- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- e2-1703-727/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31343-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Ieškovas
- E. Z.
- Advokatai
- Arvydas Martinkevičius, Aušra Ragelienė
atsakovės 15-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovams pirmininkui A. P., advokatui Arvydui Martinkevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Z. ieškinį atsakovei 15-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. Z. (toliau – ir ieškovė, darbuotoja) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija, DGK) 2018 m. rugsėjo 5 d. priimto sprendimo Nr. DGKS-4726 jos darbo byloje Nr. APS-36-15534 kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, psl. 1-8) 15-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai (toliau – ir atsakovė, darbdavys, bendrija), kuriuo prašo pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo pas atsakovę 2018 m. birželio 27 d. įsakymu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 str. 2 d. 1 p. neteisėtu, grąžinti ieškovę į darbą, priteisti ieškovės naudai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė, nesutikdama su atleidimu iš darbo, nurodo, jog jokio darbo drausmės pažeidimo nepadarė, atleista kryptingai ir siekiant keršto dėl bendrijos pirmininkui išsakytų pretenzijų jam netinkamai naudojant bendrijos lėšas, tendencingai ir neteisingai vertinant situaciją.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, psl. 159-161).
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, jog turėjo faktinį ir teisinį pagrindą atleisti ieškovę iš darbo, nes ji nepakluso teisėtiems pirmininko nurodymams, neįvykdė jo reikalavimų, dirbo netinkamai, dėl to atsakovė turėjo pagrindą ją atleisti, jokių procedūrinių pažeidimų atleidimo eigoje atsakovė nepadarė.
2018 m. sausio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. R. (posėdžio garso įrašo laikas 01.31.50 – 02.07.59 val. min. sek.) teismui paaiškino, jog buvo bendrijos pirmininku iki išrenkant juo A. P.. Ieškovė dirbo gerai, priekaištų jai neturėjo. 2018 m. gegužės mėn. sužinojo, kad juo abu P. padavė į ekonominę policiją, nesuprato dėl ko. Patvirtino, jog P. atėjus pirmininkauti perdavė jam visą bendrijos turtą, dokumentus, P. pasirašė perdavimo aktą, jokių priekaištų neturėjo. Vėliau buvo rastas kažkokio orderio originalas, jis nebuvo apskaitytas, nežino, dėl ko ir kodėl. Bendrijoje jokių apskaitos tvarkų nebuvo, medžiagas bendrija pirko pagal poreikį, jas sunaudodavo, sandėlyje nieko nekaupė ir jokio sandėlio tam nebuvo. Sąmatas buhalterė suformuodavo visada iki einamųjų metų kovo mėn.. Sąmatą už 2017 metus jis matė, ji buvo paruošta. Atlyginimus mokėjo tvarkingai, juos 2018 m. sausį bendrija pakėlė su įgaliotinių žinia ir pritarimu. Editai dėl darbo pretenzijų neturėjo, ji visus 6 metus dirbo gerai, dirbo iš savo kompiuterio, nes bendrija neturi.
2018 m. sausio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. G. (posėdžio garso įrašo laikas 02.10.10 – 02.25.29 val. min. sek.) teismui paaiškino, jog nuo 1970 metų iki 2017 metų pabaigos buvo bendrijos nariu, įgaliotiniu ir valdybos nariu. 2018 m. gegužės 16 d. turėjo vykti susirinkimas, mėnesiu anksčiau jis atėjo į bendrijos patalpas pažiūrėti suformuotą sąmatą, ji elementari – su einamosiomis išlaidomis, ją matė, bet pastebėjo, kad nebuvo pilna – nebuvo einamųjų darbų ir išlaidų, P. pasakė, kad ji nepilna, nes buhalterė serga, pasveiks, pakoreguos.
2018 m. sausio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. S. (posėdžio garso įrašo laikas 02.26.30 – 02.47.37 val. min. sek.) teismui paaiškino, jog dirba bendrijoje buhaltere atleidus ieškovę, tai - ne pagrindinė jos darbo vieta. Tvarko bendrijos buhalteriją iš savo kompiuterio, turimo pagrindinėje darbovietėje. Teigė, jog iš perimtų buhalterinių bendrijos dokumentų negalėjo suprasti, kaip ir kokiu būdu buvo jie tvarkomi, buvo visiška painiava, nebuvo jokių likučių fiksuota ir šiaip tvarkoma nežinia kaip, šiuo metu įgaliotiniai yra priėmę sprendimą padaryti auditą už 2018 metus.
2018 m. sausio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Ž. N. (posėdžio garso įrašo laikas 02.48.50 – 02.56.59 val. min. sek.) teismui paaiškino, jog turi buhalterinių paslaugų įmonę, kurioje buhaltere dirba ir A. S., kurią ji pasiūlė P. ieškant naujos buhalterės bendrijai. Abi buvo nuvažiavusios pokalbiui, matė, kaip ieškovė nesutiko pasirašyti apie supažindinimą su įsakymu dėl atleidimo, P. paprašius pasirašė ant tai patvirtinančio akto. Kiek jai pačiai žinoma, jokie bendrijos buhalteriniai dokumentai nebuvo perduoti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Tarp šalių kilo individualus darbo ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas tokio turinio ginčus, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo, ar jo atleidimas realizuotas tinkamai, t. y. ar nebuvo padaryta esminių procedūrinių to pažeidimų.
Darbuotoja byloje įrodinėja, jog yra atleista neteisėtai, neturint tam pagrindo, padarius procedūrinius pažeidimus. Darbdavys gi mano, jog darbuotojos atleidimas iš darbo buvo realizuotas tinkamai, turint tam teisinį ir faktinį pagrindą bei nepadarius jokių procedūrinių atleidimo iš darbo pažeidimų.
Teismas, išnagrinėjęs šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės, mano, jog nėra pagrindo sutikti su darbdavio išsakytais argumentais dėl darbuotojos atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, procedūrinių pažeidimų nebuvimo, laiko jog darbuotoja įrodė aplinkybes, esančias jos reikalavimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str., 185 str.), todėl ieškinį šioje reikalavimų dalyje tenkina pilnai. Šią išvadą grindžia žemiau išdėstytu.
Pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą; pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; pagal DK 58 straipsnio 3 dalies nuostatas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos (minėto straipsnio 5 punktas), darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika (minėto straipsnio 6 punktas), kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (minėto straipsnio 7 punktas); pagal DK 58 straipsnio 4 dalį prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.
DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
DK 214 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atleidimo iš darbo bylose atleidimo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Pastarajam tenka pareiga tinkamai įforminti atleidimą, tiek procedūriniu aspektu, tiek ir aiškiai bei suprantamai nurodant atleidimo priežastis, tinkamai darbuotoją informuojant apie priimtą sprendimą ir jo priėmimo priežastis.
Žemesnės instancijos teismas
DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.
DK 218 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.
Dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė su atsakove 2012 m. birželio 28 d. sudarė darbo sutartį Nr. 57, pagal kurią įsidarbino buhaltere-kasininke nepilnai darbo dienai, mokant 228,5 Eur (nuo 2018 m. sausio 16 d.) atlyginimą. Darbuotoja įsipareigojo atsakyti už savo darbo barą pagal pareiginės instrukcijos, kurią pasirašė, nurodymus (el. b. t. I, psl. 50-53, 15-16). Ieškovės pasirašytos jos pareiginės instrukcijos turinys byloja, jog ieškovė, be kita ko, atlieka ir šias funkcijas: 1.1. vykdo bendrijos finansinių lėšų buhalterinę apskaitą, sudaro bendrijos lėšų pajamų ir išlaidų sąmatą einamiesiems metams pasibaigus iki kitų metų kovo mėn., ruošia ir pateikia nustatyta tvarka ir terminais atitinkamoms institucijoms finansines ir statistines atskaitas; 1.2. rengia dokumentus darbuotojų priėmimui į darbą ir jų atleidimui iš darbo, pildo atitinkamų institucijų atskaitas.
Naujai nuo 2018 m. sausio 31 d. išrinktas bendrijos pirmininkas A. P. 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 14 (el. b. t. I, psl. 14) nurodė ieškovei: 1. iki 2018 m. gegužės 23 d. perduoti pirmininkui turimą buhalterinę dokumentaciją nuo darbo pradžios bendrijoje; 1.1. buhalterinius dokumentus pateikti sudarant apyrašą ir sunumeruojant kiekvieną buhalterinės apskaitos blanką, perdavimo akte nurodant kiekvieno segtuvo pavadinimą, metus ir lapų skaičių; 1.2. buhalteriškai įforminti perkeliant į sandėlį įsigytas ir esamas medžiagas; 1.3. perduoti buvusių ir esamų darbuotojų darbo bylas sudarant apyrašą; 2. informaciją apie bendrijos veiklą teikti tik įsitikinus, kad asmuo yra garažo savininkas bei institucijoms, turinčioms teisę tikrinti bendrijos dokumentus. griežtai laikytis LR duomenų apsaugos įstatymo; 3. bendrijos dokumentaciją išnešti iš bendrijos patalpų tik pateikus rašytinį prašymą ir raštiškai leidus bendrijos pirmininkui, prašyme nurodant dokumentų pavadinimus, datas nuo kada ir iki kada dokumentai nebus laikomi bendrijos patalpose; 4. nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. visas pinigines operacijas, tarp jų ir metinio mokesčio bei kitas įmokas, vykdyti bankiniu pavedimu, informaciją apie pasikeitusias mokėjimo sąlygas paskelbti viešai bendrijos skelbimų lentose, nurodant banko rekvizitus.
2018 m. birželio 27 įsakymu Nr. 15 (el. b. t. I, psl. 2, t. II, psl. 34) ieškovė atleista iš darbo pagal DK 58 str. 2 d. 1 p.. Įsakyme nurodoma, kad ieškovė atleista už tai, kad nevykdė minėto įsakymo 1.1., 1.2., 1.3. ir 3 punktų reikalavimų bei pažeidė buhalterio pareiginių nuostatų 2 d. 1 str. 1.1. p. (nesudarė ir nepateikė bendrijos pirmininkui bendrijos lėšų pajamų ir išlaidų sąmatos einamiesiems metams pasibaigus iki kitų metų kovo mėn.) ir 2 d. 1 str. 1.2. p. (būdama atsakinga už dokumentų darbuotojų priėmimui ir jų atleidimui iš darbo parengimą, savavališkai, neinformavus darbdavio, savo darbo sutarties pakeitime nuo 2018 m. birželio 16 d. pasididino atlyginimą). Esant tokioms aplinkybėms atsakovė laikė, jog tuo tyčia daroma bendrijai turtinė žala bei galimai nusikaltimo požymių turinti veika.
Atsakovo direktoriaus įsakyme nurodytas ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas suteikia darbdaviui teisę atleisti darbuotoją iš darbo be įspėjimo. Tačiau, kaip minėta, toks atleidimas iš darbo yra drausminė nuobauda, todėl būtina laikytis DK normomis nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. DK 58 straipsnio 4 dalis numato, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Darbdavys, vykdydamas šiame DK straipsnyje numatytą pareigą pareikalauti darbuotojo raštu pasiaiškinimo, savo rašte darbuotojui turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti, bei protingą terminą pasiaiškinimui raštu pateikti, taip pat turėtų pasiūlyti, kad darbuotojas nurodytų visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės atsakomybės jo (darbuotojo) atžvilgiu taikymui (DK 35 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje nėra duomenų apie tai, jog darbdavys būtų reikalavęs raštu pasiaiškinti dėl neva darbuotojos daromo darbo drausmės pažeidimo, kuris tapo jam vėlesniu pagrindu jos atžvilgiu taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Ir šios aplinkybės buvimo neneigia pats darbdavys, teigdamas, kad pasiaiškinimo prašė tik žodžiu.
Nenustačius rašytinio reikalavimo pateikti rašytinį pasiaiškinimą fakto, konstatuotina, kad darbdavys nepaisė minėtos DK normos imperatyvo ir tuo padarė esminį procedūrinį darbuotojos atleidimo iš darbo pažeidimą.
Vertinant darbdavio realizuotą atleidimo procedūrą faktiniu ir teisiniu aspektu, taip pat konstatuotina, kad darbuotoja nepadarė jai inkriminuoto darbo drausmės pažeidimo ir darbdavys dėl šio neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti jai šią griežčiausią drausminę atsakomybę.
Minėta, atsakovė 2018 m. birželio 27 įsakymu Nr. 15 (el. b. t. I, psl. 2, t. II, psl. 34) atleido ieškovę iš darbo pagal DK 58 str. 2 d. 1 p. (toliau – ir atleidimo įsakymas).
Įsakyme nurodoma, kad ieškovė atleista už tai, jog nevykdė atsakovės 2018 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 14 (el. b. t. I, psl. 14) 1.1., 1.2., 1.3. ir 3 punktų reikalavimų, o būtent, iki 2018 m. gegužės 23 d. neperdavė bendrijos pirmininkui turimą buhalterinę dokumentaciją nuo darbo pradžios bendrijoje, nepateikė buhalterinius dokumentus pagal sudarytą apyrašą ir nesunumeravus kiekvieną buhalterinės apskaitos blanką, perdavimo akte nenurodant kiekvieno segtuvo pavadinimo, metų ir lapų skaičiaus; buhalteriškai neįformino perkeliant į sandėlį įsigytas ir esamas medžiagas; neperdavė buvusių ir esamų darbuotojų darbo bylas pagal apyrašą; savavališkai išsineša bendrijos dokumentaciją iš bendrijos patalpų, bei už tai, kad pažeidė buhalterio pareiginių nuostatų 2 d. 1 str. 1.1. p. ir 1.2. p. reikalavimus, o būtent, nesudarė ir nepateikė bendrijos pirmininkui bendrijos lėšų pajamų ir išlaidų sąmatos einamiesiems metams pasibaigus iki kitų metų kovo mėn. (pareiginių nuostatų 2 d. 1 str. 1.1. p.) ir, būdama atsakinga už dokumentų darbuotojų priėmimui ir jų atleidimui iš darbo parengimą, savavališkai, neinformavus darbdavio, savo darbo sutarties pakeitime nuo 2018 m. birželio 16 d. pasididino atlyginimą (pareiginių nuostatų 2 d. 1 str. 1.2. p.). Esant tokioms aplinkybėms atsakovė, kaip pati nurodė atleidimo įsakyme, laikė, jog tuo tyčia daroma bendrijai turtinė žala bei galimai nusikaltimo požymių turinti veika.
Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu pastebėti, kad virš minėtų abiejų atsakovės priimtų įsakymų turinys nėra pakankamai aiškus, tačiau vertinant esamą jų turinį, pakankamai akivaizdu, jog įsakymai surašyti jau po fakto, t. y. atsakovei žinant apie jau įvykusias tam tikras faktines aplinkybes bei turint dėl to išankstinę subjektyvią poziciją, nukreiptą į būsimą ir neišvengiamą ieškovės atleidimą. Pats atleidimo pagrindas nėra konkretizuotas aiškiai ir suprantamai, nėra nurodoma, kokį DK 58 straipsnio 3 dalyje įvardintą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą atitinka ieškovės padaryta veika (t. y. nėra konkretizuotas šio straipsnio 3 dalies punktas), kas savaime suponuoja tam tikrų atleidimo procedūrų pažeidimą.
Kalbant apie ieškovės padarytus veiksmus, kuriuos atsakovė atleidimo įsakymu vertino kaip galimą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, pakankamai akivaizdu, jog ieškovė jai inkriminuotų pažeidimų nepadarė ir nėra jokio pagrindo jos veiksmus vertinti kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
Byloje esanti medžiaga rodo, kad ieškovė, vykdydama bendrijos pirmininko 2018 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 14 nurodymą perduoti jam buhalterinę dokumentaciją sunumeruojant kiekvieną buhalterinės apskaitos blanką, 2018 m. gegužės 23 d. paruošė pirmininkui perdavimui dokumentus pagal perduodamų dokumentų apyrašą (el. b. t. I, psl. 24), kuriame nurodė perduodamus dokumentus. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Bendrijos pirmininkas posėdžio metu teigė, jog dokumentai nebuvo sunumeruoti, kaip jis to prašė, dėl to atleido ieškovę. Vienok atleidimo įsakyme tai nėra konkretizuota, nėra nurodoma, kad ieškovė tik iš dalies įvykdė pirmininko nurodymą. Akivaizdu, jog aplinkybė, kad darbuotoja įvykdė pavedimą ne ta apimtimi, kurios norėjo pirmininkas, ar ne taip kaip jis pageidavo, negali būti pagrindu atleidimo įsakyme šią aplinkybę traktuoti kai visišką nurodymo neatlikimą. Sutiktina su ieškovės išsakyta pozicija, kad ji fiziškai negalėjo per tokį trumpą laiką (5dienas) sunumeruoti 6-erių metų darbo bendrijoje segtuvus, juolab kad buhalterinė apskaita, kaip nurodė abi ginčo šalys teisminio nagrinėjimo metu, vedama kompiuteriu. Jokių pretenzijų ar priekaištų ieškovei dėl netinkamo iš esmės buhalterinės apskaitos vedimo ar tvarkymo nebuvo reiškiama. Be to, tokiu būdu apskaita yra toliau vedama ir su nauja bendrijos buhaltere, kuri šį darbą, kaip ir ieškovė, atlieka iš savo kompiuterio (namuose ar kitoje pagrindinėje darbovietėje esančio, t. y. analogišku ieškovės nurodytam būdu). Sutiktina ir su tuo ieškovės išsakytu motyvu, kad toks bendrijos pirmininko nurodymas sunumeruoti visus 6-erių metų darbo šioje bendrijoje segtuvus prieštaravo elementariai logikai. Teismo nuomone, jis tikrai negali būti laikomas esminiu, šiurkščiu ieškovės darbo pareigų neatlikimu.
Analogiškai vertintina ir aplinkybė, susijusi su pirmininko nurodymu įgytas ir esamas medžiagas buhalteriškai įforminti perkeliant į sandėlį. Pirma, toks reikalavimas taip pat nėra konkretus ir aiškus, nenurodoma, kokias medžiagas, už kokį laikotarpį, kur ir kada įgytas ir kur bei kaip perkelti turėjo ieškovė. Byloje nėra duomenų, kad kažkas buvo įsigyta ir nebuvo įforminta buhalteriškai, kad laikoma bendrijoje be apskaitos ir pan.. Liudytoju apklaustas buvęs bendrijos pirmininkas, be kita ko, paaiškino, kad turimų medžiagų likutis buvo perduotas naujai išrinktam pirmininkui, medžiagos (tikėtina, tik kabelis) kaip buvo sudėtos tam skirtoje patalpoje, taip ir liko. Kitos – naudojamos (telefonas ir pan.) – taip pat buvo perduotos, niekas niekur ir nieko neišsinešė ir nepasisavino. Bendrijoje esančio materialaus (tikėtina, trumpalaikio) perdavimo aplinkybę naujai išrinktam pirmininkui patvirtina 2018 m. sausio mėn. priėmimo-perdavimo aktas (el. b. t. II, psl. 71-72), kurio pasirašymo ir jame nurodytų duomenų perdavimo neginčijo ir pats naujai išrinktas bendrijos primininkas A. P.. Būti sandėlininke, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, ne jos pareiga. Be to, abi ginčo šalys pripažino, jog jokio sandėlio bendrija neturi, todėl neaišku, kaip ir kas turi būti perkeliama į sandėlį. Byloje esanti bendrijos revizoriaus A. P. revizijos ataskaita rodo, kad jokių finansinių ar kitų ūkinės veiklos pažeidimų nėra nustatyta (el. b. t. II, psl. 24), šio akto buvimo esamas bendrijos pirmininkas neneigė.
Kalbant apie ieškovei teiktą nurodymą perduoti pirmininkui buvusių ir esamų darbuotojų darbo bylas sudarant apyrašą bei kitų dokumentų perdavimą, akcentuotina tai, kad bendrijos pirmininkui A. P. buvęs pirmininkas J. R. virš minėtu 2018 m. sausio mėn. pasirašytu ir atsakovės neginčijamu priėmimo-perdavimu aktu (el. b. t. II, psl. 71) perdavė visą eilę dokumentų, tame tarpe ir darbuotojų darbo bylų segtuvus bei kitus su tuo susijusius dokumentus. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad šis įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Priešingai, teismo giliu įsitikinimu, jis ir negalėjo būti darbuotojai reiškiamas.
Kaltinimai dėl to, kad ieškovė neva savavališkai išsineša bendrijos dokumentus iš bendrijos patalpų ir minėto atsakovės 2018 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 14 3 p. nevykdymo, niekuo nepagrįsti. Savavališko ar nepagrįsto dokumentų išsinešimo aplinkybė, kaip tokia, niekuo nepatvirtinta. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo aplinkybė, teismo manymu, rodo, kad ieškovė, matydama tam tikrus galimus pažeidimus bendrijoje, galėjo siekti tyrimo pradėjimo ir tam panaudoti jos žinioje esančius buhalterinius dokumentus arba gintis nuo jai inkriminuojamo tyrimo.
Kritiškai vertintina ir laikytina neįrodyta drausminės atsakomybės taikymui ir ta aplinkybė, jog ieškovė nesudarė bendrijos lėšų pajamų ir išlaidų sąmatos einamiesiems metams pasibaigus iki kitų metų kovo mėn.. Pats bendrijos pirmininkas posėdžio metu pripažino, kad metinė sąmata (už praėjusius 2017 metus) buvo pateikta, bet, anot jo, nebuvo pateikta preliminari sąmata už 2018 m. kovo mėn.. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė ieškovės pareigos ją teikti, be to, virš minėtais įsakymais tokios sąmatos pateikimo nebuvo prašoma, t. y. ši aplinkybė nebuvo ieškovės drausminės atsakomybės pagrindu. Byloje esantys dokumentai rodo, kad einamųjų metų lėšų pajamų ir išlaidų sąmata pagal faktą buvo sudaryta (el. b. t. II, psl. 48-49) ir buvo perduota revizoriui A. P. patikrinti (el. b. t. II, psl. 71, el. b. t. I, psl. 24), be to, ji buvo iškabinta viešai bendrijos skelbimų lentoje, ką patvirtino ir liudytoju byloje apklaustas A. G. (el. b. t. I, psl. 176).
Niekuo nepagrįsta ir visiškai neįrodyta ieškovės veika dėl savavališko savo darbo sutarties pakeitimo atlyginimo dydžio dalyje, kad ji neinformavus apie tai darbdavio neva pasididino sau darbo užmokestį. Pirma, atlyginimas ieškovei nuo 2018 m. sausio 16 d. buvo pakeltas iki 233,50 Eur 2018 m. sausio 13 d. bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo metu (el. b. t. I, psl. 25-26), jo pagrindu buvo priimtas tuomečio bendrijos pirmininko J. R. įsakymas ir pastarojo to pagrindu padaryti pakeitimai ieškovės darbo sutartyje (el. b. t. I, psl. 53). 2018 m. sausio 13 d. bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo protokolas nėra ir nebuvo ginčijamas, todėl kalbėti apie jo neteisėtumą jokio pagrindo nėra, kaip ir nėra jokio pagrindo kalbėti apie ieškovės savavaliavimą ir algos sau pasididinimą. Kadangi atleidimo įsakyme nebuvo nurodytas ieškovės savavaliavimas dėl algos buvusiam pirmininkui J. R. netinkamo mokėjimo, teismas dėl šių atsakovo atstovo posėdyje išsakytų teiginių nepasisako.
Joks turtinės žalos padarymo bendrijai faktas, paminėtas atleidimo įsakyme, neįrodytas ir nebuvo įrodinėjamas, lygiai kaip nėra pagrindo manyti, kad ieškovė padarė galimą nusikalstamą veiką, apie ką taip pat užsiminta atleidimo įsakyme. Šios dvi atleidimo įsakymo pozicijos visiškai nekonkretizuotas, nedetalizuotos, įvardintos formaliai, dėl jų nebuvo raštu prašoma pateikti raštišką pasiaiškinimą. Ta aplinkybė, kad atsakovė inicijavo ikiteisminį tyrimą (el. b. t. I, psl. 180), savaime nei rodo, nei įrodo ieškovės veiksmų nusikalstamumo, tyrimas, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos (el. b. t. II, psl. 10-19), buvo nutrauktas, nutraukimo atsakovė, kaip tyrimą inicijavusi šalis, neskundė, kas rodo, jog pripažino nutarimo išvadas dėl nusikaltimų sudėties ieškovės veiksmuose nebuvimo. Šiuo nutarimu, be kita ko, patvirtinta buhalterinių dokumentų pirmininkui perdavimo aplinkybė (CPK 182 str.).
Esant išdėstytam konstatuotina, kad atsakovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atleisti ieškovę iš darbo, be to, padarė procedūrinį pažeidimą dėl reikalavimo pasiaiškinti raštu nepateikimo ieškovei kaltinant ją darbo drausmės pažeidimais, kuris nagrinėjamo ginčo kontekste negali būti laikomas formaliu.
Sutiktina su ieškovės teiginiais, kad galimą neigiamą nusistatymą jos atžvilgiu atsakovė šiuo išreiškė dėl ieškovės bendrijos pirmininkui išreikšto nepasitikėjimo bendrijos lėšų tvarkymu ir dėl šio bendrijos revizoriui išsakytų pastabų (el. b. t. I, psl. 23, 24, 70).
Todėl teismas šioje dalyje ieškinį tenkina pilnai – pripažįsta ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir nepagrįstu.
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu teisinių pasekmių.
Tokiu atveju laikytina, kad atsakovei, kaip darbdaviui neįrodžius ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo ir priešingai, esant įrodytam ieškovės atleidimo iš darbo neteisėtumui, kurį lėmė darbdavio padaryti esminiai procedūriniai darbuotojos atleidimo iš darbo pažeidimai ir teisinio bei faktinio pagrindo tam nebuvimas, laikytina, kad tarp ginčo šalių 2012 m. birželio 28 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 57 yra nutraukta neteisėtai.
Ieškovė palaikė reikalavimą būti grąžintai į darbą. Tačiau teismas mano, kad sąlygų ir prielaidų tam nėra dėl pakankamai akivaizdžiai konfliktinės situacijos, bendrijos vadovo parodyto akivaizdaus priešiškumo ieškovės atžvilgiu, kito darbuotojo ieškovės eitoms pareigoms priėmimo bei to, kad ieškovės pareigos nėra ir nebūtų pagrindinės, ji turi kitą (pagrindinį) darbą, be to, to nenori ir pats darbdavys (DK 218 str. 4 d.).
Teismas mano, kad ginčo aspektas ir byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti pakankamai tvirtą prielaidą, kad ieškovei nebus sudarytos palankios sąlygos dirbti, todėl reikalavimo grąžinti ją į eitas pareigas netenkina. Tokiu atveju laikytina, kad minėta darbo sutartis tarp ginčo šalių yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 218 str. 6 d.).
Tokiu būdu, darbuotojos negrąžinus į darbą, jos naudai taikomi ryšium su konstatuotu atleidimo neteisėtumu DK 218 str. numatyti kompensavimo mechanizmai atsižvelgiant į šio teismo sprendimo priėmimo laiką.
Vadovaujantis DK 218 str. 4 d., ieškovės naudai iš atsakovės turi būti išieškomas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo kitos darbo dienos po atleidimo iš darbo iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo atleidimo iš darbo dienos), patirta turtinė ir neturtinė žala bei kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.
Priklausomai nuo ieškovės išdirbto darbo laiko pas atsakovę, ieškovei priklausytų 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija – 685,50 Eur (228,50 Eur x 3). Šios kompensacijos dydis negali būti mažinamas.
Ieškovei priklausantis vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką sudarytų 1784,46 Eur (228,50 x 7 mėn. + 10,88 Eur (vienos dienos darbo užmokestis (228,50 Eur / 21 d.d.)) x 17 darbo dienų), skaičiuojant iki šio teismo sprendimo priėmimo, bei po 10,88 Eur, skaičiuojant nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su LR DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).
Teismas nemažina ieškovei priklausančio išmokėti ir šiuo teismo sprendimu konstatuoto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, atsižvelgdamas į atleidimo pagrindą, nustatytus atleidimo pažeidimus ir į ieškovės dirbtą darbo laiką.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti, nes turi būti sprendžiama, kokios pažeistų teisių gynimo priemonės laikytinos būtinomis ir pakankamomis kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 1 d.).
Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr.3K-3-400/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008).
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).
Ieškovės teiginiai apie neturtinės žalos jai padarymą tėra hipotetinio pobūdžio, paremti teisės normos taikymu, tačiau neįrodyti jokia rašytine medžiaga. Byloje nėra pateiktą jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovės argumentus apie atsakovės neteisėtų veiksmų pasekoje patirtą neturtinę žalą, vertintiną pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus. Ieškovės teismui pateiktas išrašas iš medicinos dokumentų (el. b. t. I, 191) rodo, jog ieškovė 2018 m. spalio 31 d. kreipėsi į medikus, tačiau neįrodo, dėl ko. Jokių duomenų apie tai, kad ieškovei sutriko sveikata tuoj po atleidimo, nėra, priešingai, ieškovė teigė, jog tebedirba sėkmingai pagrindinėje darbovietėje, kas rodo, jog jos sveikata 2018 m. vasarą nebuvo pablogėjusi. Kitomis gi aplinkybėmis ieškovė nesirėmė. Savaime suprantama, kad darbo santykių nutraukimas lemia tam tikrus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau konstatuoti juos ginčo atveju pakankamo pagrindo, teismo manymu, nėra. Manytina, jog šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimo faktas yra pakankama satisfakcija ieškovei už patirtą skriaudą dėl neteisėto atleidimo. Be to, DK 218 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta pakankamai didelė sankcija, kai teismas konstatuoja neteisėto atleidimo iš darbo faktą, kuri iš dalies taip pat kompensuoja ieškovės praradimus, skriaudą. Teismas mano, jog šiuo atveju teismo priteistos išmokos yra pakankamos kompensuoti ieškovės dėl atleidimo iš darbo patirtus nepatogumus. Todėl šio reikalavimo teismas netenkina.
Dėl kitų šalių išsakytų argumentų teismas nepasisako, nes mano, kad esminės teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo dalykui jie neturi ir negali pakeisti teismo padarytų išvadų turinio bei priimto sprendimo esmės.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, sprendime turi nurodyti priteisiamas sumas, iš kurių nėra išskaitytas gyventojų pajamų mokestis. Vykdant teismo sprendimą, gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoja ir išskaito darbdavys (atsakovas) (LAT 1997-06-10 konsultacija Nr.A3-14, Teismų praktika Nr. 7). Todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos paskaičiuotos ir nurodytos be išskaičiuotų mokesčių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (LR CPK 88 str.1 d. 6 p.).
Todėl tenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovės naudai išieškotina 800 Eur jos patirtų advokato pagalbos išlaidų (el. b. t. I, psl. 145-149; t. II, psl. 20-21, 51-52) (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Šioje byloje susidarė 12,27 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų. Kadangi jos viršija Teisingumo ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), šios pašto išlaidos tenkinus ieškinį išieškotinos iš atsakovės (CPK 92 str.).
Iš atsakovės taip pat išieškotina valstybės naudai 55,60 Eur žyminio mokesčio, tenkančio mokėti nuo patenkintų reikalavimų sumos, nuo kurio mokėjimo ji, kaip darbdavys, priešingai nei darbuotoja, nėra atleista (CPK 83 str. 1 d. 1 p. ir 7 d., 88 str., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.) (685,50 Eur + 1784,46 Eur x 3 proc. x 0,75). Tokiu būdu valstybei iš atsakovės išieškotina bendra 68 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (suma suapvalinta iki sveikojo skaičiaus).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 417 str., 307 str.,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovės E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo 15-oje garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje, j. a. k. 124761449, neteisėtu, negrąžinti jos į darbą, pripažinti, kad šalių 2012 m. birželio 28 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 57 nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Išieškoti ieškovės E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės 15-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, j. a. k. 124761449, 685,50 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis Eur 50 cnt), neatskaičius mokesčių, kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo.
Išieškoti ieškovės E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės 15-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, j. a. k. 124761449, 1784,46 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai aštuoniasdešimt keturi Eur 46 cnt) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos (imtinai), neatskaičius mokesčių, ir po 10,88 Eur (dešimt Eur 88 cnt), neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, skaičiuojant nuo kitos dienos po šio teismo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo atleidimo iš darbo dienos).
Ieškinį dėl neturtinės žalos išieškojimo atmesti.
Išieškoti ieškovės E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės 15-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, j. a. k. 124761449, 800 Eur (aštuonis šimtus Eur) advokato pagalbos išlaidų.
Išieškoti iš atsakovės 15-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, j. a. k. 124761449, 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 (kvitą būtina pateikti teismui nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.