Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-30 · Civilinė byla Nr. e2A-932-912/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-02-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-05-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-30
Bylos Nr.
e2A-932-912/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31343-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas
Ieškovas
E. Z.
Kategorijos
  • 1.3.2.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-932-912/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31343-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 1.3.2.9.10.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės 15–osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės E. Z. ieškinį atsakovei 15–ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl atleidimo iš darbo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo: 1) pripažinti, kad ji neteisėtai atleista iš darbo atsakovės pirmininko 2018 m. birželio 27 d. įsakymu pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą; 2) grąžinti ieškovę į darbą; 3) priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad nepažeidė darbo pareigų ir atleista keršijant dėl bendrijos pirmininkui išsakytų pretenzijų dėl netinkamai naudojamų bendrijos lėšų.

Atsiliepimas

2. Atsakovė prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad turėjo faktinį ir teisinį pagrindą atleisti ieškovę iš darbo, nes ji nepakluso pirmininko nurodymams, neįvykdė jo reikalavimų, dirbo netinkamai. Atleisdama ieškovę iš darbo, atsakovė nepadarė procedūrinių pažeidimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 19 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies: 1) pripažino, kad ieškovė neteisėtai atleista iš darbo, negrąžino jos į darbą; 2) pripažino, kad bylos šalių 2012 m. birželio 28 d. darbo sutartis nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisė ieškovei iš atsakovės 685,50 Eur kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo, 1 784,46 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, neatskaičius mokesčių, ir po 10,88 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, skaičiuojant nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo atleidimo iš darbo dienos), taip pat 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, priteisė valstybei iš atsakovės 68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad bylos šalys 2012 m. birželio 28 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovė įsidarbino atsakovės buhaltere-kasininke ne visai darbo dienai, darbo užmokestis – 228,5 Eur (nuo 2018 m. sausio 16 d.). Ieškovė pasirašė buhalterės-kasininkės pareiginę instrukciją. Pagal ją ieškovė turėjo vykdyti tokias funkcijas: tvarkyti bendrijos lėšų buhalterinę apskaitą, sudaryti pajamų ir išlaidų sąmatą, pasibaigus einamiesiems metams, iki kitų metų kovo mėn., rengti ir pateikti atitinkamoms institucijoms finansines ir statistines atskaitas; rengti dokumentus priimant ir atleidžiant darbuotojus iš darbo, pildyti atitinkamų institucijų atskaitas (pareiginės instrukcijos 1.1, 1.2 punktai).

5. 2018 m. sausio 31 d. bendrijos pirmininku išrinktas A. P.. Jis 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu nurodė ieškovei atlikti tokius veiksmus: 1) perduoti iki 2018 m. gegužės 23 d. pirmininkui turimą buhalterinę dokumentaciją nuo darbo pradžios bendrijoje; 2) pateikti buhalterinius dokumentus, sudaryti apyrašą, sunumeruoti kiekvieną buhalterinės apskaitos blanką, perdavimo akte nurodyti kiekvieno segtuvo pavadinimą, metus ir lapų skaičių; 3) buhalteriškai įforminti, perkelti į sandėlį įsigytas ir esamas medžiagas; 4) perduoti buvusių ir esamų darbuotojų darbo bylas, parengti apyrašą; 5) teikti informaciją apie bendrijos veiklą tik įsitikinus, kad asmuo yra garažo savininkas, taip pat institucijoms, turinčioms teisę tikrinti bendrijos dokumentus; 6) griežtai laikytis Duomenų apsaugos įstatymo; 4) išnešti bendrijos dokumentaciją iš bendrijos patalpų tik pateikus prašymą raštu ir raštu leidus bendrijos pirmininkui, prašyme nurodyti dokumentų pavadinimus, datas nuo kada ir iki kada dokumentai nebus laikomi bendrijos patalpose; 7) nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. visas operacijas pinigais, taip pat ir metinio mokesčio bei kitas įmokas, vykdyti bankiniu pavedimu, informaciją apie pasikeitusias mokėjimo sąlygas paskelbti viešai bendrijos skelbimų lentose, nurodyti banko rekvizitus (įsakymo 1.1–1.3 ir 3 punktai).

6. Atsakovės pirmininko 2018 m. birželio 27 d. įsakymu ieškovė atleista iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nes nevykdė buhalterio-kasininko pareiginių nuostatų 1.1, 1.2 punktų, t. y., pasibaigus einamiesiems metams, neparengė ir nepateikė bendrijos primininkui atsakovės pajamų ir išlaidų sąmatos iki kitų metų kovo mėn., savavališkai pakeitė savo sutartį ir nuo 2018 m. birželio 16 d. pasididino atlyginimą. Taip pat nurodytame įsakyme įrašyta, kad atsakovė iki 2018 m. gegužės 23 d. neperdavė bendrijos pirmininkui buhalterinės dokumentacijos nuo darbo pradžios bendrijoje, nepateikė buhalterinių dokumentų pagal pagal apyrašą ir nesunumeravo kiekvieno buhalterinės apskaitos blanko, perdavimo akte nenurodė kiekvieno segtuvo pavadinimo, metų ir lapų skaičiaus, buhalteriškai neįformino ir neperkėlė į sandėlį įsigytų ir esamų medžiagų, pagal apyrašą neperdavė buvusių ir esamų darbuotojų darbo bylų.

7. Teismas pabrėžė, kad nėra duomenų apie tai, jog atsakovė reikalavo ieškovę raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, dėl kurio ji atleista iš darbo. Atsakovė neneigia nurodytos aplinkybės, teigė, kad žodžiu prašė ieškovės pasiaiškinti. Nustatęs, kad atsakovė raštu nepareikalavo ieškovės pasiaiškinti, teismas sprendė, kad pažeista DK 58 straipsnio 4 dalis. Pastaroji darbo teisės norma yra imperatyvioji. Nurodytas atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą procedūros pažeidimas yra esminis.

8. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovė nepadarė atsakovės nurodyto darbo drausmės pažeidimo, todėl nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti jai šią griežčiausią drausminę atsakomybę. Abiejuose atsakovės įsakymuose nekonkretizuota, kokių veiksmų ieškovė neatliko. Teismas nustatė, kad ieškovė 2018 m. gegužės 23 d. parengė pirmininkui perduodamus dokumentus pagal apyrašą. Teismo posėdyje atsakovės pirmininkas nurodė, kad ieškovė nesunumeravo perduodamų dokumentų. Tai nenurodyta įsakyme, kuriuo ieškovė atleista iš darbo.

9. Aplinkybė, kad darbuotoja įvykdė darbdavio pavedimą ne ta apimtimi, kurios norėjo pirmininkas, ar ne taip kaip jis pageidavo, negali būti traktuojama kaip visiškas nurodymo nevykdymas ir pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo. Ieškovė fiziškai negalėjo per penkias dienas sunumeruoti šešerių metų darbo bendrijoje segtuvų. Be to, atsakovės buhalterinė apskaita vedama kompiuteriu. Bendrijos pirmininko nurodymas sunumeruoti visus buhalterinės apskaitos dokumentus prieštaravo elementariai logikai. Aptariamo nurodymo neįvykdymas nėra šiurkštus ir esminis darbo pareigų pažeidimas.

10. Teismas sprendė, kad atsakovės pirmininko reikalavimas buhalteriškai įforminti ir perkelti medžiagas į sandėlį nekonkretus. Pirmininkas nenurodė, kokias medžiagas, kokiu laikotarpiu įsigytas ir kaip reikia perkelti į sandėlį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė įsigijo kokių nors medžiagų ir jas laiko neapskaičiusi buhalterinėje apskaitoje. Teismo posėdyje buvęs bendrijos pirmininkas nurodė, kad perdavė kabelį, telefoną ir kitus daiktus naujam pirmininkui (2018 m. sausio mėn. priėmimo-perdavimo aktas). Atsakovė dirbo buhaltere-kasininke, bet ne sandėlininke. Be to, atsakovė neturi sandėlio.

11. Buvęs atsakovės pirmininkas 2018 m. sausio mėn. priėmimo-perdavimo aktu perdavė naujam pirmininkui taip pat ir darbuotojų darbo bylų segtuvus. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovės pirmininkas negalėjo reikalauti, kad ieškovė pateiktų nurodytus dokumentus.

12. Teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovė nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė savavališkai išsinešė atsakovės dokumentus. Byloje nustatyta, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės veiksmų. Ieškovė, galėjo gintis ir perduoti tyrėjams dokumentus, kurie buvo jos žinioje.

13. Teismo posėdyje atsakovės pirmininkas pripažino, kad ieškovė parengė ir pateikė 2017 metų pajamų ir išlaidų sąmatą. Ieškovė pirmininkui nepateikė preliminarios 2018 metų sąmatos. Ieškovė neturėjo pareigos teikti preliminarią einamųjų metų sąmatą. Be to, atsakovė nereikalavo, kad ieškovė parengtų nurodytą sąmatą. Ieškovė parengė einamųjų metų lėšų ir išlaidų sąmatą. Šis dokumentas buvo iškabintas bendrijos skelbimų lentoje.

14. Teismas nustatė, kad ieškovė nepasididino sau darbo užmokesčio. Bendrijos narių įgaliotinių 2018 m. sausio 13 d. susirinkime ieškovės atlyginimas padidintas iki 233,50 Eur. Tuo metu bendrijos pirmininku buvęs J. R. priėmė įsakymą, kurio pagrindu pakeista ieškovės darbo sutartis.

15. Atsakovė neįrodė, kad ieškovė padarė bendrijai turtinės žalos ar padarė nusikalstamą veiką. Ta aplinkybė, kad atsakovė inicijavo ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 180), neįrodo, jog ieškovės veiksmai nusikalstami. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nenustatyti ieškovės nusikalstami veiksmai.

16. Atsižvelgęs į tai, kad šalių santykiai konfliktiški, atsakovė priešiškai nusiteikusi, ieškovės darbas bendrijoje buvo nepagrindinis, teismas nusprendė negrąžinti ieškovės į darbą.

17. Vadovaudamasis DK 218 straipsnio 4 dalimi, teismas paskaičiavo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją ieškovei – 685,50 Eur (228,50 Eur x 3). Teismas paskaičiavo 1784,46 Eur ieškovei priklausantį vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (228,50 Eur x 7 mėn. + 10,88 Eur (228,50 Eur : 21 d.) x 17 d.). Taip pat teismas priteisė ieškovei po 10,88 Eur, skaičiuojant nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

18. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad patyrė neturtinės žalos, nes nepateikė rašytinių įrodymų. Neaišku, kodėl ieškovė 2018 m. spalio 31 d. kreipėsi į medikus. Nėra duomenų, kad ieškovės sveikata sutriko iškart po to, kai ji atleista iš darbo. Ieškovė tebedirba kitoje darbovietėje. Tai, kad teismas pripažino, jog pažeistos ieškovės teisės, yra pakankama satisfakcija ieškovei už patirtą skriaudą dėl neteisėto atleidimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Atsiliepimas

19.1. Atsakovė nurodė, kad, atleisdama ieškovę iš darbo, nepadarė esminio procedūrinio pažeidimo. Tai, kad atsakovė žodžiu, bet ne raštu pareikalavimo, jog ieškovė pateiktų pasiaiškinimą, yra neesminis pažeidimas. Atsakovė žodžiu pareikalavo pasiaiškinti. Ieškovė pateikė pasiaiškinimą ir tik po to atleista iš darbo. Taigi įvykdyta darbdavio pareiga suteikti darbuotojui galimybę pasiaiškinti.

19.2. Ieškovė parengė 2018 m. gegužės 23 d. perduodamų dokumentų apyrašą, bet nesunumeravo ir neperdavė visų dokumentų. Nepakanka tik išvardyti segtuvus. Perduodamų dokumentų sąraše nebuvo to, kas liko ieškovės kompiuteryje. Bendrija neturėjo kompiuterio, todėl visi dokumentai turėjo būti atspausdinti ir perduoti popieriniai.

19.3. Reikalavimas sunumeruoti visus dokumentus įmanomas, nes bendrijos apskaitoje kiekvienais metais būdavo apie 15–20 dokumentų. Tai – nedidelė apimtis. Taigi ieškovė vengė perduoti pirmininkui dokumentus.

19.4. Teismas neįvertino, kad bendrijoje buvo neapskaitomos įsigytos medžiagos. Dėl to pirmininkas pavedė ieškovei įtraukti medžiagas į buhalterinę apskaitą. Tai – buhalterės funkcija. Ieškovė jos neįvykdė. Ieškovė apsimetė, kad nesupranta bendrijos pirmininko reikalavimo bendrijos medžiagas įtraukti buhalterinę apskaitą.

19.5. Teismo posėdyje apklaustas buvęs atsakovės pirmininkas J. R. paaiškino, kad naujam pirmininkui perdavė tik darbo sutarčių registracijos žurnalą, bet ne darbuotojų darbo bylų segtuvus. Jie rasti ieškovės darbo vietoje.

19.6. Be bendrijos pirmininko sutikimo ieškovė 2017 metų kasos ir buhalterinius dokumentus savavališkai perdavė revizoriui A. P.. Dalį buhalterinės apskaitos dokumentų ikiteisminio tyrimo tyrėjui ieškovė pateikė po to, kai ji buvo atleista iš darbo, t. y. 2018 m. rugpjūčio 28 d.

19.7. Bendrijos narys A. G. nurodė, kad 2018 m. gegužės mėn. viduryje matė bendrijos patalpose iškabintą 2018 metų bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą. Taigi ieškovė neįvykdė buhalterio pareiginiuose nuostatuose nustatyto reikalavimo parengti bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą einamiesiems metams pasibaigus iki kitų metų kovo mėn. Nurodytas liudytojas paaiškino, kad einamųjų metų sąmata iki kovo mėn. buvo rengiama kiekvienais metais.

19.8. Ieškovė darbo sutartyje įrašė įrašą apie pakeistą darbo užmokestį, kurio suma (228,50 Eur) neatitiko bendrijos narių įgaliotinių 2018 m. sausio 13 d. susirinkimo protokole įrašytos sumos (233,50 Eur). Teismas netinkamai įvertino buvusio bendrijos pirmininko J. R. 2018 m. sausio 13 d. įsakymą dėl ieškovės darbo užmokesčio pakeitimo. Aptariamo įsakymo nėra prie kitų bendrijos dokumentų. Jis neužregistruotas įsakymų knygoje. Kyla įtarimų, kad jis parašytas bylą nagrinėjant teisme. Įsakymo priėmimo data – 2018 m. sausio 13 d., nors nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. bendrijos pirmininku išrinktas A. P.. Jį nuo 2018 m. sausio 13 d. pakeitė A. P.. Taigi darant pakeitimus ieškovės darbo sutartyje, nedalyvavo darbdavio atstovas.

20. Atsiliepime ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1. Ieškovės 2018 m. birželio 20 d. raštas „Atsakymas pirmininkui Alvydui dėl 2018 m. gegužės 16 d. įsakymo“ yra ieškovės savo noru ir iniciatyva surašytas dokumentas apie tai, kodėl ji neturi galimybių įvykdyti 2018 m. gegužės 16 d. įsakymo. Be to, aptariamame dokumente ieškovė prašė pirmininko išduoti banko Swedbank, AB, kortelę, kad galėtų įnešti pinigus į banką.

20.2. Įsakymo, kuriuo ieškovė atleista iš darbo, turinys neaiškus. Neaišku, ar kiekvienas darbo pareigų pažeidimas, ar visi kartu yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Be to, nenurodytas DK 58 straipsnio 3 dalies punktas – teisinis pagrindas.

20.3. Ieškovė nepadarė tokio darbo pareigų pažeidimo, už kurį galėjo būti atleista iš darbo. Atsakovė siekė susidoroti su ieškove, nes pastaroji 2018 m. balandžio 25 d. kreipėsi į bendrijos revizorių, kad šis atliktų neeilinę reviziją dėl pirmininko A. P. veiksmų. Revizorius 2018 m. balandžio 23 d. patikrinimo akte nustatė pirmininko pažeidimus.

20.4. Jeigu atsakovės pirmininkas suabejojo ieškovės kvalifikacija, tai turėjo imtis priemonių kvalifikacijai kelti, bet ne atleisti iš darbo.

20.5. Ieškovė parengė dokumentus pagal apyrašą, jame išvardijo perduodamus dokumentus. Pagal kasos darbo tvarkos taisykles, nuo 2000 metų neprivaloma numeruoti dokumentų.

Šalies argumentai

20.6. Ieškovė neturėjo teisinio pagrindo vykdyti atsakovės pirmininko nurodymo įtraukti į buhalterinę apskaitą bendrijos medžiagas (atsargas), nes pirmininko pareiga patikrinti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti. Visas atsakovės turtas apskaitytas buhalterinėje apskaitoje. Visos išlaidos, įsigyjant turtą, įtrauktos į sąnaudas, nes buvo tiesiamas naujas elektros kabelis, keičiami skaitikliai. Darbų sąnaudos įtrauktos į 2017 metų sąmatą.

20.7. Ieškovė parengė 2017 metų sąmatą iki 2018 m. kovo mėn. pabaigos. Preliminarią 2018 metų sąmatą turėjo rengti ne ieškovė, bet pirmininkas. Preliminarioje 2018 metų sąmatoje ieškovė turėjo pateikti duomenis apie darbo užmokestį ir Sodros duomenis. Tai ji padarė.

20.8. Atsakovės narių įgaliotinių susirinkimas, kuriame padidintas ieškovės atlyginimas nenuginčytas. Tuo metu bendrijos pirmininku buvo išrinktas A. P., bet jis atsisakė pasirašyti darbo sutartį. Dėl to Juridinių asmenų registrui nepateikti duomenys apie šį bendrijos pirmininką, o pirmininko pareigas ėjo J. R..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Apeliacinis skundas atmestinas.

22. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, nebeliko darbuotojo drausminės atsakomybės instituto. Pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Taigi, pagal naujajame DK nustatytą reglamentavimą, darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo vienas iš padarinių gali būti darbo sutarties nutraukimas, kaip darbdavio reakcija į darbuotojo padarytą pažeidimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino DK 58 straipsnio nuostatas, jų turiniui priskirdamas darbuotojo drausminės atsakomybės insituto kontekstą bei prasmę. Kita vertus, tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino nauojo DK 58 straipsnį, savaime nereiškia, jog dėl šio netinkamo aiškinimo teismas netinkamai pritaikė darbo teisės normą ir neteisingai išsprendė šalių ginčą.

24. Darbdavys gali nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

25. DK 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nebaigtinis atvejų sąrašas, kai darbo pareigų pažeidimai laikomi šiurkščiais. Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą, šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais gali būti laikomi kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.

26. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl to, šiurkštūs yra atsakovės įvardyti darbo pareigų pažeidimai, kuriuos padarė ieškovė, ar ne.

27. DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės pirmininkas 2018 m. birželio 27 d. įsakymu atleido ieškovę iš buhalterės-kasininkės pareigų, vadovaudamasis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Nurodytame darbdavio įsakyme įvardyta, kad ieškovė neįvykdė darbdavio reikalavimų, nustatytų atsakovės pirmininko 2018 m. gegužės 16 d. įsakymo 1.1, 1.2, 1.3, 3 punktuose, taip pat buhalterio pareiginių nuostatų 2 dalies 1 straipsnio 1.1, 1.2 punktuose nustatytų pareigų.

29. Atsakovės pirmininkas 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu be kita ko nurodė ieškovei atlikti tokius veiksmus: 1) perduoti iki 2018 m. gegužės 23 d. pirmininkui turimą buhalterinę dokumentaciją nuo darbo pradžios bendrijoje; 2) pateikti buhalterinius dokumentus, parengti apyrašą, sunumeruoti kiekvieną buhalterinės apskaitos blanką, perdavimo akte nurodyti kiekvieno segtuvo pavadinimą, metus ir lapų skaičių (įsakymo 1.1 punktas); 3) buhalteriškai įforminti, perkelti į sandėlį įsigytas ir esamas medžiagas (įsakymo 1.2 punktas); 4) perduoti buvusių ir esamų darbuotojų darbo bylas, parengti apyrašą (įsakymo 1.3 punktas); 5) išnešti bendrijos dokumentaciją iš bendrijos patalpų tik pateikus prašymą raštu ir raštu leidus bendrijos pirmininkui, prašyme nurodyti dokumentų pavadinimus, datas nuo kada ir iki kada dokumentai nebus laikomi bendrijos patalpose (įsakymo 3 punktas).

30. Atsakovės buhalterio pareiginių nuostatų 2 dalies 1 straipsnio 1.1 punkte nustatyta, kad buhalteris „vykdo bendrijos finansinių lėšų buhalterinę apskaitą, sudaro bendrijos lėšų pajamų ir išlaidų sąmatą einamiesiems metams pasibaigus iki kitų metų kovo mėn., ruošia ir pateikia nustatyta tvarka ir terminais atitinkamoms institucijoms finansines ir statistines ataskaitas“.

31. Buhalterio pareiginių nuostatų 2 dalies 1 straipsnio 1.2 punkte nustatyta, kad buhalteris „rengia dokumentus darbuotojams priimti į darbą ir jiems atleisti iš darbo, pildo atitinkamų institucijų ataskaitas“.

32. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2018 m. gegužės 23 d. parengė buhalterinius dokumentus pagal tos pačios dienos apyrašą. Ieškovė pirmininkui nurodė, kad nesunumeruos dokumentų, nes buhalterinę apskaitą veda kompiuteriu, o pagal Kasos darbo tvarkos taisykles, nuo 2000 metų neprivaloma numeruoti dokumentų. Be to, ieškovės 2018 m. birželio 20 d. atsakyme „Dėl 2018-05-16 įsakymo“, nurodė, kad perdavė dokumentus pagal apyrašą pirmininkui, bet šis jų nepriėmė, prašė sunumeruoti. Aptariamame rašte ieškovė nurodė, kad dokumentai guli sudėti ant stalo ir seniai paruošti perduoti. Įvertinusi šiuos ieškovės veiksmus (dokumentų nesunumeravimą), teisėjų kolegija sprendžia, kad jie negali būti laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Šią išvadą teisėjų kolegija grindžia tuo, kad ieškovė iš tikrųjų įrodė, kad iš esmės įvykdė darbdavio nurodymą, parengė dokumentus tam, kad jie būtų perduoti bendrijos pirmininkui, bet pastarasis dėl savo kaltės (nes be svarios, pateisinamos) priežasties vengė priimti dokumentus. Darbdavys negali remtis savo neveikimu, atsisakymu bendradarbiauti su darbuotoju, kuris užkerta kelią darbuotojui veikti, ir laikyti darbuotojo neveikimą tokiomis dirbtinai sukurtomis sąlygomis šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Kitą priežastį, kodėl nesunumeravo parengtų buhalterinių dokumentų, ieškovė nurodė tai, kad atsakovės pirmininkas pareikalavo parengti ir perduoti 10 metų laikotarpio dokumentus ir jų apimtis didelė. Atsakovė nurodė, kad per metus bendrijoje buvo parengiami tik apie 10 dokumentų, todėl juos sunumeruoti nesudėtinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta atsakovės pozicija prieštaringa. Viena vertus, atsakovė teigia, kad darbas sunumeruoti kelių metų buhalterinės apskaitos dokumentus nesudėtingas. Kita vertus, prieštaraudama pati sau, atsakovė neatsižvelgė į ieškovės nuomonę, atsisakė bendradarbiauti su ieškove, padėti jai šią funkciją įvykdyti lengviau (paprasčiau), pripažino šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad darbdavio reikalavimas sunumeruoti dokumentus buvo mažareikšmis.

33. Vertindama atsakovės reikalavimą įtraukti į buhalterinę apskaitą atsakovės turimas medžiagas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė neįvykdė šio reikalavimo, nes nurodė, jog „gali jas užpajamuoti ir pagal panaudotų medžiagų aktą nurašyti, bet atsisakė būti atsakinga už šių prekių likučius ir panaudojimą“ (ieškovės 2018 m. birželio 20 d. atsakymo 2 pastraipa). Ieškovė nurodė, kad visos 2017 metu išlaidos, įgyjant turtą, įtrauktos į sąnaudas – pradėtas tiesti naujas elektros kabelis, pakeisti skaitikliai. Darbai neužbaigti. Ieškovė akcentavo, kad vadovavosi Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų 8 standarte pateikta „atsargų“ apibrėžtimi. Atsakovė, gavusi ieškovės 2018 m. birželio 20 d. paaiškinimą, nesiaiškino, pagrįsta ieškovės pozicija, ar ne, nevertino nurodytų priežasčių, bet skubiai atleido ieškovę iš darbo. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apartą darbdavio reikalavimą „medžiagas buhalteriškai įforminti perkeliant jas į sandėlį“ įvertino kaip nekonkretų.

34. Byloje nustatyta, kad buvęs bendrijos pirmininkas J. R. perdavė šiuo metu bendrijos pirmininku esančiam A. P. dokumentus, taip pat ir darbuotojų bylų segtuvus. Nurodytą aplinkybę įrodo 2018 m. sausio mėn. priėmimo-perdavimo aktas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovės pirmininkas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė pateikė 2017 metų sąmata 2018 m. kovo mėn. Tai atitinka buhalterio pareiginių nuostatų 2 dalies 1 straipsnio 1.1 punkte nustatytą buhalterio funkciją. Kita, t. y. einamųjų metų (2018 metų) pajamų ir išlaidų sąmata buvo parengta. Teisėjų kolegija, įvertinusi buhalterio pareiginių nuostatų 2 dalies 1 straipsnio 1.1 punkto turinį (šiame punkte įrašytos buhalterio funkcijos formuluotės konstrukciją), daro išvadą, kad buhalterei nebuvo priskirta pareiga parengti dar nesibaigusių metų preliminarią pajamų ir išlaidų sąmatą. Liudytojas A. G. paliudijo, kad matė tokią sąmatą iškabintą bendrijos skelbimų lentoje. Ieškovė pabrėžė, kad nurodytoje 2018 metų sąmatoje (preliminarioje) ji, būdama buhaltere, turėjo pareigą nurodyti duomenis apie darbo užmokestį ir mokesčius Sodrai. Ji tokius duomenis pateikė bendrijos pirmininkui. Pareiga įrašyti kitus nepasibaigusių metų preliminarios sąmatos duomenis teko pirmininkui. Atsakovė nepaneigė nurodytų aplinkybių. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė nepažeidė pirmiau įvardytos buhalterio pareiginiuose nuostatuose nustatytos funkcijos.

35. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje nenustatyta, kad ieškovė savavališkai pasididino savo darbo užmokestį. Nuo 2018 m. sausio 16 d. atlyginimas ieškovei pakeltas iki 233,50 Eur 2018 m. sausio 13 d. bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo metu. Dėl to tuo metu bendrijos pirmininko pareigas ėjęs asmuo J. R. 2018 m. sausio 13 d. priėmė įsakymą nustatyti didesnį darbo užmokestį ieškovei (I t., b. l. 189). Pastaroji rėmėsi bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo nutarimu ir į darbo sutartį įrašė 228,50 Eur darbo užmokestį. Tai, kad ieškovė, įrašydama darbo sutarties pakeitimą, padarė klaidą, nereiškia, kad negalioja pirmiau nurodyti bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo nutarimas ir bendrijos pirmininko įsakymas. Pažymėtina, kad byloje yra duomenų, jog J. R. 2018 m. sausio 13 d. įsakymą priėmė, nes ėjo bendrijos pirmininko pareigas dėl to, kad tuo metu bendrijos pirmininku buvo išrinktas A. P., bet jis atsisakė pasirašyti darbo sutartį. Dėl to Juridinių asmenų registrui nepateikti duomenys apie šį bendrijos pirmininką, o pirmininko pareigas ėjo J. R.. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog teisę pasirašyti bendrijos pirmininko 2018 m. sauso 13 d. įsakymą turėjo ne J. R., bet A. P.. Kita vertus, tuo metu galiojo pirmiau aptartas tos pačios dienos bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo nutarimas, kuriuo ieškovei padidintas darbo užmokestis.

36. Nagrinėjamoje byloje reikšmingas taip pat aplinkybių, kurioms esant, atsakovės pirmininkas 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu davė ieškovei nurodymus ir priėmė 2018 m. birželio 27 d. įsakymą atleisti ieškovę iš darbo. Iš bylos duomenų matyti, kad tuo metu ieškovės ir atsakovės pirmininko santykiai buvo konfliktiniai. Ieškovė 2018 m. balandžio 25 d. pateikė bendrijos revizoriui prašymą ištirti bendrijos pirmininko veiklą. Ieškovė nurodė, kad bendrijos pirmininkas išrašinėja kasos pajamų orderius, teikė ieškovei sugadintą orderį. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės pirmininkas siekė jo ir ieškovės konfliktą išspręsti, atleisdamas šią darbuotoją iš pareigų. Tikroji priežastis, dėl kurios ieškovė atleista iš darbo, buvo ne ieškovės padaryti darbo pareigų pažeidimai, bet jos ir bendrijos pirmininko konfliktas. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovės pirmininkas 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. birželio 27 d. įsakymus priėmė, turėdamas išankstinę subjektyvią poziciją, nukreiptą į tai, jog ieškovė bus neišvengiamai atleista iš darbo. Nurodytų aplinkybių viseto kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad ginčijamas 2018 m. birželio 27 d. įsakymas dėl ieškovės atleidimo iš darbo priimtas darbdaviui neįvertinus DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų kriterijų ir toks darbdavio veiksmas yra neadekvati ir neproporcinga ieškovės elgesiui priemonė.

37. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė nepagrįstai atleista iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

38. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako.

39. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 400 Eur išlaidų už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgusi į šalių ginčo pobūdį, bylos apimtį, įvertinusi atsiliepimo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šių išlaidų dydis pagrįstas. Šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti atsakovės 15–osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei E. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės 15–osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (kodas 124761449) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Irmantas Šulcas Liuda Uckienė Tomas Venckus