- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-26
- Bylos Nr.
- e2A-818-590/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15377-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, AB „Grigeo Grigiškės“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Vido Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui V. G. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir AB „Grigeo Grigiškės“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą V. G. leisti atlikti triukšmo, infragarso, žemo dažnio garsų ir vibracijos matavimus jam priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir jo aplinkoje bet kuriuo paros metu, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, AB „Grigeo Grigiškės“ ir akredituotos bandymų laboratorijos atstovams, tiek veikiant AB „Grigeo Grigiškės“ įrenginiams, tiek juos išjungus. Nurodė, kad atsakovas ne kartą kreipėsi į triukšmo kontrolę atliekančias institucijas, tarp jų ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, dėl AB „Grigiškės“ (nuo 2015-10-16 pasikeitė pavadinimas, toliau – AB „Grigeo Grigiškės“), (duomenys neskelbtini), veiklos galimo poveikio jo gyvenamajai aplinkai (duomenys neskelbtini), Grigiškėse (triukšmo ribinių dydžių viršijimo), prašydamas laikinai apriboti AB „Grigeo Grigiškės“ stacionarių triukšmo šaltinių, viršijančių teisės aktų nustatytus leistinus dydžius, veiklą, kol bus pasiekti leistini lygiai. Ieškovė, siekdama išspręsti atsakovui aktualią triukšmo problemą, bendravo su atsakovu, konsultavosi su Vilniaus visuomenės sveikatos centru (nuo 2016-04-01 pasikeitė pavadinimas, toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) ir Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, bendradarbiavo su AB „Grigeo Grigiškės“, teikė pastarajai įpareigojimus parengti ir įgyvendinti triukšmo prevencijos bei mažinimo priemonių planus, kuriuos AB „Grigeo Grigiškės“ parengė ir įgyvendino, tačiau tikslo siekimą apsunkino paties atsakovo veiksmai, nenoras bendradarbiauti. Atsakovo elgesys – nesutikimas įsileisti atlikti būtinų papildomų matavimų atsakingoms institucijoms trukdo tinkamai atlikti Įstatyme nustatytą triukšmo kontrolės funkciją. Pabrėžė, jog papildomus triukšmo matavimus atsakovo gyvenamajame name ir jo aplinkoje (duomenys neskelbtini), atlikti būtina, siekiant nustatyti, jog triukšmo ribinių dydžių viršijimas atsakovo gyvenamojoje aplinkoje tebeegzistuoja ir jį įtakoja būtent AB „Grigeo Grigiškės“ veikla, o tai nustačius, identifikuoti konkrečius leistiną triukšmo lygį viršijančius AB „Grigeo Grigiškės“ įrenginius, kuriems nesant nustatytiems, triukšmo kontrolę vykdančios institucijos neturi galimybių taikyti efektyvias ir pagrįstas triukšmo prevencijos mažinimo priemones. Nurodė, jog po Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2014 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais organizuotų laboratorinių matavimų AB „Grigeo Grigiškės“ 2014-09-17 ir 2014-11-10 raštais kreipėsi į ieškovę nurodydama, kad bendrovei įgyvendinus visas triukšmo mažinimo priemones, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos instituto Aplinkos apsaugos ir darbo laboratorija 2014-06-26 atliko bendrovės technologinio proceso metu kylančio triukšmo lygio tyrimus, kuriais nustatyta, kad veikiant bendrovės technologinei įrangai, triukšmo lygiai greta bendrovės vakarų kryptimi bendrovės atžvilgiu esančioje gyvenamųjų namų teritorijoje leistinų dydžių neviršijo. Taigi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užsakymu Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai 2014-07-14 gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini) nustačius žemo dažnio garso lygių viršijimus, bendrovė kreipėsi į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją dėl žemo dažnio garsų matavimo atsakovo kaimynystėje esančiose gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini) (kadangi atsakovas nesutiko įsileisti matavimų atlikti jo gyvenamosiose patalpose), kuriai 2014-09-02 atlikus matavimus nustatyta, kad žemo dažnio garso lygiai, veikiant bendrovės technologinei įrangai, leistinų ribinių dydžių neviršijo. AB „Grigeo Grigiškės“ pabrėžė, kad gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini)yra arčiau bendrovėje veikiančių įrenginių nei gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), todėl bendrovė turi pagrindo manyti, kad nustatyto higienos normą viršijančio žemo dažnio garso šaltinis yra ne bendrovės teritorijoje. Toks kaimynystėje esančiose gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atliktų triukšmo matavimų rezultatų skirtumas ieškovei sukėlė pagrįstų abejonių dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2014 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais organizuotų laboratorinių triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų, vibracijos matavimų atsakovo gyvenamojoje aplinkoje rezultatų aktualumo, todėl siekiant pašalinti abejones, 2014-09-19 raštu kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, prašydama tarnybinės pagalbos pakartotiniems triukšmo matavimams atlikti (duomenys neskelbtini). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2014-09-30 raštu atsisakė suteikti tarnybinę pagalbą, motyvuodamas tuo, kad neturi kompetencijos ir įgaliojimų atlikti prašomus veiksmus. Pasak ieškovės, siekiant nustatyti, kad triukšminę taršą atsakovo gyvenamojoje aplinkoje įtakoja būtent AB „Grigeo Grigiškės” veikla, yra būtina atlikti matavimus išjungus bendrovės įrangą, tačiau atsakovas tokių matavimų atlikti neleidžia. Pažymėjo, jog 2015-10-15 matavimai buvo atlikti ne tik pas atsakovą (duomenys neskelbtini), bet ir jo kaimynystėje (duomenys neskelbtini), tačiau pas kaimynus, kurie, kaip minėta, gyvena netgi arčiau bendrovės, triukšmo ribinių dydžių viršijimas nebuvo nustatytas. Be to, atliekant matavimus atsakovo vaikų kambaryje (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyti triukšmo ribinių dydžių viršijimai, buvo uždari langai, kai tuo tarpu atliekant matavimus atsakovo miegamajame kambaryje ir pas kaimynus, langai buvo praviri orlaidės principu, todėl matavimai buvo atlikti nevienodomis sąlygomis, kas, manytina, taip pat galėjo turėti įtakos matavimų rezultatams. Pasak ieškovės, dėl paties atsakovo kaltės iki šiol nėra identifikuoti konkretūs triukšmo šaltiniai, sąlygojantys triukšmo ribinių dydžių viršijimus jo gyvenamojoje aplinkoje, todėl nei atsakingos institucijos, nei pati AB „Grigeo Grigiškės“ neturi galimybių išspręsti triukšmo atsakovo gyvenamojoje aplinkoje problemą. Kadangi aplinkybės nuo 2014-08-27 organizuotų matavimų yra akivaizdžiai pasikeitę, tik atlikus visus reikiamus matavimus (tiek bendrovės įrenginiams veikiant, tiek juos išjungus) atsakovo gyvenamojoje aplinkoje pakartotinai už triukšmo kontrolę atsakingos institucijos galėtų priimti sprendimą dėl Įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje numatytų priemonių taikymo pagrįstumo AB „Grigeo Grigiškės“ atžvilgiu. Atsakovas V. G. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė atliko veiksmus tik po Seimo kontrolierių atlikto tyrimo, siūlymų, tačiau nereikalavo ekspertizės išvadų. AB „Grigeo Grigiškės“ pateiktas priemonių planas kelia daug pagrįstų abejonių (dėl ataskaitų, matavimų ir priemonių), nes triukšmo matavimai ir vertinimai iš dalies yra daryti lauke, neteisingai taikant HN30:2009. Pažymėjo, jog buvo užsakyti triukšmo matavimai pas atsakovo kaimyną, (duomenys neskelbtini) pas kurį triukšmo pažeidimas nenustatytas. Pasak atsakovo, matavimai buvo suklastoti. Pažymėjo, jog 2015-10-15 buvo atliktas Kontrolinis triukšmo matavimas ir nustatyta, jog pažeidimas neišnyko. NVSC neteikė beveik du mėnesius atsakovui informacijos apie kontrolinį matavimą, bandė atlikti neteisėtus veiksmus dėl konkretaus triukšmo šaltinio ar kelių išskyrimo iš objekto kaip konkretaus triukšmo šaltinio iš visumos, neturint tam įgaliojimų, kompetencijos. Atsakovas mano, kad ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą vertintinas kaip spaudimas jam. Pažymėjo, jog pasekmės dėl vykdomo ilgalaikio triukšmo pažeidimo, atsisakymo stabdyti triukšmo šaltinį atsakovui yra labai skaudžios, nuo 2011 m. jis negali tinkamai pailsėti, gyvena strese, negali tinkamai planuoti darbo, dirbti, nuolat patiria stresą, skausmą. Šiuo metu namas yra tuščias, atsakovas jo negali išnuomoti, parduoti dėl triukšmo problemos. Taip pat nurodė, kad prašymas dėl papildomų matavimų yra nepagrįstas teisės aktais ir faktiniais įrodymais. Be to, papildomi matavimai šiuo metu yra negalimi, nes administracinės procedūros bus galimos tik tuomet, kai bus išnagrinėtos administracinės bylos. Be to, atsakovas prašė įvertinti esamą padėtį dėl triukšmo ir pavesti atlikti tyrimą, ekspertizę dėl atsakovo sveikatos didelio masto sutrikdymo, susargdinimo pagal medicininius dokumentus, taip pat remdamasis CPK 95 straipsniu prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą teikiant nepagrįstą ieškinį ir atlyginti atsakovui 2 400 eurų patirtas sąnaudas. Taip pat atsakovas prašė sujungti šią civilinę bylą su administracinėmis bylomis, kurios šiuo metu nagrinėjamos Vilniaus apygardos administraciniame ir Lietuvos Vyriausiame administraciniame teismuose. Trečiasis asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos sutiko su pareikštu ieškiniu ir nurodė, jog vykdo stacionarių triukšmo šaltinių veiklos valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Kontrolės metu yra vertinama ūkinės komercinės veiklos stacionarių triukšmo šaltinių atitiktis Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604, ir Lietuvos higienos normos HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-190, reikalavimams. Pažymėjo, jog Centro kompetencija triukšmo kontrolės srityje apsiriboja laboratorinių triukšmo matavimų organizavimu, matavimų rezultatų vertinimu, privalomų nurodymų ūkio subjektams teikimu, nurodymų vykdymo priežiūra bei baudų už nepašalintus pažeidimus skyrimu. Pasak centro, jis nagrinėdamas atsakovo skundus dėl triukšmo jo gyvenamojoje aplinkoje, ėmėsi visų minėtuose teisės aktuose numatytų priemonių, kad atsakovo problema būtų išspręsta. Pažymėjo, jog Centras po 2014 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais organizuotų pakartotinių laboratorinių matavimų atsakovo gyvenamosiose patalpose nustatė, jog AB „Grigeo Grigiškės“ neįvykdė jo nurodymų taikyti pakankamas triukšmą mažinančias priemones, todėl 2014-08-27 raštu „Dėl nustatytų triukšmo lygių bei Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų taikymo“ siūlė AB „Grigeo Grigiškės“ atžvilgiu taikyti Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnyje numatytas triukšmo mažinimo priemones. Pasak Centro, triukšmo šaltinis – AB „Grigeo Grigiškės“ gamykla, kaip objektas, kuris skleidžia triukšmą. Centras, gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2015-08-06 raštą „Dėl pakartotinų triukšmo matavimų ir Seimo kontrolieriaus rekomendacijų“, kuriuo buvo prašoma tarnybinės pagalbos pakartotiniams matavimams atlikti gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), motyvuojant tuo, kad AB „Grigeo Grigiškės“ sustabdė dvi senas popieriaus gamybos mašinas (PM2 ir PM3) bei pradėjo eksploatuoti naują popieriaus gamybos mašiną (PM6), organizavo laboratorinius triukšmo matavimus atsakovo gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog 2015-10-15 organizuotų laboratorinių matavimų metu buvo atlikti visuminio garso (AB „Grigeo Grigiškės“ veiklos ir kitų įvairių aplinkos Šaltinių sukeliamo triukšmo) matavimai. Siekiant įvertinti AB „Grigeo Grigiškės“ keliamą triukšmą, būtini liekamojo garso (kitų įvairių šaltinių sukeliamo triukšmo, nuslopinus AB „Grigeo Grigiškės“ triukšmo šaltinius) matavimai. Nurodė, kad Centras 2015-12-09 raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas sudaryti sąlygas laboratorinių matavimų atlikimui jo gyvenamosiose patalpose 2015-12-16 nakties metu, tačiau atsakovas nesudarė sąlygų matavimams atlikti bei 2015-12-15 pateikė skundą, kuriame Centro pastangas dėl matavimų laiko derinimo įvardino kaip spaudimą. Kadangi atsakovas nesudarė sąlygų liekamojo garso matavimams atlikti, nėra galimybės įvertinti AB „Grigeo Grigiškės“ keliamą triukšmą ir jo galimą įtaką atsakovo gyvenamajai aplinkai. Taigi paties atsakovo veiksmai, nesutikimas atlikti liekamojo garso matavimus jo gyvenamojoje aplinkoje, nesudaro galimybės įvertinti ar AB „Grigeo Grigiškės“ įgyvendintos triukšmo mažinimo priemonės yra efektyvios ir, ar neviršijami leistini triukšmo lygiai atsakovo gyvenamojoje aplinkoje. Taigi yra tikslinga įpareigoti atsakovą leisti atlikti triukšmo, infragarso, žemo dažnio garsų ir vibracijos matavimus jam priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir jo aplinkoje tiek veikiant AB „Grigeo Grigiškės“ įrenginiams, tiek juos išjungus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovą V. G. dviejų mėnesių laikotarpyje leisti atlikti triukšmo, infragarso, žemo dažnio garsų ir vibracijos matavimus jam priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir jo aplinkoje, bet kuriuo paros metu, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, AB „Grigeo Grigiškės“ ir akredituotos bandymų laboratorijos atstovams, tiek veikiant AB „Grigeo Grigiškės“ įrenginiams, tiek juos išjungus; išaiškino atsakovui V. G., jog per du mėnesius neįvykdžius teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo, jam bus paskirta 289 Eur bauda; priteisė iš atsakovo V. G. į valstybės biudžetą 5,78 Eur pašto išlaidų.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Visuomenės sveikatos centro organizuotais matavimasis buvo nustatyti triukšmo ribinių dydžių viršijimai atsakovo gyvenamojoje aplinkoje, tačiau konkretaus triukšmo šaltinis neidentifikuotas. Nurodė, kad byloje esantys duomenys liudija, jog ieškovė tinkamai bendradarbiavo su atsakovu, siekė nustatyti ir įgyvendinti prevencines priemones, padedančias sumažinti triukšmo lygius atsakovo gyvenamojoje aplinkoje, o AB „Grigiškės“ siekė atlikti pakartotinius triukšmo matavimus, tačiau informavo ieškovę, kad nepavyko susitarti su atsakovu. Iš 2015-08-18 Centro rašto atsakovui nustatyta, jog Centras kreipėsi į jį, prašydamas informuoti iki 2015-08-25, ar sutinka, kad jo gyvenamojoje aplinkoje būtų atlikti laboratoriniai matavimai, ar sudarytos sąlygos jiems atlikti; 2015-09-18 atsakyme atsakovas nurodė, jog sutinka dėl numatytų matavimų bendradarbiauti. Šalių paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai – Visuomenės sveikatos centro 2015-11-17 raštas „Dėl triukšmo lygio matavimų (duomenys neskelbtini)“ ir 2015-12-31 raštas „Dėl triukšmo lygio matavimų (duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad 2015-10-15 nakties metu, veikiant AB „Grigeo Grigiškės“ įrenginiams, buvo atlikti laboratoriniai matavimai ir vaikų kambaryje (duomenys neskelbtini), nustatyti leidžiamų ribinių dydžių 100-200 Hz dažniuose viršijimai, dėl ko buvo būtina atlikti pakartotinius laboratorinius triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų matavimus, išjungus įmonės įrenginius, siekiant nustatyti liekamąjį triukšmą, tačiau atsakovas su ieškovės kreipimusi dėl triukšmo šaltinio nustatymo ir Visuomenės sveikatos centro organizuojamais laboratoriniais matavimais nesutiko. Nustatyta, kad 2015-12-09 Centras raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas sudaryti sąlygas laboratorinių matavimų atklikimui (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė 2016-03-18 raštu „Dėl pakartotinių triukšmo lygio matavimų (duomenys neskelbtini) atlikimo“ prašė Visuomenės sveikatos centro kuo skubiau organizuoti pakartotinius laboratorinius triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų, vibracijos matavimus vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), aplinkoje ir pačiame pastate. Reaguodamas į šį prašymą, Visuomenės sveikatos centras 2016-03-31 raštu „Dėl pakartotinių triukšmo lygio matavimų (duomenys neskelbtini)“ informavo ieškovę, jog neturi įgaliojimų reikalauti privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir atsakovo asmeniniame būste atlikti veiksmus prieš jo valią. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tokio pobūdžio aplinkybes bei ieškovės ir Centro veiksmus, sprendė, jog atsakovas nesudarė sąlygų pakartotiniams matavimams jo gyvenamojoje aplinkoje atlikti. Teismo vertinimu, pakartotiniai matavimai yra būtini, kadangi po 2015-10-15 atliktų matavimų faktinė situacija yra pasikeitusi. Tai patvirtina faktas, jog AB „Grigeo Grigiškės“ įrengė papildomą technologinio proceso metu kylančio triukšmo mažinimo priemonę – 2016 m. vasario mėnesį sumontavo slopintuvą „Atmospheric Vent Silencer 20150891101“. Tokiu būdu teismas sprendė, jog atsakovui nesudarius sąlygų atlikti laboratorinius matavimus jo gyvenamosiose patalpose, ieškovė objektyviai neturi galimybių imtis efektyvių ir operatyvių priemonių įvertinti AB „Grigeo Grigiškės“ triukšmo šaltinių (įrenginių) keliamo triukšmo ir vibracijos atitikties Lietuvos higienos normų reikalavimams. Teismas pažymėjo, jog atsakovas skundu kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl triukšmo, kvapų ir taršos kontrolės, ir 2014-05-06 pažymoje kontrolierius rekomendavo ieškovei prireikus kartu su AB „Grigiškės“, suderinus su pareiškėju, atlikti reikiamus triukšmo matavimus pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje, o jeigu triukšmo šaltinis nenustatytas, jį nustatyti. Taip pat įpareigojo Sveikatos centrą ir ieškovę nedelsiant imtis efektyvių veiksmų, kad kuo operatyviau būtų išspręsta pareiškėjui aktuali triukšmo problema. 2015-05-29 Seimo kontrolierius priėmė pažymą dėl atsakovo skundo prieš ieškovę, kurioje sprendė klausimus dėl triukšmo ir ieškovės pareigūnų neveikimo. Seimo kontrolierius rekomendavo, jog ieškovė tinkamai vykdytų administracines procedūras ir užtikrintų jai priskirtų funkcijų įgyvendinimą triukšmo valdymo srityje. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą leisti atlikti triukšmo, infragarso, žemo dažnio garsų ir vibracijos matavimus jam priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir jo aplinkoje bet kuriuo paros metu, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, AB „Grigeo Grigiškės“ ir akredituotos bandymų laboratorijos atstovams, tiek veikiant AB „Grigeo Grigiškės“ įrenginiams, tiek juos išjungus, yra pagrįstas. Nurodė, kad tik atlikus nurodytus matavimus, ieškovė galėtų imtis priemonių triukšmo problemai atsakovo gyvenamojoje aplinkoje išspręsti, be to, būtų užkirstas kelias bet kokiems ginčams, skundams ir bylinėjimuisi ateityje (CK 1.5 straipsnis). Išaiškino atsakovui, jog remiantis CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatomis, įpareigojimą – leisti atlikti triukšmo, infragarso, žemo dažnio garsų ir vibracijos matavimus jam priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir jo aplinkoje, bet kuriuo paros metu, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, AB „Grigeo Grigiškės” ir akredituotos bandymų laboratorijos atstovams, tiek veikiant AB „Grigeo Grigiškės” įrenginiams, tiek juos išjungus, - gali atlikti tik atsakovas, todėl jam nustatytinas dviejų mėnesių terminas nurodytam įpareigojimui atlikti, išaiškinant, jog neatlikus nustatyto įpareigojimo per du mėnesius, atsakovui bus skiriama 289 Eur bauda. Pažymėjo, jog atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Visuomenės sveikatos centrą laikinai apriboti AB „Grigeo Grigiškės“ stacionarių triukšmo šaltinių, viršijančių teisės aktų nustatytus leistinus dydžius, veiklą bei priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-02-01 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4170-790/2016 pareiškėjo V. G. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 2 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o kitą skundo dalį atmetė. Nurodytas sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau teismas sprendime konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybei išlieka pareiga priimti administracinį sprendimą dėl Visuomenės sveikatos centro 2014-08-27 rašte (pranešime) nurodyto pareiškėjo teisių pažeidimo ir pateikto pasiūlymo imtis Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalyje numatytų poveikio priemonių AB „Grigeo Grigiškės“ atžvilgiu.Nenustatęs ieškovės nesąžiningumo, teismas netenkino atsakovo prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teikiant nepagrįstą ieškinį (CPK 95 straipsnis). Atsakovo prašymą skirti ekspertizę jo sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti pirmosios instancijos teismas atmetė, kadangi jis nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku. Taip pat atmetė atsakovo prašymą sujungti šią bylą su administracine byla, kadangi bylos nėra tarpusavyje susiję.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1.Dabartiniu metu (iki bus išnagrinėtos bylos Vilniaus apygardos administraciniame teisme) daryti triukšmo matavimus operatyvinės ar grįžtamosios kontrolės pagrindu negalima, nes ginčijami tiesiogiai matavimus ir rezultatą įtakojantys nepagrįsti norminiais aktais ir ginčijamas analogiškas atvejis dėl naujos operatyvinės kontrolės analogiško ieškiniui pagal „nutylėjimą“ neįvardinant kontrolės būdo, neįvertinant kontrolės tęstinumo. Ieškovės ir NVSC nepagrįsti reikalavimai (raštai) teikti Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. eI-5979-208/2016 apeliantui nepagrįsti dėl to, kad atlikti susijusias kontrolės procedūras draudžia Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 23 straipsnio 4 dalis nuo bylos nagrinėjimo pradžios (2015.10.16) bei nebuvo pagrįsto pagrindo pradėti naują operatyvinę saugos kontrolę, užteko grįžtamosios kontrolės ir matavimai buvo atlikti 2015.10.15.
12.2.Tarp šalių byloje yra susiklostę administraciniai teisiniai santykiai, o apylinkės teismui priskirti nagrinėti ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis). Manytina, kad ieškinys buvo neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
12.3.Nesant galutinio ieškovės ir NVSC sprendimo administracinėje procedūroje dėl AB „Grigeo Grigiškės“ vykdomo triukšmo pažeidimo, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimų, nėra pagrįsta bendrosios kompetencijos teismo sprendimais į ją įsiterpti ir atlikti susijusias administracines procedūras pagal teismo sprendimą kai atlikti procedūras draudžia Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis. Sprendime neįvertinta, kad tyrimas dėl triukšmo yra tęstinis ir procedūras reguliuoja norminiai aktai: Viešojo administravimo įstatymas, Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentas, patvirtintas 2010.10.28d. įsakymu Nr. V-946 (reglamentas), HN30:2009, HN 33:2011, LST ISO 1996-2:2008 ir ISO 7196:1995. Ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas neatitinka galiojančių įstatymų nuostatų. Atitinkamai ir teismo ieškinio priėmimas bei teismo sprendimas yra nepagrįstas. Be to, teismo įpareigojimas leisti matuoti triukšmą atsakovo patalpose pažeidžia asmens teisę į būsto neliečiamybę, įtvirtintą Konstitucijoje, taip pat ir tarptautiniuose teisės aktuose
12.4.Teismas sprendime nurodo nepagrįstai: „Byloje esantys duomenys liudija, jog ieškovė tinkamai bendradarbiavo su atsakovu, siekė nustatyti ir įgyvendinti prevencines priemones, padedančias sumažinti triukšmo lygius atsakovo gyvenamojoje aplinkoje, <...>“. Šis teiginys prieštarauja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-02-01 sprendimui, kuriame konstatuota ieškovės kaltė nepriimant sprendimo dėl triukšmo mažinimo atsakovo gyvenamojoje aplinkoje virš 2-jų metų neteisėtai vilkinant ir atsakovo teisių pažeidimo dėl ko yra priteistas moralinės žalos atlyginimas. Nors šis sprendimas dar neįsigaliojęs, todėl teismui nepateikus jokių naujų argumentų pagrįsti šiam teiginiui, jis negalėjo konstatuoti, kad ieškovė veikė tinkamai ir pažeisti Konstitucinio Teismo išplėtotos precedento doktrinos, kad teismai privalo atsižvelgti į aukštesnių teismų priimtus sprendimus.
12.5.Teismas nurodė, jog pakartotiniai matavimai yra būtini, kadangi po 2015-10-15 atliktų matavimų faktinė situacija yra pasikeitusi, tačiau apeliantas pažymi, kad teismo sprendime nepagrįstai konstatuota iki šiol nežinoma aplinkybė dėl AB „Grigeo Grigiškės“ sumontuoto slopintuvo „AtmosphericVentSilencer 20150891101“ ir jo poveikio galimo visuminiam triukšmui (priemonės) pagrįstumo. Taip pat teismas nenurodė kokiais teisės aktais remiasi įpareigodamas leisti atlikti matavimus tiek veikiant, tiek juos išjungus, todėl toks teismo įpareigojimas yra neteisėtas. Teismas be pagrindo priėmė sprendimą, vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu ir ieškovės bei trečiųjų šalių byloje galimai piktnaudžiaujant, apsimestiniais susirašinėjimais sukūrus naujus tariamus, nepagrįstus įrodymus (galimai tyčia susitarus dėl apgaulės) dėl tariamo apelianto atsisakymo įsileisti, vykdyti triukšmo matavimus pagal ieškovės 2016.03.18 raštą NVSC ir NVSC 2016.03.31 atsakymą ieškovei. Priešingai paminėtiems raštams, apeliantas gavo iš NVSC raštą 2016.02.03 Nr. 13-17(2.1)-2-1450, kad stabdomos visos procedūros dėl triukšmo nustatymo vadovaujantis VAĮ 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Taigi teismas įrodymus vertino nepakankamai, nenustatinėjo įrodomosios galios, kvalifikacijos nesusiejo teisingai su praeities įvykiais, veiksmais, pagrįstai dėl vykdytos triukšmo kontrolės tęstinumo ir teisėtumo.
12.6.Sprendime įvardinti matavimai (leisti atlikti triukšmo, infragarso, žemo dažnio garsų ir vibracijos matavimus) tiek veikiant AB „Grigeo Grigiškės“ įrenginiams, tiek juos išjungus, ištraukti iš konteksto dėl administracinės kontrolės procedūrų vykdymo ir prieštarauja VAĮ 3 straipsnio, 36⁴ straipsnio 12 punktui, 23 straipsnio 4 daliai, nes kontrolės vykdymas buvo, yra tęstinis ir bus nagrinėjami analogiški ir tiesiogiai susiję skundai administracinių teismų bylose. Sprendimas dalyje <Įpareigoti atsakovą V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) dviejų mėnesių laikotarpyje leisti atlikti triukšmo, infragarso, žemo dažnio garsų ir vibracijos matavimus ..... ir jo aplinkoje,....> nepagrįstas jokiais faktiniais įrodymais, apeliantas niekados neteikė skundo dėl triukšmo namo aplinkoje ir yra perteklinis. Teismo sprendimas dalyje <bet kuriuo paros metu> pasirinktinai atlikti du matavimus (išjungus ir dirbant įrenginiams) netgi jeigu tokie ir būtų teisėti yra neapibrėžti laike, prieštarauja reglamento 40 straipsniui ir turi būti iš anksto suderintu laiku. Kitaip galima suprasti, kad apeliantas du mėnesius, 24 val. per parą privalo būti namuose ir laukti sprendimo įvykdymo.
12.7.Dėl paminėtos teismo sprendime sudarytos grupės (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, AB „Grigeo Grigiškės“ ir akredituotos bandymų laboratorijos atstovams), apeliantas mano, kad sudaryta grupė yra už įstatymo ribų, nelegali, neturinti jokių teisinių galių ir kvalifikacijos veikti apelianto name visumoje. Paminėta ir teismo sprendimu įteisinta grupė visumoje neturi jokių įgaliojimų, kompetencijų veikti ką nors apelianto name. Taigi ir buvimas, dalyvavimas vykdant procedūras nieko nekeičia, bus bereikšmis ir neturintis jokios įtakos ir teisinės galios tolimesniems veiksmams, teisėtumui. Vienintelis iš paminėtų (grupėje), kuris turi teisę atlikti, organizuoti teisėtus triukšmo matavimus vykdant pagrįstus kontrolės veiksmus, yra Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie SAM (NVSC) pasitelkdamas akredituotą laboratoriją.
12.8.Apeliantas mano, kad teismo sprendimas surašytas nepaaiškinant kontrolės būdo pagal Viešojo administravimo įstatymą, reglamentą, kad atlikus teismo sprendime nurodytus du matavimus tiek veikiant AB „Grigeo Grigiškės“ įrenginiams, tiek juos išjungus, bus pradėta nauja operatyvinė saugos kontrolė pagal reglamentą, bet tam nėra pagrindo. Teismas žino (sprendimo 8 lapas), kad VAAT sprendime teisėjų kolegijos nurodytas veiksmų, kontrolės tęstinumas ir sprendime nurodyti matavimai prieštarauja paminėtam sprendimui dėl naujos operatyvinės kontrolės (pagal nutylėjimą). Teismas sprendimu nepagrįstai panaikina (nutraukia) tęstinumą dėl kontrolės, vykdytų procedūrų ir pagal nutylėjimą įpareigoja pradėti naują kontrolę nepagrįstai. Teismas neteisingai ir nepagrįstai akcentuoja Seimo kontrolierių pažymą, kad būtina nustatyti triukšmo šaltinį, tokio fakto Seimo kontrolieriai nenustatė ir triukšmo šaltinis buvo žinomas visada, kaip AB.
12.9.Teismas nepasisakė dėl apelianto teiginių apie ieškovo teikiamą įrodymą byloje priedas 13 kaip galimą klastotę (pranešimas per posėdį žodžiu) ir VGTU pridedamas ataskaitas (priedas 9 prie ieškinio) iš dalies kaip galimas analogiškas klastotes, nes naudotas vertinimas naudojant HN 30:2009, p. 5 negalimas lauke ir VGTU akredituota laboratorija apie tai žino, bet manytina tyčia „už pinigus“ gamino, klastojo tokią ataskaitą žemo dažnio triukšmui prie apelianto namų, (teritorijoje) apgaulingo paneigimo tikslais.
12.10.Apeliantas mano, kad teismas apelianto teisę į orumą pažeidė atsisakydamas priimti prašymą prie atsiliepimo 2 (p. 15) neviešinant. Apeliantas teismo posėdžio metu paaiškino, kad informacija aktuali tik teismui, yra apie apelianto sveikatos sutrikimus, būvį, siejama su prašymu dėl ekspertizės ir nenori, kad būtų viešinama, ypatingai kai apeliantas abejojo dėl pažeidėjo dalyvavimo teismo posėdyje teisėtumo ir prašė išbraukti kaip netinkama proceso šalį.
12.11.Teismo konstatavimas <konkretus triukšmo šaltinis neidentifikuotas> neturi pagrindo sieti su apelianto veiksmais ar neveikimu ir žodis „konkretus“ sakinyje yra teisiškai nepagrįstas. Teismas neteisingai nurodo, nes triukšmo šaltinis (objektas) yra nustatytas NVSC per 2-3 tyrimus per 5 metų laiką ir žinomas kaip AB. Teismo konstatuojamas apelianto nenoras susitarti yra nepagrįstas, nes tokio fakto dėl nepagrįsto atsisakymo susitarti nebuvo nei susirašinėjant su ieškove nei su AB „Grigiškės“. Tokių faktų nenustatė VAAT sprendime 2016-02-01, bet nustatė atvirkščiai, neteisėtai veikė ieškovė. Tokių faktų nenustatė ir Seimo kontrolieriai, bet nustatė atvirkščiai, neteisėtai veikė ieškovė. Teismo konstatavimas be faktinių įrodymų, šališkas ir tendencingas naudingai ieškovei.
12.12.Apeliantas mano, kad teismas posėdyje į teiktą apelianto klausimą, prašymą susipažinti su EPP portale, bylos puslapyje esančiu dokumentu, kuris įvardintas kaip neviešinamas ir įkeltas 2016-05-31, atsakė neteisingai, nepagrįstai. Apeliantas mano, kad teismo atsakymas, kad tokio dokumento nėra ir tai EPP sistemos, puslapio klaida buvo neteisingas. Apeliantas mano, kad paminėtas <neviešinamas> dokumentas egzistuoja ir atsisakyta leisti susipažinti neteisėtai, pažeidžiant apelianto teises. Teismas nepasisakė apie tokį faktą.
12.13.Apeliantas nesutinka su tuo, kad nebuvo tenkintas prašymas dėl AB „Grigeo Grigiškės“ pašalinimo iš bylos kaip netinkamos proceso šalies, pasitelkiant faktinį pažeidėją ir teismas buvo neteisus priimdamas tokį ieškinį. Teismas nepasisakė dėl atsakovo prašymo pašalinti iš bylos AB, elgėsi neteisingai. Teismas nepagrįstai nesusiejo su triukšmo problema prašymo pavesti Valstybinei teismo medicinos tarnybai (VTMT) nustatyti atsakovo sveikatos sutrikdymo mastą, susargdinimą, negalėjimą pailsėti, dirbti per visą triukšmo pažeidimo laiką pagal nustatytus faktus VAAT 2016-02-01 byloje, eI-4170-790-2016 ir kitus dokumentus, suteikiant papildomą laiką priešieškiniui paruošti. Teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti bylas kompleksiškai vienoje byloje ar stabdyti bylą iki bus išnagrinėtos anksčiau pradėtos ir susijusios administraciniuose teismuose. Teismas neteisingai teigė, kad bylos administraciniuose teismuose nėra susijusios. Pažymi, kad faktai ir aplinkybės netiksliai ir neteisingai konstatuotos teismo sprendime palyginant su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos nustatytais ir neatitinka tikrovės visumoje ar aplinkybių vertinimo teisingumo.
atsieškovė ieIeškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
13.1.Ieškovės nuomone, apeliantas nenurodė reikšmingų argumentų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Be to, skundžiamas sprendimas yra motyvuotas, aiškus ir kiekviena išvada paremta konkrečių įrodymų įvertinimu bei ginčo teisiniu reglamentavimu.
13.2.Pažymi, jog administracinėje byloje Nr. eI-4170-790/2016 apeliantas skundu prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą laikinai apriboti AB „Grigeo Grigiškės“ stacionarių triukšmo šaltinių, viršijančių teisės aktų nustatytus leistinus dydžius, veiklą bei priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą, o šioje civilinėje byloje ieškovė reiškė reikalavimą įpareigoti apeliantą leisti atlikti triukšmo, infragarso, žemo dažnio garsų ir vibracijos matavimus jam priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir jo aplinkoje, bet kuriuo paros metu, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, AB „Grigeo Grigiškės“ ir akredituotos bandymų laboratorijos atstovams, tiek veikiant AB „Grigeo Grigiškės“ įrenginiams, tiek juos išjungus. Kadangi minėtose bylose nagrinėti skirtingi reikalavimai, tai savaime suprantama, kad ir kiekvienos bylos įrodinėjimo dalykas skyrėsi. Todėl vien tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-02-01 sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4170-790/2016 pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra priėmusi jokio administracinio sprendimo dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2014-08-27 rašte nurodyto pažeidimo ir siūlymo imtis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalyje numatytų poveikio priemonių AB „Grigeo Grigiškės“ atžvilgiu, ir laikė tokį ieškovės elgesį vilkinimu atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus bei priteisė apeliantui neturtinę žalą, savaime nereiškia, jog ieškovė su apeliantu tinkamai nebendradarbiavo ir nesiekė nustatyti ir įgyvendinti prevencines priemones, padedančias sumažinti triukšmo lygius apelianto gyvenamojoje aplinkoje. Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-02-01 sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl nėra įsiteisėjęs ir dar gali būti panaikintas ar pakeistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepakankamai motyvavo skundžiamą sprendimą, atmestini kaip nepagrįsti.
13.3.Apeliantas neteisingai suvokia skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį. Kaip buvo nurodyta ieškinyje, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas skundžiasi, jog dėl triukšmo negali miegoti, bei tai, kad nakties metu leistinas triukšmo lygis yra mažiausias, ir siekiant palyginti matavimų rezultatus su ankstesnių matavimų, taip pat atliktų nakties metu, rezultatais, pakartotinius matavimus gali tekti atlikti nakties metu, tačiau skundžiamam sprendimui įsiteisėjus konkretus matavimų laikas būtų derinamas su apeliantu, todėl jam tikrai nereikėtų visa laiką būti namuose ir laukti sprendimo įvykdymo.
13.4.Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas taip pat nepagrįstai įpareigojo apeliantą leisti matavimus atlikti „išjungus“ AB „Grigeo Grigiškės“ įrenginius bei dalyvaujant ieškovės ir AB “Grigeo Grigiškės“ atstovams. Pabrėžia, jog matavimus išjungus bendrovės įrenginius būtina atlikti, siekiant nustatyti, jog būtent AB „Grigeo Grigiškės” veikla sąlygoja triukšmo ribinių dydžių viršijimus atsakovo gyvenamojoje aplinkoje. Bylos duomenys patvirtina, jog 2015 m. pabaigoje ieškovas nesudarė sąlygų atlikti matavimus išjungus bendrovės įrenginius. Be to, pats apeliantas teigia, kad triukšmo problema jį vargina jau daugiau nei 5 metus, ir pripažįsta, kad nepasitiki nei už triukšmo kontrolę atsakingomis institucijomis, nei AB „Grigeo Grigiškės“, kad visuose minėtų subjektų veiksmuose įžvelgia klastą ir apgaulę, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, AB „Grigeo Grigiškės“ ir akredituotos bandymų laboratorijos atstovų dalyvavimas atliekant matavimus yra būtinas, kad niekam dėl nieko nekiltų abejonių ir būtų galima kaip įmanoma greičiau priimti sprendimą dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2014-08-27 rašte (pranešime) nurodyto apelianto teisių pažeidimo ir pateikto pasiūlymo.
13.5.Ieškovės vertinimu, skundžiamu sprendimu nustatytas įpareigojimas negali būti laikomas apelianto teisės į privatumą, orumą ir būsto neliečiamumą pažeidimu, nes minėtos teisės nėra absoliučios, o įpareigojimo leisti atlikti matavimus nustatymas yra būtinas siekiant išspręsti pačiam apeliantui aktualią triukšmo problemą.
13.6.Pažymi, jog ieškovė nesutiko su prašymais skirti ekspertizę bei pavesti Valstybinei teismo medicinos tarnybai nustatyti atsakovo sveikatos sutrikdymo mąstą, susargdinimą per visą higienos normų dėl triukšmo pažeidimo laikotarpį ir skubos tvarka pateikti tyrimo išvadas, ekspertizės aktą, motyvuojant tuo, kad šie rezultatai yra būtinas įrodymas ir bus panaudoti kitose bylose, o šį prašymą tenkinus, suteikti atsakovui vieną mėnesį laiko nuo ekspertizės ar tyrimo išvadų gavimo pateikti priešieškinį dėl sveikatos didelio masto sutrikdymo, susargdinimo ir pasekmėje patirtos didžiulės žalos bei kitų atsakovo reikalavimų, įpareigojimų ieškovei ir galimai kitoms šalims byloje. Be to, apeliantas jau yra pareiškęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo administracinėje byloje Nr. eI-4170-790/2016, kurią išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-02-01 sprendimo motyvuojamojoje dalyje pažymėjo, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtino, jog dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų sutriko pareiškėjo sveikata ar sumažėjo darbingumas. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog apeliantas turėjo galimybę prašymą dėl ekspertizės skyrimo reikšti minėtoje administracinėje byloje Nr. el- 4170-790/2016, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Be to, ieškovės nuomone, atsakovo nurodyto priešieškinio pareiškimas šioje civilinėje byloje būtų neatitikęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 143 straipsnyje nustatytų sąlygų ir pagrindų. Dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai apelianto prašymų dėl ekspertizės skyrimo ir laiko priešieškinio pateikimui skyrimo netenkino.
13.7.Ieškovės įsitikinimu, apelianto dvejonės dėl bylos rūšinio teismingumo yra visiškai nepagrįstos. Apeliantas nesutikdamas atlikti reikiamų matavimų trukdo ieškovei tinkamai atlikti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme nustatytas triukšmo kontrolės funkcijas. Ieškovės nuomone, tokiu būdu yra pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai. Ieškovė teisminės gynybos teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris ieškinį priėmė ir išnagrinėjo, todėl teigti, kad byla bendrosios kompetencijos teismui neteisminga, nėra jokio pagrindo.
13.8.Apeliantas nepagrįstai teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sujungti nagrinėjamą civilinę bylą su Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracine byla Nr. eI-5979-208/2016 bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracine byla Nr. Ea-3167-502/2016 ir nagrinėti jas kompleksiškai vienoje byloje ar stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki bus išnagrinėtos anksčiau pradėtos susijusios administracinės bylos, kadangi minėtose bylose nagrinėjami reikalavimai nėra tarpusavyje susiję taip, jog jų nebūtų galima išnagrinėti skyrium ar reikėtų kurią nors iš paminėtų bylų stabdyti, kol bus išnagrinėtos kitos bylos. Be to, administracinė byla Nr. Ea-3167-502/2016 jau yra apeliacinėje stadijoje, todėl prašymas sujungti šią bylą su nagrinėjama civiline byla negalėjo būti tenkinamas ir dėl šios priežasties, o prašymo civilinę bylą stabdyti apeliantas apskritai nereiškė.
Trečiasis asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą jog atsakovas nesudarė sąlygų pakartotiniams matavimams jo gyvenamojoje aplinkoje atlikti. Paties atsakovo veiksmai, nesutikimas atlikti liekamojo garso matavimus jo gyvenamojoje aplinkoje, nesudaro galimybės įvertinti, ar AB „Grigeo Grigiškės“ įgyvendintos triukšmo mažinimo priemonės yra efektyvios ir ar neviršijami leistini triukšmo lygiai atsakovo V. G. gyvenamojoje aplinkoje, todėl teismas teisingai konstatavo, jog VMSA objektyviai neturi galimybių imtis efektyvių ir operatyvių priemonių įvertinti AB „Grigeo Grigiškės“ keliamo triukšmo ir vibracijos atitikties Lietuvos higienos normų reikalavimams. Apelianto teiginys, jog jis du mėnesius, 24 val. per parą privalo būti namuose ir laukti sprendimo įvykdymo yra klaidingas, kadangi apie planuojamą matavimų laiką jam būtų pranešta iš anksto. Apelianto argumentas, kad skundžiamame sprendime sudaryta grupė yra už įstatymo ribų, nelegali, neturinti jokių teisinių galių ir kvalifikacijos veikti apelianto name visumoje yra abstraktus ir nemotyvuotas. Išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, matyti, jog apelianto skundai dėl triukšmo jo gyvenamojoje aplinkoje yra daugkartiniai, todėl tik įvertinus esamą situaciją apelianto V. G. gyvenamojoje aplinkoje, vadovaujantis atliktų matavimų rezultatais, būtų parinktos efektyvios triukšmo valdymo priemonės ir taip būtų išspręsta pačiam apeliantui aktuali triukšmo problema.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 8 straipsnio nuostatoms. Konstitucijos 24 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis garantuoja kiekvieno asmens teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti.Taigi pagal Konstituciją ir Konvenciją įeiti į būstą be gyventojo sutikimo galima tik ypatingais atvejais, kuomet kyla būtinybė apsaugoti Konstitucijos 24 straipsnio 2 dalyje ir Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje saugomas vertybes. Nagrinėjamu atveju ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė teismo įpareigoti atsakovą V. G. leisti jam priklausančiame gyvenamajame name bet kuriuo paros metu atlikti triukšmo, infragarso, žemo dažnio garsų ir vibracijos matavimus, todėl turėjo įrodyti, o pirmosios instancijos teismas, tenkindamas tokį ieškinį, turėjo pareigą konstatuoti bent vieną iš Konstitucijos 24 straipsnio 2 dalyje, Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų (CPK 178 str., CPK 270 str. 4 d. 4 p.). Kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas tokių pagrindų neįrodinėjo, o pirmosios instancijos teismas nekonstatavo ir sprendime nenurodė jokių Konstitucijoje, Konvencijoje ar kitame įstatyme nustatytų pagrindų, suteikiančių ieškovui ir kitiems, sprendime nurodytiems asmenims, teisę įeiti į atsakovui priklausantį gyvenamąjį namą.Byloje nustatyta, kad V. G. kreipėsi į Nacionalinis visuomenės sveikatos centrą dėl AB „Grigeo Grigiškės“ keliamo triukšmo. 2013 m. ir 2014 m. atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad atsakovui priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), triukšmo lygis viršija teisės aktų nustatytas leistinas normas. AB „Grigeo Grigiškės“ ėmėsi triukšmą mažinančių techninių priemonių - 2015 m. sustabdė dvi senas popieriaus gaminimo mašinas (PM2 ir PM3) ir pradėjo eksploatuoti naują popieriaus gaminimo mašiną (PM6), o 2016 m. įrengė papildomą technologinio proceso metu kylančio triukšmo mažinimo priemonę, sumontavo slopintuvą „Atmospheric Vent Silencer 20150891101“, kuris mažina popieriaus gamybos mašinos PM5 skleidžiamą triukšmą. Pažymėtina, kad po 2015-2016 metais triukšmą mažinančių priemonių pritaikymo, V. G. nesiskundė dėl triukšmo ir neprašė atlikti kokių nors triukšmo tyrimų jam priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Atvirkščiai, iš bylos aplinkybių, matyti, kad atsakovas nepageidauja, kad tokie tyrimai jo name būtų atliekami, todėl ieškovo reikalavimas įeiti į atsakovo patalpas ir tokius tyrimus atlikti prieš ieškovo valią yra nepagrįstas ir nesiderina su Konstitucijos 24 straipsnio 2 dalyje bei Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindais, todėl turėjo būti atmestas. Kolegija konstatuoja, kad dėl nurodytų materialinės teisės normų pažeidimo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai patenkino ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teikiant nepagrįstą ieškinį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl skirti ieškovui baudą nėra pagrindo. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai neturi reikšmės apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Teisėjų kolegija nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.