- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-08
- Bylos Nr.
- 2A-583-368/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06813-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- D. B.
- Kategorijos
- 75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ir atsakovo D. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-286-772/2015, iškeltoje pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) ,,4 Finance“ ir J. N., dalyvaujant išvadą duodančiai institucijai – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo D. B.; po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę, o atsakovui – santuokinę pavardę; nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja; iki vaiko pilnametystes priteisti iš atsakovo vaikui išlaikyti kasmėnesines išmokas po 400 Lt; priteisti jai iš atsakovo periodines kasmėnesinės išlaikymo išmokas po 200 Lt iki ji mokysis mokykloje; priteisti iš atsakovo skolas kreditoriams. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su atsakovu ir (duomenys neskelbtini) jiems gimė duktė. Teigia, kad jų šeima iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą. Nuo 2013 m. sausio mėnesio kaip sutuoktiniai jie kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas advokatas pareiškė, kad atsisako ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo kasmėnesinį išlaikymą po 200 Lt (57,92 Eur) ir įpareigojimo atsakovui sumokėti likusias kreditorines skolas kreditoriams J. N. bei UAB ,,4 Finance“. Ieškovė prašė teismo dėl šių reikalavimų civilinę bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė dėl atsakovo kaltės santuoką, sudarytą tarp S. B. ir D. B.. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliko ikisantuokines pavardes. Nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina jos gyvenamojoje vietoje. Nustatė, kad ieškovė leidžia atsakovui nekliudomai bendrauti su dukterimi įkalinimo įstaigoje, tėvui pareiškus tokį pageidavimą ir iš anksto apmokėjus vaiko ir motinos atvykimo bei grįžimo į jų gyvenamąją vietą išlaidas. Atsakovo bendravimo su vaiku įkalinimo įstaigoje tvarkai įtakos turi vaiko motinos valia ir tokiu atveju taikytinos bausmių vykdymo teisės nuostatos. Nustatė, kad atsakovas gali netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti dukters auklėjime, kai jis bus išleistas iš įkalinimo įstaigos. Priteisė nepilnametei dukteriai iš tėvo išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 101,37 Eur nuo 2013-07-21 iki jos pilnametystės. Įpareigojo ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymui tėvo mokamas pinigines lėšas. Šalims išlaikymo nepriteisė. Nustatė, kad prievolės kreditoriams pagal apkaltinamuosius nuosprendžius ir juose priteistas pinigines sumas yra asmeninės atsakovo prievolės šiems kreditoriams. Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo nukreipė vykdyti skubiai. Nutraukė bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų priteisti jai iš atsakovo 200 Lt (57,92 Eur) kasmėnesinį išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki ji mokysis vidurinėje, aukštojoje arba profesinėje mokykloje; priteisti iš atsakovo sumokėti 100 Lt (28,96 Eur) kreditorei J. N.; priteisti iš atsakovo sumokėti 481,78 Lt (139,53 Eur) kreditoriui UAB „4 Finance“. Likusią ieškinio dalį atmetė.
Nurodė, kad ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešam interesui, nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisių. Teismas, remdamasis prejudiciniais faktais iš kitų baudžiamųjų bylų, sprendė, jog būtent atsakovo elgesys ir jo požiūris į šeimyninį gyvenimą, turėjo esminės įtakos jų šeimos iširimui. Nurodė, kad abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui ir iš atsakovo priteisė kas mėnesį po 350 Lt (101,37 Eur) periodines išmokas vaikui išlaikyti nuo 2013-07-21 iki vaiko pilnametystės. Teismas taip pat tenkino ieškovės teisme pateiktą prašymą dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) D. B. prašo pakeisti teismo sprendimo penktą ir tryliktą punktus (dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo ieškovei priteisimo). Apeliaciniame skunde teigia, kad norėtų su dukterimi laisvės atėmimo bausmę vykdančioje pataisos įstaigoje bendrauti ilgiau ir ieškovė tam prieštarauja. Mano, kad ieškovė gali pati užsidirbti lėšų savo poreikiams patenkinti, todėl prašo iš jo ieškovei išlaikymo nepriteisti.
Šalies argumentai
Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) S. B. prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Skunde nurodo, kad atsakovas yra agresyvus ir jai grasina, ir ji bijo dėl vaiko.
Atsiliepimas
Atsiliepdamas į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovas D. B. prašo ieškovės skundą atmesti, o jo skundą tenkinti. Taip pat prašo užtikrinti jam dalyvavimą teismo posėdyje ir į posėdį kviesti ieškovę. Atsiliepime tvirtina, kad nekelia jokios grėsmės ieškovei ir vaikui.
Atsiliepdama į atsakovo apeliacinį skundą, ieškovė S. B. visiškai nemotyvuotame atsiliepime prašo skundą atmesti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (atsakovo) D. B. apeliacinis skundas netenkintinas.
CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, o CPK 322 straipsnyje apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.
Pats apeliantas skunde prašė jo apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir teisėjų kolegijos vertinimu, žodinis skundo nagrinėjimas nebūtinas, todėl netenkintinas apelianto prašymas užtikrinti jam dalyvavimą teismo posėdyje ir į posėdį kviesti ieškovę.
LR CPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (ieškinio dalies). Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą (bylos dalį).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės ieškinio dalies atsisakymą, nutraukė bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų priteisti jai iš atsakovo periodinį kasmėnesinį išlaikymą po 200 Lt (57,92 Eur) iki ji mokysis vidurinėje, aukštojoje arba profesinėje mokykloje.
Pagal CPK 294 straipsnio 2 dalį bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepriteisė iš atsakovo ieškovei kasmėnesinio išlaikymo iki ji mokysis vidurinėje, aukštojoje arba profesinėje mokykloje.
Kolegija, atsižvelgdama į prieš tai minėtas aplinkybes, sprendžia, jog apelianto skundo teiginiai dėl kasmėnesinio išlaikymo ieškovei priteisimo plačiau neanalizuojami.
CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).
Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bendravimo tvarką tokią, kokia ji buvo galima pagal esamą situaciją teismo sprendimo priėmimo metu. Pagal teismo nustatytą tvarką apeliantui nustatyta teisė nekliudomai bendrauti su dukterimi laisvės atėmimo bausmę vykdančioje pataisos įstaigoje, tėvui pareiškus tokį pageidavimą ir iš anksto apmokėjus vaiko ir motinos atvykimo bei grįžimo į jų gyvenamąją vietą išlaidas. Teismas pažymėjo, kad apelianto bendravimo su vaiku laisvės atėmimo bausmę vykdančioje pataisos įstaigoje tvarkai įtakos turi vaiko motinos valia ir tokiu atveju taikytinos bausmių vykdymo teisės nuostatos.
Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo buvę sutuoktiniai galbūt pradėjo nesutarti dėl atsakovo bendravimo su vaiku laisvės atėmimo bausmę vykdančioje pataisos įstaigoje tvarkos ir trukmės, nesant teismui pateiktų tai patvirtinančių įrodymų, nėra priežastis keisti skundžiamą teismo sprendimą. Teisėjų kolegijos nuomone, jei, apelianto vertinimu, teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis apeliantas turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą, tinkamai suformulavęs reikalavimus ir pateikęs juos pagrindžiančius įrodymus.
Apeliantės (ieškovės) S. B. apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors apeliantė nesutinka su teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, pirmosios instancijos teismas, šią tvarką nustatydamas, atsižvelgė į pačios apeliantės prašymą, t. y. teismas tenkino pačios ieškovės, atstovaujamos profesionalaus advokato, suformuluotus ieškinio reikalavimus.
Ieškovės skundo teiginiai dėl atsakovo psichologinio smurto visiškai nepagrįsti įrodymais ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių būtinumą atsakovui riboti bendrauti su vaiku.
Pažymėtina, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje D. and P. v. S. M., no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR).
Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka būtų kenksminga nepilnamečiam vaikui, traumuotų vaiką psichologiškai, dėl to jo brandai ir pasaulėžiūrai būtų daroma žala.
Kolegijos vertinimu, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Kadangi teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, teismas nustatė tokią tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kurią siekė nustatyti šalys.
Teisėjų kolegija pažymi, kad motina turi pareigą sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu, nes tai užtikrina vaiko interesus. Natūralu, kad atsiradę tėvų konfliktai galbūt neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams, tačiau tai nėra priežastis riboti vaiko bendravimą su atsakovu.
Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi atleido atsakovą nuo 50 procentų žyminio mokesčio dalies mokėjimo už skundą, nustatęs, kad kita 50 procentų žyminio mokesčio dalis už apeliacinio skundo pareiškimą atidėtina iki Šiaulių apygardos teismas priims byloje sprendimą. Atsakovo skundą atmetus, iš jo priteistina 20,50 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis valstybei (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 96 str. 2 d.). Iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jai teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 20,50 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą valstybei.