaitomybės dokumentų, pateisinančių šias išlaidas, tačiau tvirtina šiuos pinigus panaudojęs malūno įrangai pirkti ir žalos bendrovei nepadaręs, nes pirko ženkliai mažesnėmis nei rinkos kainomis. Atsakovas V. P. iš įmonės gautų 160500 Lt panaudojimą įrodinėja į bylą pateiktais paskaičiavimais (69, 70 b. l.), 2010-02-26 atlikta UAB „Auksodės malūnas“ turto įvertinimo ataskaita, kurioje turto rinkos vertė buvo nustatyta 879187 Lt, liudytojo R. J., parodymais (105, 120 b. l.), prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-354/2012 surinktais įrodymais ir nustatytais prejudiciniais faktais. Ieškovės bankrutavusios UAB „Auksodės malūnas“ administratorius pripažįsta, kad dalį išlaidų atsakovas pateisino nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-64-354/2012, tačiau įrodinėja, kad atsakovas nepateikė 160500 Lt panaudojimą įmonės reikmėms pateisinančių įrodymų, todėl šiais veiksmais bendrovei ir jos kreditoriams padarytą žalą V. P. privalo atlyginti.

Teismo vertinimu, ieškovės argumentus paneigia šioje nutartyje jau minėtu įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nustatytos nagrinėjamai civilinei bylai reikšmingos aplinkybės, kad atsakovas V. P., neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu, 31 suklastotame kasos išlaidų orderyje nurodytus pinigus – 243800 Lt naudojo bendrovės poreikiams tenkinti ir realios žalos bendrovei nepadarė. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta ir tai, kad bendrovės turto ar pinigų trūkumas perduodant UAB „Auksodės malūnas“ turtą bankroto administratoriui nebuvo nustatytas. Materialinių vertybių trūkumas nekonstatuotas ir baudžiamojoje byloje atlikto FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadoje Nr. 5-4/83 (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-64-354/2012 t., 31–39 b. l.). Šioje išvadoje nurodyta, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė UAB „Auksodės malūnas“ tiriamuoju laikotarpiu vykdė ilgalaikio turto įsigijimą iš fizinių asmenų ir iš jų įsigijo ilgalaikio turto už 485855 Lt arba 94,6 procentus viso įgyto turto. Tyrimo metu nustatyta, kad iš 21 asmens įsigytas ilgalaikis turtas tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-09-06 buvo apskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir perduotas administratoriui UAB „Jonvita“. Aplinkybė, kad ilgalaikio turto įsigijimo dokumentuose nurodyti duomenys apie ūkinės operacijos turinį neatitinka tikrovės, t. y. ūkinės operacijos įvyko ne tomis sąlygomis, kurios nurodytos ilgalaikio turto pirkimo-pardavimo sutartyse ir kasos išlaidų orderiuose, įrodo atsakovo V. P. veiksmų neteisėtumą, tačiau nepaneigia atsakovo atsikirtimų dėl jam iš UAB „Auksodės malūnas“ kasos išmokėtų 160500 Lt panaudojimo įmonės interesais.

Teismas sutinka su ieškovės atstovo argumentais, kad skiriasi įmonės vadovo civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindai, tačiau šie skirtumai neturi teisinės reikšmės įrodinėjant įmonei padarytos žalos faktą ir dydį (CK 6.249 str., BPK 109 str., 112 str., 113 str.), nes baudžiamosios teisės doktrinoje, kaip ir civilinėje teisėje, praktiškai visi autoriai teigia, kad turtinė žala gali pasireikšti kaip tiesioginis turto praradimas ir kaip negautoji nauda, o, analizuojant turtinės žalos sampratą, vartojama ekonominė turto samprata. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepaneigė, kad atsakovas V. P. 160500 Lt bendrovės lėšas panaudojo UAB „Auksodės malūnas“ interesais – pirko malūno įrangą. Visas nupirktas turtas buvo užpajamuotas, apskaitytas bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose ir po bankroto bylos iškėlimo perduotas administratoriaus UAB „Jonvita“ įgaliotam asmeniui A. G., kuris pasirašė prijungtoje baudžiamojoje byloje esantį 2010-09-17 Priėmimo-perdavimo aktą Nr. 04 (prijungta baudžiamoji byla Nr.1-64-354/2012, 3 t.,7–9 b. l.). Šiame turto perdavimo akte nurodytas bendrovės materialusis turtas atitiko 2010 m. rugsėjo 16 d. UAB „Auksodės malūnas“ sudaryto balanso duomenis (prijungta baudžiamoji byla Nr.1-64-354/20123 t., 10–9 b. l.). Apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje A. G. paaiškino, kad perdavimo metu turtas pagal buhalterinius dokumentus ir iš tiesų esantis turtas visiškai atitiko, nieko netrūko, buvo perduotas visas bendrovėje apskaitytas materialusis turtas. Administratoriaus įgaliotas asmuo paaiškino teisme, kad daro prielaidą, jog seni malūno įrengimai buvo nurašyti, o vėliau vėl įvesti į eksploataciją, tačiau tai patvirtinančių įrodymų negali pateikti (prijungta baudžiamoji byla Nr.1-64-354/2012, 5 t., 205–208 b. l.).

Baudžiamojoje byloje apklausta liudytoja D. V., dirbusi UAB „Auksodės malūnas“ buhalterės pareigose nuo 2009 metų balandžio pabaigos iki pat bankroto bylos iškėlimo, patvirtino, kad beveik pusės milijono litų vertės ilgalaikis turtas – malūno įranga, pirkta iš fizinių asmenų, buvo užpajamuota bendrovės buhalterinėje apskaitoje – viskas buvo suvesta į kompiuterinę apskaitos programą „Rivilė“. Po bankroto bylos iškėlimo šis turtas buvo perduotas įmonės administratoriui. Jos parodymus patvirtino ir baudžiamojoje byloje apklausta liudytoja V. B. (prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-64-354/2012, 5 t., 160–265 b. l.). Atsakovo teiginius, kad bendrovės turtas buvo įsigytas apmokant už jį grynais pinigais ir nesurašant pirkimo-pardavimo sutarčių, patvirtino baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai R. K., A. Č., R. M., Z. R., V. Š., A. Ž., J. S., A. U., J. P., A. J. ir civilinėje byloje apklaustas liudytojas R. J. (103–106 b. l.; prijungta baudžiamoji byla Nr.1-64-354/2012, t. 5, 160–265 b. l.).

Apibendrindamas teismas sprendžia, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių leistinų įrodymų, pagrindžiančių UAB „Auksodės malūnas“ 160500 Lt netekimo faktą, nepaneigė baudžiamojoje byloje pateiktos specialisto išvados, todėl pareikštas ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str., CK 6.249 str.).

Byloje 2013-04-19 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 150 str., 259, 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

2013-04-19 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Danutė Burbulienė