Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo netenkinti skundo Nr. A63-S17/19(3.2.1.-AD 24) panaikinimo ir įpareigojimo tęsti privatizavimo procedūrą, trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Trečiasis asmuo atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ perdavė patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tarp jų ir ginčo butą. Ieškovė minėtą butą nuomojasi nuo 1998 m. rugpjūčio 7 d.. Ieškovė 2019 m. vasario 28 d. prašymu prašė jos nekeldinti iš buto, nes pageidavo jį privatizuoti. 2019 m. kovo 21 d. raštu Nr. 1.35-19/1299 ieškovė informuota, kokie dokumentai turi būti pateikti norint privatizuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą. Ieškovės prašymo leisti privatizuoti butą pateikimo metu galiojo 2015 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-149. Ieškovė su Prašymu nepateikė pažymos apie asmens duomenis, todėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. 1.35-19/3625 jai buvo pranešta apie būtinybę pateikti tokią pažymą. 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštu ieškovė buvo paprašyta pateikti trūkstamą pažymą, nes minėtame bute ji deklaravo gyvenamąją vietą tik nuo 2018 m.lapkričio 5 d.. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra suteikta teisė, bet kuriuo prašymo nagrinėjimo metu, paprašyti per ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą, pateikti papildomus dokumentus, būtinus tinkamai įvertinti asmens prašymą (Aprašo 10 punktas). Pagal Aprašo 14.1 punktą, prašymas pirkti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą gali būti netenkinamas, jeigu asmuo su prašymu nepateikia visų nurodytų dokumentų ir/arba per SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nustatytą terminą nepateikia prašomų papildomų dokumentų. Būtent šios normos pagrindu ir buvo nutraukta buto privatizavimo procedūra. Tai, kad ieškovė nesuprato rašto Nr. 1.35-19/4250, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį, nes buto privatizavimas atitiko ieškovės interesus ir ji turėjo domėtis savo teisėmis ir pareigomis bei atlikti veiksmus, būtinus butui privatizuoti. Aplinkybė, kad skundžiamą Savivaldybės atsakymą surašė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotoja nereiškia, jog skundas išnagrinėtas šališkai, nes rašte išdėstyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, o ne SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pozicija.

Ieškovė į teismo posėdžius neatvyko, nors jos dalyvavimas ir buvo pripažintas būtinu. Taigi ieškovė buvo tinkamai informuota apie posėdžio vietą ir laiką, tačiau teismui gavus ieškovės prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, pažymint, jog ji ieškinį palaiko visa apimtimi, byla išnagrinėta ieškovei nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Karina Naumkinaitė, iš esmės palaikydama atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė patikslintą ieškinį atmesti.

Ieškinys netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Byloje nustatyta, kad butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 1998 m rugpjūčio 7 d. ieškovė su SP UAB „Rasų valda“ sudarė Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovei ir jos šeimos nariams suteiktas butas minėtu adresu. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. 1.35-19/3625 „Dėl buto (duomenys neskelbtini), įsigijimo“, pranešė ieškovei apie būtinybę pateikti pažymą apie asmens duomenis, o 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 1.35-19/4250 - pranešė, kad iki 2019 m. spalio 1 d. ieškovė privalo pateikti pažymą apie asmens duomenis su gyvenamosios vietos deklaravimo istorija, nes negavus tokios pažymos privatizavimo procedūra bus nutraukta. VĮ „Registrų centras“ 2019 m. rugsėjo 10 d. pažyma Nr. GR.1A-9490 apie asmens duomenis pateikta trečiajam asmeniui. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. spalio 1 d. raštu Nr. 1.35-19/4808 „Dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūros nutraukimo“, pranešta ieškovei apie privatizavimo procedūros nutraukimą. 2019 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija gavusi ieškovės 2019 m. spalio 11 d. skundą „Dėl SĮ Vilniaus miesto būstas 2019 m. spalio 1 d. priimto sprendimo dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūros nutraukimo“, 2019 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. A63-317/19(3.2.1E-AD24) nurodė, jog SĮ,,Vilniaus miesto būstas” turi teisę bet kuriuo prašymo nagrinėjimo metu paprašyti pateikti papildomus dokumentus jei tam mato būtinybę ir pripažino, kad privatizavimo procedūra buvo nutraukta teisėtai bei pagrįstai.

CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 45 punktas).

Konkrečiu atveju akutalu pažymėti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 40-521 (redakcija galiojusi nuo 2016 m. lapkričio 18 d.), patvirtinto Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriaus ir Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ socialinio būsto nuomos ir administravimo funkcijų tvarkos aprašo 7.33.1.- 7.33.4. punktuose nustatyta, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ priima asmenų (pareiškėjų), pageidaujančių pirkti Savivaldybės būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus (išskyrus palėpes) pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 24 straipsnį, prašymus su dokumentais; teikia svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijai (toliau – Komisija); Komisijai pritarus asmenų (pareiškėjų) prašymams pirkti Savivaldybės būstą ar pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal Įstatymo 24 straipsnį, prašo turto vertintojų nustatyti parduodamo Savivaldybės būsto ar pagalbinio ūkio paskirties pastatų turto vertę; rengia Savivaldybės tarybos sprendimų projektus dėl Savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo pagal Įstatymo 24 straipsnį ir įkainojimo aktų tvirtinimo. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių būstų pardavimo pagal Įstatymą sąlygas, organizavimą, sandorių sudarymą, atsiskaitymą ir kitus klausimus reglamentuoja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 1-227 priimtas Vilniaus miesto savivaldybės būsto, pagalbinio ūkio paskirties pastatų ar patalpų ir inžinerinių statinių pardavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) bei pripažintas netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. 1-149 „Dėl Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio vykdymo“. Asmuo, pageidaujantis pirkti Savivaldybės būstą, pagalbinio ūkio paskirties pastatą, jo dalį, taip pat kitas pagalbinio ūkio paskirties patalpas ar inžinerinį statinį, turi vykdytojui pateikti Aprašo 1 priede pateiktos formos prašymą su Aprašo 6–9 punktuose nurodytais dokumentais; taip pat nurodyti pageidaujamo pirkti Savivaldybės nekilnojamojo turto adresą, identifikavimo duomenis, norimą pirkti turtą ar jo dalis, naudojimosi juo teisinį pagrindą (jei turtu teisėtai naudojamasi), informaciją, kurio asmens vardu bus sudaroma Savivaldybės būsto pirkimo–pardavimo sutartis, kai Savivaldybės būste nuomos teisėmis gyvena ar teisę pirkti turtą turi daugiau nei vienas asmuo. Taip pat turi nurodyti adresą, kuriuo asmuo pageidauja gauti pranešimus, susijusius su jo prašymo nagrinėjimu bei sumokėti pradinę įmoką (Aprašo 24 punktas) ir pateikti įmokos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus (5 punktas). Pareiškėjas, pageidaujantis įsigyti nuomojamą Savivaldybės būstą, turi pateikti dokumentą, įrodantį naudojimosi minėtu būstu teisinį pagrindą (6.1 papunktis); Savivaldybės būste nuomos teise gyvenančių (deklaravusių gyvenamąją vietą) asmenų notaro ar seniūno patvirtintą susitarimą (sutikimą), kurio asmens (ar asmenų) vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis (6.2 papunktis); asmens, kurio vardu bus sudaroma Savivaldybės būsto pirkimo–pardavimo sutartis, tapatybę patvirtinantį dokumentą (6.3 papunktis); pažymą apie asmens, kurio vardu bus sudaroma Savivaldybės būsto pirkimo–pardavimo sutartis, šeimos sudėtį (6.4 papunktis); pažymą apie asmens įsiskolinimus arba visišką atsiskaitymą už prašomo pirkti nekilnojamojo turto nuomą (6.5 papunktis). Pateiktas dokumentų sąrašas nėra baigtinis. Apraše numatyta, kad Vykdytojas turi teisę, bet kuriuo prašymo nagrinėjimo metu, paprašyti asmens per nurodytą ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą, pateikti papildomus dokumentus, jei tai yra būtina (Aprašo 10 punktas). Tik atlikus minėtus veiksmus su būsto pirkėju yra pasirašoma būsto pirkimo-pardavimo sutartis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pateikė prašymą butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigyti Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Minėta įstatymo nuostata numato, kad už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, CK nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas. Konkrečiu atveju, ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė pažymą, kad minėtame bute ji gyvenamąją vietą deklaruoja nuo 2018 m. lapkričio 5 d., todėl 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 1.35-19/4250 ieškovės pagrįstai paprašyta iki 2019 m. spalio 1 d. pateikti pažymą apie asmens duomenis (su gyvenamosios vietos deklaravimo istoriją) tuo pačiu ją įspėjant, jog nepateikus prašomų duomenų, privatizavimo procedūra bus nutraukta. Byloje nėra duomenų, kad nustatytu terminu ieškovė būtų pateikusi prašomus duomenis, todėl laikytina, kad 2019 m. spalio 1 d. raštu Nr. 1.35-19/4808 ji pagrįstai informuota apie privatizavimo procedūros nutraukimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėtu raštu ieškovei buvo pranešta ne tik apie privatizavimo procedūros nutraukimą, bet ir apie tai, kad trečiasis asmuo SĮ„Vilniaus miesto būstas“ nepriėmė sprendimo leisti ar neleisti privatizuoti minėtą butą. Tai gi, ieškovei neatimta galimybė procedūra atlikti iš naujo. Tokiu būdu ieškovės teiginiai, kad ji nesuprato SĮ„Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. spalio 1 d. rašto Nr. 1.35-19/4808 yra laikomi nepagrįstais, nes jai buvo sudaraytos visos galimybės domėtis proceso eiga ir kilus tam tikriems neaiškumams teikti reikiamus duomenis. Konkrečiu atveju ieškovė nepateikė pagrįstų duomenų pateisinančių jos netinkamą veikimą /neveikimą. Teismas ieškovės prašymo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. priimto sprendimo (raštą) Nr. A63-317/19(3.2.1E-AD24) argumentai apie priimto rašto neteisėtumą, nes skundas išnagrinėtas neužtikrinant nešališko skundo nagrinėjimo tvarkos argumentus laiko leistinais įrodymais nepagrįstais samprotavimais , nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus raštą pasirašė skyriaus vedėja N. B.. Tai, kad raštą rengė trečiojo asmens darbuotoja A. U., nesudaro pagrindo išvadai, jog ji nagrinėjo skundą ir priėmė atitinkamą sprendimą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. A63-317/19(3.2.1E-AD24) „Dėl Jūsų skundo“ nėra toks sprendimas, kurį panaikinus SĮ„Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. spalio 1 d. raštas Nr. 1.35-19/1808 netektų galios. Konkrečiu atveju, nutraukus privatizavimo procedūrą, ieškovei neužkirsta galimybės norimą butą įsigyti pakartotinai kreipiantis dėl buto privatizavimo, atlikus visus Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir pateikus reikiamus dokumentus.

Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. A63-317/19(3.2.1E-AD24) nesukelia ieškovei materialinių pasekmių, todėl ieškinys yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur. Byloje nustačius, kad susidarė 13,94 Eur dydžio pašto išlaidos, kurios ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovės valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,94 Eur (trylika eurų 94 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, j.a.k. 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.