- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-13
- Bylos Nr.
- 1-1325-932/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22674-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- V. T.
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Advokatai
- Aldevinas Švedas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis Vilniaus mieste, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, pastaruoju laiku apsistojęs (duomenys neskelbtini), teistas,
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą - 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nemokamai išdirbti 50 valandų globos ir rūpybos ar savivaldybių įstaigose, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-03 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 145 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-18 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nemokamai išdirbti 70 valandų globos ir rūpybos ar savivaldybių įstaigose, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gydytis nuo alkoholizmo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-03 nutartimi panaikintas to paties teismo 2017-02-03 nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas ir V. T. pasiųstas atlikti minėtu nusprendžiu paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. 2017 m. gegužės 10 d. apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, miškelyje, esančiame netoli parduotuvės „Norfa“, esančios Savanorių pr. 176, Vilnius, asmeninio konflikto metu, kirviu sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų A. G. į įvairias kūno vietas (galvos, rankų, krūtinės ir kitas sritis), tuo nukentėjusiajam A. G. padarydamas – 2 (dvi) muštines žaizdas viršugalvio kairėje pusėje, nosies sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva kairės akies vokuose, kairės alkūnės odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva, pareinančia į kairį dilbį, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos kairėje pusėje, poodinę kraujosruvą pilvo sienos kairėje pusėje, poodinę kraujosruvą juosmens kairėje pusėje, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat V. T. buvo kaltinimas tuo, kad 2017 m. lapkričio 2 d., 08 val. 23 min., iš savo mobiliojo ryšio telefono, kuriame buvo naudojamas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), į A. G. mobiliojo ryšio telefoną, kuriame buvo naudojamas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), parašė grasinamo pobūdžio SMS žinutę: „Aču, byla perdavė į teismą jeigu mano žmona sės aš tave užmušiu jinai tau nieko nedarė“, tuo nukentėjusiajam A. G. sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai nužudyti gali būti realiai įvykdyti. Šiais savo veiksmais V. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. T. buvo kaltinamas tuo, kad 2017 m. lapkričio 2 d., 08 val. 23 min., iš savo mobiliojo ryšio telefono, kuriame buvo naudojamas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), į A. G. mobiliojo ryšio telefoną, kuriame buvo naudojamas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), parašė grasinamo pobūdžio SMS žinutę: „Aču, byla perdavė į teismą jeigu mano žmona sės aš tave užmušiu jinai tau nieko nedarė“, tokiu būdu panaudodamas psichinę prievartą, neteisėtai siekė paveikti nukentėjusįjį A. G., kad pastarasis baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-22674-17 duotų melagingus parodymus. Šiais savo veiksmais V. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 3 dalyje.
Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. T. kaltu dėl nukentėjusiojo A. G. sužalojimo prisipažino iš dalies. Parodė, jog tiek 2017-05-10, tiek iki tol gėrė alkoholinius gėrimus. Girtavo kartu su nukentėjusiuoju A. G., sugyventine O. M., taip pat į svečius atėjusiu E. M. Kaltinamasis pripažino įvykio metu buvęs neblaivus, dėl ko visų aplinkybių smulkiai neatsimena. O. M. ir E. M. užmigus palapinėje, tarp jo (V. T.) ir nukentėjusiojo A. G. kilo konfliktas. Konkrečių konflikto kilimo priežasčių kaltinamasis įvardinti negalėjo, atsimena, kad, anot jo, nukentėjusysis jį tiesiog išvadino necenzūriniais žodžiais. Reaguodamas į tokius nukentėjusiojo žodžius, kaltinamasis nurodė pasiėmęs kirvuką ir nestipriai sudavęs A. G. po vieną kartą į kairį šoną ir kairę ranką. Daugiau jokių smūgių jis nesudavė, tik tuos du. Neneigia, kad dėl nurodytų smūgių nukentėjusiajam galėjo būti nubrozdinta alkūnė, atsirasti poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairėje juosmens pusėje, tačiau neigia smūgiavęs į galvą ar kitas kūno vietas, tik į šoną ir kairę ranką. Po suduotų smūgių ant nukentėjusiojo kūno jokių sužalojimų nepastebėjo. Atsimena, jog A. G. galva kažkuriuo momentu buvo kruvina, nes šis kažkur atsitrenkė. Jeigu pastarajam ir buvo nustatyti dar kiti sužalojimai, tai jie galėjo atsirasti pačiam A. G. nukritus, nes šis serga epilepsija. Anot kaltinamojo, po to, kai jis sudavė A. G. nurodytus du smūgius (į šoną ir ranką), dar kažkiek išgėrė ir iškart nuėjo miegoti. Nukentėjusiojo A. G. pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta. Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka, esant galimybei, atlygins padarytą žalą (t. 3, b. l. 32-43).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. T. neneigė 2017-05-10 konflikto metu mušęs nukentėjusįjį A. G.. Mušė kirvuku, tik neatsimena, kiek iš viso sudavė smūgių. Kiek pamena, pataikė nukentėjusiajam į alkūnę ir šoną, ar pataikė dar kur nors, nepamena. V. T. neneigė įvykio metu buvęs stipriai neblaivus. Prieš A. G. smurtavo iš pykčio, dėl savo veiksmų gailisi. Neneigė savo veiksmais padaręs nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus (t. 2, b. l. 108, 113).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. G. parodė lankęsis pas V. T. ir jo sugyventinę, kelias paras nakvojo pastarųjų palapinėje, visą tą laiką iki įvykio girtavo. Išgėrė nemažai, tačiau aplinkybes iš esmės atsimena. Alkoholiniai gėrimai (alus) buvo perkami iš nukentėjusiojo gautos neįgalumo pašalpos. Pirmą alaus bloką nukentėjusysis nupirko pats, po ko visi kartu tą alų išgėrė. Vėliau iš jo jau buvo prašoma, o po to ir reikalaujama duoti dar pinigų alui nupirkti. Jis davė 20 eurų, už kuriuos buvo nupirktas alus, kurį vėl visi išgėrė. Už paskutinius 20 eurų, kuriuos atidavė reikalaujamas, nukentėjusysis teigė alaus jau nebevartojęs. 2017-05-10, galimai apie 16 val., kilo konfliktas, kadangi O. M. pasakė V. T., kad jis (A. G.) esą lindo prie jos, nors to niekada nėra buvę. Išgirdęs O. M. žodžius, V. T. supyko, paėmė kirvuką ir taikėsi suduoti į galvą, tačiau jis spėjo užsidengti ranka, dėl ko pataikė į alkūnę. Po to tuo pačiu kirvuku sulaukė smūgio į šoną ir dar į galvą (tikslaus smūgių skaičiaus pasakyti negali). Sudavęs smūgius, V. T. numetė kirvuką ir nuėjo toliau gerti alų. Tuo tarpu nukentėjusysis greičiausiai nukrito (prieš suduodant smūgius sėdėjo ant kėdės), ar buvo praradęs sąmonę, negali pasakyti. Atsimena, jog atsibudo palapinėje, stovėjusiojo greta kaltinamojo ir sugyventinės pagrindinės palapinės. Kaip nukentėjusysis atsidūrė toje palapinėje, nurodyti negalėjo. Gulėdamas girdėjo balsus, asmenys tarėsi, kad sutemus reikės kasti duobę ir jį užkasti, esą vis tiek niekas neieškos. Kiek tuo metu buvo valandų, pasakyti negali (savo mobiliojo telefono neberado, laikrodžio taip pat nebebuvo). Tuomet niekieno nepastebėtam jam pavyko pabėgti iš tos palapinės, nubėgo prie parduotuvės „Norfa“, kur paprašė pagalbos. Nukentėjusysis pažymėjo, kad po jam suduotų smūgių visas kūnas buvo mėlynas, jam skaudėjo. Pats tikrai nesusižalojo, tuo metu epilepsijos priepuolio jam nebuvo, vaistų nuo nurodytos ligos kartu su alkoholiu nevartojo. Atsimena, jog tuo metu, kai V. T. jį daužė kirvuku, O. M. ir „Kuvalda“ buvo palapinės viduje, tik pastarasis („Kuvalda“) jam prieš tai spėjo suduoti vieną smūgį į galvą. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. 58 eurų turtinę žalą patyrė dėl prarastos 50 eurų dydžio neįgalumo pensijos. Dar 8 eurai buvo kortelės sąskaitoje, tačiau po įvykio tų pinigų kortelėje jis neberado (pati kortelė nedingo) (t. 3, b. l. 32-43).
Ikiteisminiame tyrime apklaustas nukentėjusysis A. G. parodė O. M. ir V. T. pažįstantis apie 5 metus. 2017-05-06, apie 12 val., jis nuvažiavo prie „Norfos“ bazės, esančios Savanorių pr., Vilnius, tikslaus adreso nežino. Prie metalo supirktuvės sutiko V. T.. Kartu su pastaruoju pridavė metalo laužą, po ko nuėjo prie parduotuvės „Norfa“, kur buvo O. M. Parduotuvėje nusipirko 2 butelius alaus ir nuėjo pas V. T. į palapinę. Palapinėje vartojo alkoholinius gėrimus. Po to V. T. nuėjo į parduotuvę ir parnešė dar alaus. Kelias naktis pas juos nakvojo. 2017-05-10 jam turėjo pervesti 50 eurų neįgalumo išmoką, todėl pastarieji jo vis prašydavo pabūti. 2017-05-10, 09 val., O. M. pasiūlė nueiti iki parduotuvės „Norfa“, kur jų jau laukė V. T. Bankomate nukentėjusysis nurodė nusiėmęs 50 eurų. V. T. jam liepė nupirkti bloką alaus. A. G. teigimu, 40 eurų jam buvo reikalingi susimokėti už buto nuomą. Sutiko nupirkti alų ir visi nuėjo į parduotuvę. Už alų sumokėjo jis, tačiau V. T. pasiėmė grąžą. Sugrįžo į palapinę, kurioje buvo vaikinas pravarde „Kuvalda“, jį matė pirmą kartą. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Alui baigiantis, O. M. liepė „Kuvaldai“ atsistoti jam už nugaros ir pagrasino jį sumušti. Bijodamas, kad gali būti sumuštas, padavė 20 eurų „Kuvaldai“, kuris pinigus perdavė V. T. V. T. nuėjo į parduotuvę ir nupirko alaus bei cigarečių. Jis alkoholio nebevartojo ir norėjo iš ten greičiau pabėgti. Baigiantis alkoholiui, O. M. vėl liepė „Kuvaldai“ atsistoti jam už nugaros ir pagrasino sumušti. Jis (A. G.) vėl padavė 20 eurų „Kuvaldai“. Tuo metu nebuvo mušamas. V. T. vėl nuėjo į parduotuvę ir nupirko 2 blokus alaus, po ko jie vėl tęsė gėrimą. Tuomet O. M. pasakė V. T., kad jis (A. G.) lindo prie O. M., nors tai buvo netiesa. V. T. pagriebė kirvuką ir aštriąja dalimi norėjo jam suduoti į galvą, bet jis galvą užsidengė kaire ranka, dėl ko su kirvuku jam pataikyta į alkūnę. Kelis kartus jam buvo suduota kirvuku per šonus. „Kuvalda“ dar sudavė smūgius rankomis į galvą. Po to nukentėjusysis nurodė praradęs sąmonę. Kai prabudo, jo galva buvo kruvina, bėgo kraujas. Jie tarpusavyje šnekėjosi, grasino jį užkasti. Kelnių kišenėje nerado savo mobiliojo ryšio telefono „Nokia“. Nutilus balsams nuėjo link parduotuvės „Norfa“, kur pirmo sutikto žmogaus paprašė iškviesti pagalbą. Policijos pareigūnai atvažiavo kartu su greitosios medicinos pagalba. Atvykę pareigūnai sulaikė V. T., O. M. ir „Kuvaldą“ (t. 1, b. l. 70-74, 78-80).
Apklausiama teisme liudytoja O. M. parodė, jog nukentėjusysis A. G. kelias paras (netoli savaitės) iki įvykio buvo apsistojęs pas ją ir jos sugyventinį V. T. judviejų savadarbėje pašiūrėje. Jie nukentėjusįjį maitino ir girdė. Po to pastarasis gavo pinigų ir tada jau alkoholį pirko pats. Kažkuriuo metu į svečius buvo atėjęs ir E. M. Įvykio dieną tarp sugyventinio V. T. ir A. G. kilo konfliktas. Jo aplinkybių tiksliai neatsimena, kadangi tuo metu buvo stipriai neblaivi. Kiek pamena, V. T. priekaištavo A. G., kad šis pas juos gyvena, maitinasi, kai tuo tarpu pats yra kažkada juos abu išvaręs iš savo namų (vienu metu ji su sugyventiniu gyveno pas A. G.). Nukentėjusysis kažką murmėjo, jo žodžių ji tiksliai nesuprato. Jai matant ir girdint, V. T. ir A. G. tik barėsi, žodžiu konfliktavo, liudytojos teigimu, ji nematė, kad V. T. būtų sudavęs smūgius. Kadangi buvo girta, nuėjo miegoti, atsigulė šalia E. M. Jai nueinant miegoti, V. T. pradėjo gaminti valgyti. Kai atsibudo, E. M. ir V. T. miegojo šalia jos, tuo tarpu A. G. visas smirdintis sėdėjo lauke. Pastarasis atrodė nieko nesuvokiantis, jam iš galvos bėgo kraujas. Paklausė, kas šiam atsitiko, tačiau A. G. jai nieko nepasakojo. Ji nuplovė šiam galvą, daugiau jokių kitokių sužalojimų nematė. Kažkuriuo metu kai ji, sugyventinis V. T. bei E. M. miegojo, atvažiavo policija ir juos visus sulaikė. Paleistas iš areštinės, V. T. jai minėjo, kad A. G. jį pasiuntė, dėl ko jis šiam kelis kartus sudavė kirviu (t. 3, b. l. 32-43).
Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja O. M. parodė tikslių 2017-05-10 įvykio aplinkybių neatsimenanti. Atsimena vartojusi alkoholį su V. T., A. G. ir E. M. Visi gėrė savadarbėje pašiūrėje, esančioje už parduotuvės „Norfa“, adresu Savanorių pr. 176, Vilnius. Alkoholiui pinigus davė A. G.. Kiek pamena, tarp V. T. ir A. G. kilo konfliktas, bet kol ji matė jokių muštynių nebuvo. Vėliau ji užmigo, todėl nematė, kas tiksliai įvyko. Atsibudusi išvydo, kad A. G. yra kraujuotas. Ji pastarajam (A. G.) nuvalė kraują. Su A. G. dar išgėrė alaus, pastarojo klausė, kas atsitiko, tačiau A. G. jai nieko neatsakė. Išgėrusi alaus vėl nuėjo miegoti. Vėliau ją pažadino policijos pareigūnai. Po šio įvykio V. T. buvo suimtas, o kai išėjo iš Lukiškių, V. T. jai sakė, kad mušė A. G. Kaip ir kiek buvo mušamas A. G., O. M. tvirtino nežinanti. Ji A. G. negrasino. Jai buvo parodytas numeris, iš kurio buvo grasinta A. G. Pagal numerio pabaigą, tai V. T. buvęs telefono numeris, kurį pastarasis prarado. Ar V. T. galėjo grasinti A. G. žinute, O. M. nurodė taip pat nežinanti (t. 1, b. l. 94).
Teisme apklaustas liudytojas E. M. parodė, kad kaltinamasis V. T. yra jo pažįstamas, kartais susitinka, išgeria (iki įvykio pažinojo apie pusmetį). 2017-05-10 būdamas šiek tiek išgėręs, iš ryto užsuko pas V. T. ir O. M., kurie gyveno palapinėje už „Norfos“ bazės. Pas juos buvo atėjęs nukentėjusysis A. G., kurio jis iki tol nepažinojo. Atsimena, kad nukentėjusysis turėjo pinigų. Pats matė, kaip pastarasis davė 20 Eur kaltinamajam, po ko šis nuėjo pirkti alaus, parnešė 2 blokus. Prieš tai nukentėjusysis kartu su kaltinamuoju ėjo į parduotuvę, kurioje taip pat pirko alų (7,5 proc. stiprumo), jį paskui visi gėrė alų, liudytojas taip pat. Atsimena, kad vienu, galėjo būti 14-15 val., kai jis (E. M.) gulėjo palapinėje, pro uždangalo plyšį matė ir girdėjo, kaip dėl kažko susipyko laukę buvę V. T. ir nukentėjusysis A. G. Matė, kaip V. T. ranka, o gal ir daiktu (plaktuku arba kirvuku) sudavė nukentėjusiajam A. G. porą kartų į galvą. Kadangi pats liudytojas buvo girtas, į konfliktą nesigilino, be to, ir nenorėjo kištis, kad ir pats negautų. Matė tik kaltinamojo suduotus smūgius, to, kad nukentėjusysis būtų mušęs V. T., nematė. Kaip baigėsi konfliktas, neatsimena, kadangi užmigo. Prabudo žadinamas pareigūnų, pamatė juos ir nukentėjusįjį. Pastarojo galva buvo kruvina, kažkokių konkrečių sužalojimų jis nematė, neatsimena. Daugiau jokių aplinkybių parodyti negali, pažymi, kad O. M. konflikto metu taip pat buvo palapinės viduje, lovoje, atrodo, miegojo (t. 3, b. l. 56-60).
Ikiteisminiame tyrime liudytojas E. M. taip pat patvirtino matęs, kaip V. T. mušė A. G. (t. 1, b. l. 91).
Vilniaus AVPK Rinktinės „Vytis" Ketvirtosios kuopos vyr. patrulio J. A. 2017-05-10 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-05-10, 19.42 val., patruliuojant su vyr. patruliu V. S. iš AVPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Savanorių pr. 176, Vilnius, prie parduotuvės „Norfa“ stovi sumuštas pilietis. Įvykio vietoje rastas A. G., kurio veidas buvo kruvinas, pastarasis paaiškino, kad jį miškelyje sumušė iš matymo pažįstami asmenys. Atimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, 50 eurų. Miškelyje sulaikyti V. T., E. M., O. M. (t. 1, b. l. 11).
2017-05-10 gautas nukentėjusiojo A. G. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2017-05-10 už parduotuvės „Norfa bazė“ jis buvo sumuštas, iš jo atimtas mobiliojo ryšio telefonas ir 50 eurų. Jį kirviu mušė V. T., O. M. ir asmuo, pravarde „Kuvalda“ (t. 1, b. l. 12).
2017-05-10 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta, aprašyta ir fotografuota įvykio vieta, t. y. miško masyve, esančiame Savanorių pr. 176, Vilniuje, esanti savadarbė gyvenamoji vieta, kurioje V. T. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. G.. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtas kirvukas, ant kurio fiksuotos kraujo dėmės (t. 1, b. l. 39-54).
2018-02-20 apžiūros protokolu apžiūrėtas, aprašytas ir nufotografuotas 2017-05-10 įvykio vietos apžiūros metu paimtas kirvis (t. 1, b. l. 55-560.
2017-06-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1489/2017 (01) nustatyti A. G. kūno sužalojimai: 2 muštinės žaizdos viršugalvio kairėje pusėje, nosies sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu su minkštųjų audinių patinimu, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairės alkūnės odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva pereinančia į kairį dilbį, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje pusėje, poodinė kraujosruva pilvo sienos kairėje pusėje, poodinė kraujosruva juosmens kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-05-10). A. G. nustatyti sužalojimai, atitinkantys įvykio aplinkybių laiką, tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kirvio pentimi, kuri turi buką ribotą bei bukabriaunį kontaktuojantį paviršių. Sužalojimai padaryti 8-niais trauminiais poveikiais. Ne eilės tvarka: 1) du trauminiai poveikiai į viršugalvio sritį, padarant muštines viršugalvio srities žaizdas, būdingi smūgio sudavimui (pailgu ribotu ar bukabriauniu paviršiumi, pvz., pagaliu, kirvio pentimi ir pan.) ir nėra būdingi griuvimui, nes paprastai ant viršugalvio negriūnama; 2) vienas trauminis poveikis į nosies nugarėlės kairį šoninį paviršių - kairės akies sritį, padarant odos nubrozdinimą su minkštųjų audinių patinimu nosies srityje bei poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, būdinga smūgio sudavimui (pvz., ranka, koja); 3) vienas trauminis poveikis į kairės alkūnės sritį, padarant odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva pereinančia į kairį dilbį, galėjo gautis tiek suduodant smūgį (pvz., koja, kirvio pentimi), tiek ir griūnant bei kaire alkūne atsitrenkiant į kietą buką ribotą paviršių; 4) du trauminiai poveikiai į krūtinės ląstos kairę pusę, padarant poodines kraujosruvas minėtose kūno srityse, tiek suduodant smūgį (pvz., ranka, koja, kirvio pentimi ir pan.), tiek ir griūnant bei atsitrenkiant į kietus bukus ribotus atsikišusius paviršius; 5) vienas trauminis poveikis į pilvo sieną, padarant poodinę kraujosruvą minėtoje kūno srityje, galėjo gautis tiek suduodant smūgį (pvz., ranka, koja), tiek ir griūnant bei pilvo siena atsitrenkiant į kietą buką ribotą atsikišusį paviršių; 6) vienas trauminis poveikis į juosmens kairę pusę, padarant poodinę kraujosruvą minėtoje kūno srityje, tiek suduodant smūgį (pvz., kirvio pentimi), tiek ir griūnant bei juosmens kaire puse atsitrenkiant į kietą buką ribotą paviršių. Sužalojimų vietose požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą, nėra (t. 1, b. l. 106).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro R. Budrio 2017-12-07 nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje V. T., O. M., E. M. pagal BK 180 straipsnio 1 ir 2 dalis, o O. M., E. M. ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 2 punkto nuostatomis, nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių nurodytų asmenų kaltę. Ikiteisminis tyrimą nutarta tęsti tik dėl V. T. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (t. 2, b. l. 35-380.
Nukentėjusysis A. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 58 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 82-83).
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 103,03 eurų dydžio civilinį ieškinį nukentėjusiajam A. G. suteiktoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms atlyginti (t. 1, b. l. 109-111).
Dėl pareikštų kaltinimų pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, BK 233 straipsnio 3 dalį
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. T. savo kaltės dėl žinutės, kuria išreikštas grasinimas nužudyti A. G., taip pat dėl poveikio darymo nukentėjusiajam, kad šis duotų melagingus parodymus, kategoriškai nepripažino. Neigė siuntęs A. G. kaltinime nurodyto turinio žinutę. Po to, kai 2017-08-10 buvo paleistas iš Lukiškių TI-K, jis savo telefono apskritai neberado ir numeriu (duomenys neskelbtini) nebesinaudojo. Dėl telefono dingimo niekur nesikreipė, turėjo kitą aparatą, be to, O. M. jam davė savo telefoną, kai jam reikėjo paskambinti Probacijos skyriui ir pan. Jis A. G. niekada negrasino. Po įvykio buvo šį susitikęs vieną kartą, bendravo normaliai, visi kartu vėl baliavojo (V. T., O. M., A. G. ir šio draugė Ž.).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamais V. T. savo kaltės taip pat nepripažino. Parodė, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklausė jam, juo naudojosi anksčiau. Kortelę su telefonu pametė, dėl to niekur nesikreipė, kadangi telefonas buvo senas. Pametęs telefoną, įsigijo naują ir pradėjo naudotis telefono numeriu, kuris priklauso O. M. 2017-11-02 A. G. jokių SMS nerašė, pastarajam negrasino, nebandė paveikti A. G., kad šis duotų parodymus jo naudai (t. 2, b. l. 108, 113).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. G. parodė, kad po minėto įvykio, kurio metu kaltinamasis V. T. kirvuku sudavė jam smūgius, kelis kartus buvo susitikęs su kaltinamuoju. Vieną kartą susitiko pastarąjį ir jo sugyventinę O. M. 2017-08-17. Nukentėjusysis buvo kartu su iš Anglijos sugrįžusia drauge Ž. Visi keturiese parkelyje gėrė alkoholinius gėrimus, jokių pykčių tuo metu nebuvo, grasinimų nesulaukė. Atsimena, kad greičiausiai tąkart V. T. paprašė jo naujo mobiliojo ryšio telefono numerio. To numerio V. T. yra prašęs kelis kartus. Atsimena, kad prie tai buvo atsitiktinai susitikę prie parduotuvės „Maxima“, tąkart kaltinamasis irgi prašė jo numerio, tačiau nukentėjusysis jo nepasakė. Kaip suprato, kaltinamajam jo numerio reikėjo, nes šis norėjo susitarti, kad jis (A. G.) nuvažiuotų į komisariatą ir parašytų pareiškimą, kuriame nurodytų, kad jo esą niekas nesumušė. Buvo toks įvykis, kuomet jis iš tiesų buvo priverstas vykti į komisariatą. Tą dieną susitiko V. T., O. M., su pastaraisiais buvo dar kažkoks vyriškis. Nukentėjusiajam buvo liepta vykti į komisariatą, visi trys jį palydėjo iki Algirdo gatvės. Į komisariatą kartu su juo užėjo tik O. M. (V. T. kartu su jam nepažįstamu vyru liko laukti lauke), kuri jam diktavo tekstą dėl to, kad neva jo niekas nemušė. Jam buvo pagrasinta, kad jeigu tokio pareiškimo nerašys, blogai baigsis. Po to įvykio viskas buvo gerai. Kaip minėjo, 2017-08-17 visi gėrė parkelyje. Vis dėlto 2017-11-02 į savo mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) gavo grasinančią žinutę, nurodant, kad jei pasodins jo žmoną, tai jį (A. G.) užmuš. Žinutė buvo atsiųsta iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis buvo įsivedęs kaip O. M. (įvardintas O. vardu). Suprato, kad rašė būtent V. T., kadangi buvo išsakyti grasinimai, jeigu kas nors atsitiks žmonai. Nukentėjusiojo teigimu, tą numerį jam buvo nurodęs V. T., gali būti, kad šis tuo metu kaip tik ir naudojosi O. M. telefonu. Gavęs žinutę, pasijuto nejaukiai, išsigando, suprato, kad jam gali blogai baigtis, dėl ko nuėjo į komisariatą ir parašė pareiškimą apie grasinimus. Be to, iš pažįstamų girdėjo šnekas, jog V. T. ne vienam aiškino, kad nukentėjusiajam „bus šakės“ (t. 3, b. l. 32-43).
Ikiteisminiame tyrime apklausiamas nukentėjusysis A. G. parodė, 2017-11-02 į savo mobiliojo ryšio telefoną gavęs SMS iš O. M. numerio, žinutėje buvo nurodyta „byla perduota į teismą, jei jo žmona sės jis mane užmuš". Kaip suprato, rašė V. T. Tuo metu, kai gavo žinutę grėsmės nejautė, kadangi grasinimas buvo tik telefonu, tačiau po šios žinutės bijojo V. T. sutikti, bijojo, kad pastarasis jam gali ką nors padaryti (t. 1, b. l. 70-74, 78-80).
Apklausiama teisme liudytoja O. M. parodė, kad ji nieko nežino apie tai, kad jos sugyventinis būtų siuntęs grasinančią žinutę A. G. Apie tai sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Prie jos akių jis tikrai nieko nerašė, ji pastarajam to net nebūtų leidusi. Telefono numeris, kurio pabaiga (duomenys neskelbtini), panašus į jos sugyventinio V. T.. Jai žinoma, kad pastarasis buvo praradęs savo telefono aparatą, po ko nusipirko kitą. Jos telefono V. T. niekada nesiskolino, jai savo aparato taip pat nėra davęs. Nieko nežino, kad V. T. bent kažkada būtų grasinęs A. G. Šis prie nukentėjusiojo net prieiti bijodavo, kadangi žinojo, jog A. G. mėgsta rašyti visokiausius pareiškimus. Po 2017-05-10 įvykio V. T. buvo sutikęs A. G. Pastarieji normaliai bendravo, girdėjo, kaip abu tarėsi, kad A. G. atsiims savo pareiškimą, o sugyventinis žadėjo už tai nupirkti išgerti ir dar atiduoti pusę pinigų, kurių pusę buvo pragėrę (t. 3, b. l. 32-43).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. M. nurodė, kad jai buvo parodytas numeris, iš kurio buvo grasinta A. G. Pagal numerio pabaigą tai V. T. buvęs telefono numeris, kurį jos sugyventinis prarado. Ar V. T. galėjo grasinti A. G. žinute, ji nežino (t. 1, b. l. 94).
2017-11-03 nukentėjusiojo A. G. pareiškime kuriame nurodyta, kad po to, kai 2017-05-10 buvo parašytas pareiškimas dėl sumušimo kirviu per galvą, jam dėl tokio pareiškimo siunčiamos žinutės, nurodant, kad jį užmuš „ačiū tau byla perėjo į teismą jeigu mano žmona sės aš tave užmušiu“ (t. 1, b. l. 22).
2017-11-08 apžiūros protokolu apžiūrėtas bei aprašytas nukentėjusiojo A. G. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ ir asmens telefone įvardinto „O.“ atsiųsta žinutė, kurioje nurodyta: „Aču byla perdavė į teismą jeigu mano žmona sės aš tave užmušiu jinai tau nieko nedarė“. Peržiūrėjus žinutės informaciją nustatyta, kad trumpoji SMS žinutė siųsta iš Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 140).
Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjo D. B. 2018-02-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apžiūrėjus abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines, nustatyta, kad iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiajam A. G. priklausantį abonento numerį 2017-11-02, apie 08.23 val.,, buvo išsiųstos 2 SMS žinutės (t. 1, b. l. 145-143).
2018-01-30 mobiliojo ryšio telefono, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolės duomenimis, mobiliojo ryšio telefone laikotarpiu nuo 2017-10-12 iki 2017-11-03 buvo naudojamas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantis V. T.), o nuo 2017-10-01 iki 2017-12-10 buvo naudojamas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantis O. M.) (t. 1, b. l. 156).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro R. Budrio 2018-02-14 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dalyje dėl O. M. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 2 punktu, nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių O. M. kaltę. Ikiteisminį tyrimą nutarta tęsti tik dėl V. T. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 3 dalį (t. 2, b. l. 50-53).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados
Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą esant pakankamą pagrindą pripažinti V. T. kaltu dėl nukentėjusiojo A. G. sužalojimo.
Žemesnės instancijos teismas
Nors kaltinamasis V. T. savo kaltę pripažino tik iš dalies, tikindamas, jog nukentėjusiajam sudavė viso labo du smūgius, pataikydamas į kairį šoną ir kairę ranką, tokiu būdu galėdamas nubrozdinti alkūnę, padaryti poodines kraujosruvas krūtinėje bei kairėje juosmens pusėje ir atitinkamai neigė smūgiavęs į galvą bei kitas kūno vietas, taip padarydamas muštines žaizdas viršugalvio kairėje pusėje, nosies sumušimą su odos nubrozdinimu bei minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva kairės akies vokuose, taip pat krausjosruva pilvo sienos kairėje pusėje (t. 3, b. l. 32-43), teismas kaltinamojo parodymus dalyje dėl atitinkamų sužalojimų neigimo bei smūgių nesudavimo vertina kritiškai, kaip siekį pateikti savo veiksmus kaip mažiau pavojingus, tokiu būdu tikintis švelnesnės atsakomybės.
Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų turinio, pastarasis iš esmės deklaratyviai neigia nesmūgiavęs nukentėjusiajam į galvą bei kitas kūno vietas, išskyrus kairįjį šoną ir ranką. Apklausiamas kaltinamasis pripažino, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo stipriai neblaivus, teigė ne visas aplinkybes atsimenantis, taip pat ir ne visus suduotus smūgius, tačiau tuo pačiu išreiškė poziciją esą dalies kaltinime inkriminuotų smūgių nesudavė. Laikytina, jog tokie kaltinamojo parodymai yra iššaukti noro sušvelninti savo veiksmus, matyt, neatsitiktinai kaltinamasis neigė sudavęs smūgius į labiausiai pavojingas kūno sritis (galvą, pilvą), taip tikėdamasis galimai palankesnio teisinio įvertinimo. Visgi, nepaisant kaltinamojo pastangų įtikinti, kad jis nukentėjusiajam sudavė tik du smūgius, teismas pateiktą kaltinimą laiko kaip pilnai pasitvirtinusį. Grįsdamas V. T. kaltę, teismas, be abejo, remiasi nukentėjusiojo A. G. parodymais. Pastarieji iš nauji neatkartotini, jie yra išdėstyti tiek ankstesnėje nuosprendžio dalyje, tiek teisiamojo posėdžio bei ikiteisminiame tyrime atliktų nukentėjusiojo apklausų protokoluose (t. 1, b. l. 70-74, 78-80; t. 3, b. l. 32-43, taip pat nuosprendžio 3-4 lapai). Nukentėjusysis esmines jo sumušimo aplinkybes viso proceso metu aiškino tapačiai, t. y. V. T. pagriebė kirvuką ir aštriąja dalimi taikėsi suduoti į galvą, tačiau jis (A. G.) galvą užsidengė kaire ranka, dėl ko kaltinamasis kirvuku pataikė jam į alkūnę. Po to tuo pačiu kirvuku dar buvo suduota į šoną ir galvą. Tokius nukentėjusiojo parodymus pilnai patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 1489/2017 (01), kurioje konstatuoti šie kūno sužalojimai - 2 muštinės žaizdos viršugalvio kairėje pusėje, nosies sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu su minkštųjų audinių patinimu, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairės alkūnės odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva, pereinančia į kairį dilbį, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje pusėje, poodinė kraujosruva pilvo sienos kairėje pusėje, poodinė kraujosruva juosmens kairėje pusėje. Šie sužalojimai, atitinkantys įvykio aplinkybių laiką, tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 8-niais trauminiais poveikiais (išvadoje detaliai aprašyti sužalojimai, jų kilimo mechanizmas). Tuo pačiu specialistas neatmetė galimybės, jog sužalojimai galėjo būti padaryti kirvio pentimi, kuri turi buką ribotą bei bukabriaunį kontaktuojantį paviršių (t. 1, b. l. 106).
Taigi, priešingai nei parodė kaltinamasis V. T., tiek nukentėjusysis, tiek ir tyrimą atlikęs specialistas patvirtino, jog smūgių nukentėjusiajam buvo suduoda ženkliai daugiau nei 2, t. y. iš viso 8 smūgiai. Kaltinamojo teisme nurodyti teiginiai esą A. G. galėjo susižaloti pats parkrisdamas, kadangi serga epilepsija, vertintini kaip gynybinės pozicijos dalis. Tenka pastebėti, jog tokia versija buvo išsakyta tik teisme, pats nukentėjusysis kategoriškai parodė buvęs sužalotas būtent kaltinamojo V. T., specialisto išvadoje konstatuota, jog muštinės žaizdos viršugalvio srityje yra būdingos smūgio sudavimui (pailgu ribotu ar bukabriauniu paviršiumi, pavyzdžiui, pagaliu arba kirvio pentimi) ir nėra būdingos griuvimui. Tokie nukentėjusiojo parodymai bei specialisto išvada paneigia kaltinamojo parodymus dėl neva jo dalies nesuduotų smūgių. Nėra nė menkiausio pagrindo laikyti, jog nukentėjusysis galėjo būti sužalotas kitoje vietoje bei kitomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog apžiūrėjus įvyko vietą joje buvo rastas kirvukas, ant kurio fiksuotos kraujo žymės (t. 1, b. l. 55-56). Ši aplinkybė tik papildomai patvirtina, kad būtent šiuo įrankiu buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam į galvą, po ko pastarajam pasipylė kraujas, kurio žymės kaip tik ir liko ant kirvuko. Nei suduodant į šoną, nei ranką, kraujo žymių ant kirvio nebūtų atsiradę, kadangi minėtos kūno vietos net nekraujavo, kas savo ruožtu paneigia kaltinamojo V. T. parodymus, kad jo veiksmai apsiribojo tik dviejų smūgių sudavimu.
Teismas plačiau neanalizuos liudytojos O. M. parodymų, kadangi pastaroji tikino konflikto metu miegojusi ir jokių smūgių nemačiusi. Tiesa, liudytoja neneigė, jog prieš užmigdama, girdėjo kaltinamąjį ir nukentėjusįjį besibarančius, o pabudusi rado A. G. kruvina galva (t. 3, b. l. 32-43). Liudytojas E. M. teismui patvirtino matęs, kaip V. T. kažkokiu daiktu (plaktuku ar tai kirvuku) porą kartų sudavė nukentėjusiajam į galvą (t. 3, b. l. 56-60). Tokie liudytojų parodymai iš esmės patvirtina nukentėjusiojo A. G. parodymus, tačiau teismas nei O. M., nei E. M. parodymams didesnės reikšmės nesuteikia, kadangi pastariesiems patiems dėl šio įvykio buvo pradėtas, o vėliau nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Ir be minėtų asmenų parodymų kaltinamojo V. T. kaltė sužalojus nukentėjusįjį A. G. yra įrodyta, kaltinimas laikytinas pasitvirtinęs pilna apimtimi. Kaltinamojo veiksmai tyčiniai, baigti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Taip pat šioje byloje V. T. buvo kaltinamas padaręs dar dvi nusikalstamas veikas, t. y. grasinęs nužudyti nukentėjusįjį A. G. bei, panaudodamas psichinę prievartą (išsiunčiant grasinamo turinio SMS žinutę), siekęs paveikti A. G. duoti melagingus parodymus (pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 233 straipsnio 3 dalį).
Kaltinimai dėl nurodytų veikų grindžiami nukentėjusiojo, patvirtinusio, jog 2017-11-02, 08.23 val., į savo mobiliojo ryšio telefoną gavo grasinančio turinio žinutę, po ko jis esą išsigando galintis būti realiai nužudytas, parodymais, taip pat apžiūrų protokolais (nukentėjusiajam priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Nokia“, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių), IMEI kontrolės duomenimis (t. 1, b. l. 140, 145-153, 156). Objektyvūs bylos duomenys rodo, kad SMS žinutė į nukentėjusiojo A. G. mobiliojo ryšio telefoną išties buvo atsiųsta (tiksliau dvi analogiško turinio žinutės), žinutės turinys yra grasinamo pobūdžio, galima numanyti, jog nukentėjusysis dėl to pasijuto įbaugintas, galimai net ir manė, jog grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Iš dalies galima sutikti su valstybiniu kaltintoju, kad būtent kaltinamasis V. T. turėjo motyvą išsiųsti nukentėjusiajam nurodyto pobūdžio žinutes. Visgi nei tokio galimo motyvo buvimas, nei anksčiau nurodyti duomenys nesudaro kategoriško ir neginčytino pagrindo daryti išvadas, kad kaltinimuose inkriminuotus veiksmus neabejotinai atliko V. T.
Darydamas išvadas dėl kaltinimų pagrįstumo, teismas negali nevertinti to, jog visgi byloje nėra neginčytinų duomenų, kad tai V. T. parašė kaltinime nurodyto turinio žinutę. Pats kaltinamasis savo kaltę kategoriškai neigė ir viso proceso metu nuosekliai tvirtino jokios žinutės A. G. nerašęs, teigė, jog telefoną kartu su numeriu (duomenys neskelbtini) buvo praradęs dar 2017 m. rugpjūčio mėnesį, po to kai girtavo paleistas iš Lukiškių TI-K (t. 3, b. l.32-43). Tai, kad kaltinamojo telefono numeris buvo naudojamas ir iš jo buvo siųstos SMS žinutės, kas užfiksuota objektyviuose bylos duomenyse, savaime nereiškia išvados, kad žinutes rašė V. T.. Pagal bylos duomenis galima spręsti, jog telefono numeris, iš kurio buvo siųsta kaltinime nurodyta žinutė, buvo naudojamas su mobiliojo ryšio telefono aparatu, kuriame nuo 2017-10-01 iki 2017-12-10 buvo naudojamas ir O. M. priklausantis abonento numeris (Nr. (duomenys neskelbtini)). Apklausiama O. M. neigė ką nors žinanti apie tai, kad V. T. būtų rašęs grasinančią žinutę A. G., be abejo, neminėjo tokios žinutės rašiusi ir pati, tačiau visgi nėra galimybės atmesti gynėjo teiginių, kad tokią galimybę O. M. turėjo. Vien tai, jog žinutės turinys suformuluotas taip lyg ją rašytų vyriškos lyties asmuo, dar nereiškia, kad būtent vyriškis, juo labiau, kaltinamasis tą padarė. Nors O. M. ir nurodė, kad V. T. jos telefonu niekada nesinaudojo, tačiau, kaip matyti iš IMEI kontrolės duomenų, tiek jos, tiek V. T. telefono numeriai buvo naudojami iš to paties mobiliojo ryšio telefono aparato. Tai savo ruožtu tik patvirtina kaltinamojo parodymus, kad jis telefoną išties buvo praradęs, bei neatitinka O. M. parodymų, kad ji ir jos sugyventinis V. T. visąlaik naudojosi skirtingais telefono aparatais. Kaip matyti, V. T. praeityje du kartus buvo teistas dėl smurtinių veiksmų, padarytų prieš sugyventinę O. M.. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys teikimo byloje Nr. T-658-1034/2018 rodo, jog V. T. yra pradėtas naujas tyrimas dėl galimo sugyventinės O. M. sveikatos sutrikdymo. Apklausiamas teismo posėdyje minėtoje teikimo byloje V. T. pažymėjo, kad jam šiuo metu yra uždrausta net artintis prie O. M., dėl ko jis buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą. Tokios aplinkybės suteikia pagrindo manyti, jog O. M., kuri dar anksčiau yra patyrusi iš kaltinamojo pusės smurtą (nevertinant paskutinio pradėto ikiteisminio tyrimo), galėjo turėti savų interesų, galimai nukreiptų prieš savo sugyventinį. Tai jokiu būdu nesudaro pagrindo daryti išvadas pastarąją atlikus nusikalstamus veiksmus, juo labiau, kad ikiteisminis tyrimas jai dėl BK 145 straipsnio 1 dalies, 233 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų buvo nutrauktas (t. 2, b. l. 50-52), toks procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs. Išdėstytos aplinkybės vertintinos tik sprendžiant klausimą dėl V. T. kaltės, laikant, jog byloje neužtenka įrodymų, jog išskirtinai tik pastarasis galėjo parašyti ir parašė grasinančią žinutę nukentėjusiajam.
Taip pat tikslinga pažymėti, jog tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo bei liudytojos O. M. parodymais nustatyta, jog po 2017-05-10 įvykio, kurio metu nukentėjusysis buvo sužalotas, pastarasis buvo susitikęs su kaltinamuoju, taip pat kartu dalyvavo ir O. M. bei iš Anglijos grįžusi A. G. draugė. To susitikimo, vykusio rugpjūčio mėn., parkelyje už prekybos centro „Norfa“, metu nukentėjusysis tiesiogiai bendravo su kaltinamuoju. Pastarieji bendravo normaliai, jokių grasinimų ar pavojaus nukentėjusysis nejuto, neneigė, kad tąkart pats galėjo kaltinamajam duoti savo naują telefono numerį. Šios aplinkybės rodo, jog nukentėjusysis neturėjo jokio pagrindo bijoti kaltinamojo, juo labiau, jeigu pats laisva valia davė šiam savo telefono numerį, kad pastarasis galėtų su juo susisiekti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis tuo metu jau buvo apklaustas, jo parodymai buvo užfiksuoti apklausų protokoluose. Kita vertus, ir O. M. jau buvo apklausta, kas rodo, jog V. T. žinojo, kad jo sugyventinei yra pateikti įtarimai, kurių pagrindas buvo nukentėjusiojo parodymai. Galiausiai ir pačiam V. T. dar 2017-05-11 buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą. 2017 m. lapkričio mėn., kai nukentėjusysis gavo SMS žinutę, ikiteisminis tyrimas nebuvo baigtas, jame nebuvo priimti jokie procesiniai sprendimai, kas akivaizdžiai neatitinka gautos žinutės turinio. Netgi ir laikant, kad tokią žinutę siuntęs asmuo neišmanė nei baudžiamojo proceso, nei procesinių veiksmų pobūdžio, visgi akivaizdu, kad joks procesinis sprendimas, sudaręs kaltinamajam pagrindą manyti, kad byla dėl O. M. bus perduota teismui ar bent jau tai, kad pastarajai iki 2017-11-02 buvo pateikti nauji įtarimai, nėra. Dėl nurodytų aplinkybių atitinkamai neaišku, kaip siųsta žinute siekta paveikti nukentėjusįjį, t. y. būtent kokių parodymų reikalauta iš A. G. ir kur šis bei kokiu būdu turėjo juos duoti.
Pagal teismų praktiką, taikydamas BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir tai, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikšmes išvadas apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
Teismas konstatuoja, jog byloje ištyrus visas aplinkybes bei išnaudojus procesines priemones reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis V. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 3 dalyje, todėl, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, V. T. dėl nurodytų kaltinimų išteisintinas.
Dėl bausmės
Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, nusikalto, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas kaltinamajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
Taigi skiriant V. T. bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), nusikaltimas baigtas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nekonstatuota, o atsakomybę sunkina dvi aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktuose; taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: praeityje 2 kartus teistas (t. 2, b. l. 58-60, 61-75), ne kartą baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 80-83, 84-91), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (t. 2, b. l. 92, 93), dėl gydymosi į VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą nesikreipė, tačiau 2001 m. gydytas VšĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (socializuotas elgesio sutrikimas), dėl priklausomybės alkoholiui sindromo įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą (t. 2, b. l. 95, 96, 97).
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant didesnę už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (iš esmės artimesnę viršutinei ribai). Parinkdamas tokią bausmės rūšį ir nustatydamas tokį jos dydį, teismas vertina tai, jog kaltinamojo asmenybė yra iš esmės neigiama – pastarasis praeityje teistas, teistumas neišnykęs, ankstesni nusikaltimai taip pat susiję su smurto vartojimu. Nagrinėjamoje byloje nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo metu. Kaltinamasis veda asocialų gyvenimo būdą, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Nurodytos aplinkybės suteikia pilną pagrindą skirti kaltinamajam straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-03 nutartimi buvo panaikintas to paties teismo 2017-02-03 nuosprendžiu paskirtas 1 metų 6 mėnesių bausmės vykdymo atidėjimas ir V. T. pasiųstas atlikti nurodytą bausmę.
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis V. T. nusikalto busmės vykdymo atidėjimo metu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-03 nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie pastarosios bausmės pridedant dalį bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu.
Ikiteisminio tyrimo metu V. T. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017-05-11, 20.20 val. (t. 2, b. l. 124). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-12 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, kurios terminas vėlesnėmis teismo nutartimis pratęstas iki 2017-08-10 (t. 2, b. l. 132-133, 141-144). Šis laikinajame sulaikyme ir kardomajame-kalinime išbūtas laikas (iki nuosprendžio paskelbimo) įskaitytinas į bausmę.
Paleidus iš suėmimo, V. T. buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 149-155). Nurodytos kardomosios priemonės paliktinos iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Šioje byloje nukentėjusysis A. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 58 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 82-83). Pačiame ieškinyje nėra detalizuota, kas sudaro prašomą atlyginti sumą. Apklausiant teisme ir aiškinantis pareikšto reikalavimo turinį, A. G. teigė, jog prašoma atlyginti pinigų suma apima jo prarastą neįgalumo pensiją, kurią jis buvo priverstas išleisti reikalaujant V. T. (iš viso 50 Eur), t. y. kaltinamojo reikalavimu, jis alui išleido 50 Eur, o dar 8 Eur pasigedo, patikrinęs savo banko kortelę (t. 3, b. l. 32-43). Vertindamas tokius nukentėjusiojo argumentus, teismas neturi pagrindo laikyti, kad jie pagrindžia turtinės žalos kilimą. Nukentėjusysis pradžioje pats pirko alų, vėliau davė pinigų, už kuriuos kaltinamasis nupirko dar nurodyto alkoholinio gėrimo, kurį visi kartu vartojo. Teismas neturi pagrindo laikyti, jog iš nukentėjusiojo pinigai alui buvo išgauti per prievartą, juo labiau, kad nagrinėjamas kaltinimas apima BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus. Dėl nukentėjusiojo nurodytų 8 Eur, kurių jis esą neberado patikrinęs savo kortelę, apskritai neaišku, kaip tai susiję su kaltinamuoju V. T.. Pastarasis nėra kaltinamas užvaldęs nukentėjusiajam priklausančią mokėjimo priemonę bei atlikęs veiksmus, susijusius su neteisėtai įgytu svetimu turtu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo A. G. civilinis ieškinys atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje civilinį ieškinį pareiškė ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa, prašydama atlyginti 103,03 eurų dydžio išlaidas, patirtas už nukentėjusiajam A. G. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 109-111). Toks civilinio ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais duomenimis apie nukentėjusiajam suteiktas medicinines paslaugas (priėmimo-skubios pagalbos, radiologo, neurochirurgo bei otorinolaringologo paslaugos), todėl tenkintinas pilna apimtimi.
Dėl daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintas 2017-05-10 įvykio vietos apžiūros metu paimtas ir 2018-02-20 apžiūros protokolu apžiūrėtas metalinis kirvis, kuris, kaip nurodė prokuroras, perduotas saugojimui į Vilniaus aps. VPK Daiktinių įrodymų saugyklą (t. 3, b. l. 1).
Kompaktinis diskas (1 vnt.) su Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktu garso įrašu, saugomu voke, prisegtame prie 1 tomo galinio viršelio, paliktinas toliau saugoti kartu su baudžiamąją byla.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,
nusprendžia:
V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-03 nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie pastarosios bausmės pridedant dalį bausmės, skirtos šiuo nuosprendžiu, ir paskirti V. T. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2017-05-11 iki 2017-08-10.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. T. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį arba Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-03 nutartį dienos.
Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.
V. T. išteisinti dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš V. T. priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasoms 103,30 (vieną šimtą tris eurus tris euro centus) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. ieškinį dėl 58 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo atmesti.
V. T. asmens tapatybės dokumentą (asmens tapatybės kortelę Nr. 11460019, išduotą 2008-03-18 Vilniaus AVPK MV (19)), įdėtą į voką ir laikomą prisegtą prie 1-ojo bylos tomo galinio viršelio, pradėjus vykdyti bausmę, perduoti bausmės atlikimo vietos (pataisos namų) administracijai.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti 2017-05-10 įvykio vietos apžiūros metu paimtą ir 2018-02-20 apžiūros protokolu apžiūrėtą metalinį kirvį, saugojimui perduotą į Vilniaus aps. VPK Daiktinių įrodymų saugyklą.
Kompaktinį diską (1 vnt.) su Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktu garso įrašu, saugomą voke, prisegtame prie 1 tomo galinio viršelio, palikti toliau saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.