Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjui V. G., pareiškėjo atstovui D. K., atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Rasai Tverijonienei, atsakovo Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovėms Dainai Švėgždaitei ir Agnei Jurkuvėnaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Dainiui Burduliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB ,,Grigeo Grigiškės“, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu proceso šalys ir jų atstovai palaikė poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Pareiškėjas nuo 2012 m. ne kartą kreipėsi į VVSC ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl trečiojo suinteresuoto asmens AB „Grigeo Grigiškės“ skleidžiamo triukšmo lygio viršijimo pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. (t. 1, b. l. 8, 18-19, 23-26, 121-175 ir kt.).

Iš VVSC 2012-02-21 rašto (t. 1, b. l. 9-10) nustatyta, kad VVSC pagal pareiškėjo skundus atliko visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir pareiškėjo gyvenamosiose patalpose organizavo laboratorinius matavimus nakties metu (2012-02-01 veikiant AB „Grigiškės“ popieriaus gamybos cecho technologinei įrangai bei 2012-02-13, išjungus AB „Grigiškės“ popieriaus gamybos cecho technologinę įrangą). Atlikus matavimus buvo nustatyta, kad veikiant AB „Grigiškės“ technologinei įrangai garso slėgio lygiai 125-200 Hz (žemo dažnio garso) dažnių juostose siekė 18-35 dB ir viršijo Lietuvos higienos normoje HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“ leidžiamus 14-21 dB ribinius dydžius, tuo tarpu neveikiant AB „Grigiškės“ technologinei įrangai ekvivalentinių garso slėgio lygių skirtumai pagal C ir A svertis buvo mažiau 20 dB, todėl pagal minėtą HN rezultatai nebuvo vertinami (žemo dažnio garso šaltinio požymiai nebuvo nustatyti). Dėl nustatytų aplinkybių VVSC, vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro 2010-10-28 įsakymu Nr. V-946 patvirtinto Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento 36 punktu, nurodė AB „Grigiškės“ iki 2012-05-28 numatyti ir įdiegti efektyvias žemo dažnio garsą mažinančias priemones. Pagal pareiškėjo skundus VVSC pareiškėjo gyvenamosiose patalpose organizavo ir kitus laboratorinius matavimus. Pagal 2012 m. lapkričio mėn. matavimų rezultatus buvo nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamosiose patalpose žemo dažnio garso lygiai, veikiant AB „Grigiškės“ technologinei įrangai viršijo leistinus ribinius dydžius 50 Hz, 80-200 Hz dažniuose (t. 1, b. l. 14-17).

Iš VVSC 2013-07-26 rašte (t. 1, b. l. 16), 2013-09-13 rašte pateiktos informacijos (t. 3, b. l. 23-24) matyti, kad VVSC 2013-04-05 patikrinimo akte nurodė AB „Grigiškės“ numatyti ir įgyvendinti efektyvias žemo dažnio garsus mažinančias priemones. AB „Grigiškės“ 2013-05-13 raštu informavo VVSC apie įgyvendintą priemonę – pailgintą bei virš pastato stogo linijos iškeltą popieriaus gamybos mašinos Nr. 5 vakuumsiurblių oro išmetimo į aplinką vamzdį.

VVSC atlikus AB „Grigiškės“ grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, siekiant įvertinti įdiegtų žemo dažnio garsus mažinančių priemonių efektyvumą, 2013 m. liepos mėn. buvo atlikti žemo dažnio garsų laboratoriniai matavimai veikiant AB „Grigiškės“ technologinei įrangai gyvenamosiose patalpose nakties metu, kurių rezultatai parodė, kad AB „Grigiškės“ įgyvendintos priemonės buvo nepakankamai efektyvios, nes nustatyti žemo dažnio garso lygiai veikiant AB „Grigiškės“ technologinei įrangai viršijo leistinus ribinius dydžius 125-200 Hz dažniuose (t. 3, b. l. 23-24). VVSC apie nustatytas aplinkybes 2013-09-13 raštu (t. 3, b. l. 23-24) informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama teisės aktų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl triukšmo prevencijos AB „Grigiškės“ veiklos metu bei efektyvaus susidariusios situacijos sprendimo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gavusi minėtą VVSC informaciją, 2013-09-26 raštu kreipėsi į AB „Grigiškės“, prašydama vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 2 punktu skubos tvarka įgyvendinti prevencines priemones, užtikrinančias gyvenamosios aplinkos kokybę (t. 2, b. l. 23-24).

Be to, VVSC, vykdydamas operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, 2013-11-07 surašė patikrinimo aktą (t. 2, b. l. 29-35), kuriame nurodė, kad 2013-09-30 (AB „Grigiškės“ sustabdžius gamybinę veiklą dėl elektros tinklų vykdomų profilaktinių patikrinimų) buvo atlikti žemo dažnio garsų laboratoriniai matavimai pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje, kurių metu žemo dažnio garso šaltinio požymiai gyvenamajame kambaryje (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyti. Tuo tarpu 2013-10-11 atliktų laboratorinių matavimų duomenys AB „Grigiškės“ vykstant gamybos procesams (veikiant popieriaus gamybos mašinoms PGM-2 (apsisukimų skaičius 231 m/min), PGM-3 (210 m/min), PGM-5 (900 apsisukimų per minutę), pjaustymo-pakavimo-paletavimo mašinai Sincro, dubliavimo mašinai PCMC/LYNX, pirminio ir antrinio pakavimo dalims) parodė, kad AB „Grigiškės“ veikla įtakoja (duomenys neskelbtini) fizikinę taršą: nustatyti žemo dažnio garso lygiai, veikiant technologinei įrangai, viršijo leistinus ribinius dydžius 125 Hz, 160 Hz ir 200 Hz dažniuose. VVSC patikrinimo akte vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 8 dalimi nurodė AB „Grigiškės“ parengti triukšmo mažinimo planą, jame numatant konkrečias įrodymais pagrįstas triukšmą mažinančias priemones bei jų įgyvendinimui numatomus pagrįstus terminus, o planui pateikti numatė terminą iki 2013-12-20. Dėl nustatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 42 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo VVSC 2013-11-20 AB „Grigiškės“ atsakingam asmeniui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu (t. 3, b. l. 16-17). Atitinkamai, VVSC 2013-11-28 raštu (t. 2, b. l. 36-37) apie minėtus operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės rezultatus bei AB „Grigiškės“ atsakingo asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas teisės aktų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl triukšmo prevencijos.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gavusi minėtą VVSC informaciją, 2013-12-09 raštu kreipėsi į AB „Grigiškės“, prašydama vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsniu iki 2013-12-31 parengti ir pateikti Vilniaus miesto savivaldybei triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planą (t. 3, b. l. 93).

AB „Grigiškės“ 2013-12-18 raštu (t. 3, b. l. 94) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama pratęsti nurodytus triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių plano rengimo ir įvykdymo terminus. AB „Grigiškės“ nurodė, kad nėra nustatytas konkretus triukšmo šaltinis, tiesiogiai įtakojantis gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) fizikinę taršą, dėl to AB „Grigiškės“ kreipėsi į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos institutą dėl technologinio proceso metu kylančio triukšmo lygio sklaidos tyrimo ir rekomendacijų parengimo, tačiau sutartis su institutu nevykdoma dėl V. G. keliamų reikalavimų reikalingų tyrimų atlikimui jo gyvenamosiose patalpose.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014-01-14 raštu (t. 3, b. l. 100), atsižvelgdama į tai, kad kol neatlikti triukšmo lygio matavimai ir nenustatytas konkretus triukšmo šaltinis, AB „Grigiškės“ negali parengti triukšmą mažinančių priemonių planų ir jų įgyvendinti, pratęsė triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių plano rengimo terminą iki 2014-02-10.

AB „Grigiškės“ 2014-02-03 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai technologinio proceso metu kylančio triukšmo mažinimo priemonių planą (t. 3, b. l. 102-103).

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014-02-26 raštu (t. 1, b. l. 32-33), atsižvelgusi į AB „Grigiškės“ 2014-02-20 raštu pateiktą informaciją, kad pareiškėjas nėra suderinęs su AB „Grigiškės“ triukšmo lygio matavimų atlikimo gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), nutraukė pareiškėjo 2013-10-02, 2013-10-07, 2013-10-11, 2013-12-18 ir 2014-01-03 prašymų, kuriais pareiškėjas iš esmės siekė, kad savivaldybės administracija laikinai apribotų AB „Grigiškės“ veiklą, nagrinėjimą.

AB „Grigiškės“ 2014-05-14 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos instituto parengtą ataskaitą „AB „Grigiškės“ technologinio proceso metu kylančio triukšmo lygio (žemo dažnio garsų) sklaidos tyrimai ir rekomendacijų parengimas“ (t. 3, b. l. 104-141) bei 2014-05-13 AB „Grigiškės“ technologinio proceso metu kylančio triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo planą (t. 3, b. l. 142). Be to, AB „Grigiškės“ 2014-06-03 raštu pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo plane nurodytų kai kurių darbų (vėdinimo ortakių, medžiagų transportavimo oru magistralės ventiliatoriaus sparnuotės balansavimą, gaubto atstatymą, guminių amortizatorių po ventiliatoriumi sumontavimą) atlikimą patvirtinančius įrodymus (t. 3, b. l. 143-149).

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014-06-25 raštu (t. 3, b. l. 150) informavo VVSC apie tai, kad 2014-06-30 baigiasi AB „Grigiškės“ patvirtinto technologinio proceso metu kylančio triukšmo mažinimo priemonių plano įgyvendinimo terminas, todėl prašė nedelsiant organizuoti laboratorinius triukšmo matavimus gyvenamojoje aplinkoje (duomenys neskelbtini).

VVSC 2014-08-27 raštu (t. 3, b. l. 151-152) Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė informaciją, kad VVSC AB „Grigiškės“ informavus, kad triukšmą mažinančios priemonės įgyvendintos, 2014 m. liepos – rugpjūčio mėn. atliko AB „Grigiškės“ grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu laboratoriniais matavimais nustatyta, kad po įgyvendintų AB „Grigiškės“ triukšmą mažinančių techninių priemonių žemo dažnio garsų lygis gyvenamajame kambaryje (duomenys neskelbtini) sumažėjo 1-5 dB 125 Hz, 160 Hz, 200 Hz dažniuose, tačiau vis vien viršijo HN 30:2009 leistinus lygius, o 2014-07-17 atliktų laboratorinių matavimų metu nustatyta, kad žemo dažnio garsų lygis 80 Hz ir 100 Hz dažniuose viršijo HN 30:2009 leistinus lygius, kai iki triukšmą mažinančių priemonių įgyvendinimo žemo dažnio garsų lygių, viršijančių leistinus, minėtuose dažniuose nebuvo nustatyta. VVSC, vadovaudamasis Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, 27 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pasiūlė imtis šiose teisinėse nuostatose numatytų poveikio priemonių AB „Grigiškės“ atžvilgiu (t. 3, b. l. 151-152). Be to, dėl ATPK 42 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo VVSC AB „Grigiškės“ atsakingam asmeniui 2014-09-05 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir 2014-09-19 nutarimu jam paskyrė baudą (t. 3, b. l. 19-20).

AB „Grigiškės“ 2014-09-17 raštu (t. 3, b. l. 153-154) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama inicijuoti tyrimą, kurio metu būtų nustatyti konkretūs gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini) nustatyto HN 30:2009 leistinus ribinius dydžius viršijančio žemo dažnio garso šaltiniai. Šiame rašte AB „Grigiškės“ nurodė, kad Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos instituto laboratorija 2014-06-26 atlikusi matavimus greta bendrovės vakarų kryptimi esančioje gyvenamųjų namų teritorijoje veikiant bendrovės technologinei įrangai žemo dažnio šaltinio požymių nenustatė. Taip pat bendrovė nurodė, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai 2014-09-02 atlikus matavimus gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Grigiškėse (gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) kaimynystėje) žemo dažnio garso lygiai veikiant bendrovės technologinei įrangai HN 30:2009 nustatytų leistinų ribinių dydžių neviršija. Kartu su šiuo raštu AB „Grigiškės“ pateikė 2014-09-04 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos infragarso ir žemo dažnio garsų tyrimo protokolą Nr. F-TO-297 (t. 3, b. l. 155-157). Iš šio protokolo matyti, kad matavimai atlikti 2014-09-02 nakties metu, esant išjungtam PGM-5 vakuumo siurbliui ir mašinai sukantis apie 300 m/min.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014-09-19 raštu (t. 3, b. l. 175) informavo VVSC apie AB „Grigiškės“ pateiktus duomenis dėl 2014-09-02 matavimų gretimose gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), Grigiškėse rezultatų ir, atsižvelgiant į pareiškėjo skundus, į tai, kad ankstesnių matavimų metu nebuvo nustatytas konkretus žemo dažnio garsų šaltinis bei į tai, kad arčiau bendrovės esančiame name leistini ribinių dydžių viršijimai nebuvo nustatyti, prašė atlikti pakartotinus triukšmo matavimus (duomenys neskelbtini).

VVSC 2014-09-30 raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (t. 3, b. l. 176) nurodė, kad visa informacija, susijusi su VVSC atliktų visuomenės sveikatos saugos kontrolių metu atliktais matavimais, yra pateikta, informavo, kad nurodytos tarnybinės pagalbos suteikti negali.

Pareiškėjas 2014-10-08 raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (t. 1, b. l. 157), be kita ko, prašydamas nedelsiant priimti sprendimus ir sustabdyti AB „Grigiškės“ triukšmą keliančios mašinos PGM-5 ir susijusių technologinių įrenginių, taip pat ir valymo įrenginio „Moldow“, darbą.

AB „Grigiškės“ 2014-11-10 raštu (t. 3, b. l. 163) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, pakartodama 2014-09-17 rašte pateiktą informaciją apie įgyvendintas triukšmo mažinimo priemonių plano priemones, 2014-06-26 atlikto Vilniaus Gedimino technikos universiteto matavimo rezultatus ir 2014-09-02 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atlikto matavimo (duomenys neskelbtini) rezultatus.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pagal pareiškėjo skundus atliko tyrimą ir 2015-05-29 pažymoje (t. 2, b. l. 91-107) konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gavusi pareiškėjo 2014-10-08 skundą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, nes nepradėjo administracinės procedūros ir neatsakė pareiškėjui, be to, gavusi VVSC informaciją apie nustatytus pažeidimus, nesiėmė teisės aktuose numatytų priemonių, todėl pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui nedelsiant išnagrinėti 2014-10-08 pareiškėjo skundą ir prašymus sprendžiant problemą dėl triukšmo.

Po Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-06-17 raštu kreipėsi į pareiškėją, nurodydama, kad neturi naujos informacijos apie (duomenys neskelbtini) triukšmo lygių pasikeitimus po AB „Grigiškės“ prevencinių priemonių įgyvendinimo, todėl siekiant tinkamai išnagrinėti prašymus, paprašė pareiškėjo nurodyti, ar jis sutinka atlikti triukšmo lygio matavimus (t. 2, b. l. 108).

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-08-06 raštu (t. 3, b. l. 177-178) kreipėsi į VVSC, nurodydama, kad AB „Grigiškės“ 2015-08-05 raštu informavo, kad sustabdė dvi senas popieriaus gaminimo mašinas (PM2 ir PM3) ir pradėjo eksploatuoti naują popieriaus gaminimo mašiną (PM6) ir prašydama nustačius, kad yra viršijami nustatyti leistini triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų, vibracijų dydžiai ir identifikavus triukšmo šaltinį, pareikšti siūlymus dėl Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje numatytų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-08-14 raštu (t. 2, b. l. 114-116), atsakydama į pareiškėjo 2014-10-08 ir 2015-06-21 skundus, nurodė, kad pakankamo pagrindo sustabdyti AB „Grigiškės“ triukšmo šaltinį PGM5 mašiną ir su ja susijusius technologinius įrenginius nėra, nes atlikus žemo dažnio garsų matavimus (duomenys neskelbtini) šalia pareiškėjo gyvenamojo namo žemo dažnio garsai leistinų ribinių dydžių neviršijo, todėl, savivaldybės administracijos teigimu, ji neturi objektyvios informacijos, kad pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje triukšmo pažeidimai tikrai egzistuoja. Šiame rašte pareiškėjui pateikta informacija, kad savivaldybės administracija kreipėsi į VVSC dėl pakartotinių laboratorinių matavimų ir siūlymų dėl Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje numatytų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo.

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės civilinės atsakomybės.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Susiformavusioje teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad savivaldybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: savivaldybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Taigi nagrinėjamoje byloje pirmiausia turi būti įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir jos darbuotojų veiksmų (neveikimo) teisėtumas vykdant triukšmo kontrolės funkcijas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad viešojo administravimo subjektai triukšmo kontrolės srityje turi pareigą veikti taip, kad būtų užtikrinta pareiškėjo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtina teisė į būsto neliečiamybės gerbimą. Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje, aiškinant Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į būsto neliečiamybės gerbimą turinį, pabrėžiama, jog turi būti gerbiama ne tik individo teisė į fiziškai apibrėžtą plotą, bet ir ramų naudojimąsi tuo plotu; teisės į būsto neliečiamybę pažeidimai susiję ne vien su konkrečia, fizine neteisėta veika, pavyzdžiui, neteisėtu patekimu į asmens būstą, bet taip pat apima ir pažeidimus, kurie nėra konkrečiai ar fiziškai išreikšti, pvz., triukšmas, tarša, kvapai ar kitokie veiksniai (2004 m. lapkričio 16 d. sprendimas byloje Moreno Gómez v. Ispanija, Nr. 4143/02, 53 paragrafas; 2008 m. liepos 1 d. sprendimas byloje Borysiewicz v. Lenkija, Nr. 71146/01, 48 paragrafas). Pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją tam, kad keltų klausimą dėl Konvencijos 8 straipsnio taikymo, pažeidimas turi tiesiogiai paveikti pareiškėjo namus, šeimą ar privatų gyvenimą ir neigiamas poveikis turi pasiekti tam tikrą minimalų sunkumo lygį; šio minimumo vertinimas yra reliatyvus ir priklauso nuo kiekvienos bylos aplinkybių, tokių kaip trukdžio intensyvumas, trukmė, jo fizinis ar psichinis poveikis (2005 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Fadeyeva v. Rusija, Nr. 55723/00, 68-69 paragrafai; 2008 m. liepos 1 d. sprendimas byloje Borysiewicz v. Lenkija, Nr. 71146/01 51 paragrafas). Valstybei kyla pozityvi pareiga imtis protingų ir tinkamų priemonių apsaugoti pareiškėjų teises pagal Konvencijos 8 straipsnio 1 dalį. Turi būti vertinama, ar iš valstybės galėtų būti protingai tikimasi veikti taip, kad būtų išvengta įtariamo pareiškėjų teisių pažeidimo ar toks pažeidimas būtų nutrauktas (2005 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Fadeyeva v. Rusija, Nr. 55723/00, 89 paragrafas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad būtent triukšmo šaltinių valdytojams nustatyta įstatyminė pareiga laikytis galiojančių triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių (Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). Tačiau galiojantys teisės aktai viešosios valdžios institucijoms suteikia plačius įgaliojimus (plačią diskrecijos teisę) kontroliuoti, kaip triukšmo šaltinių valdytojai laikosi šios pareigos. Viešosios valdžios institucijos, vykdydamos šią kontrolės funkciją, privalo įgyvendinti Triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus triukšmo valdymo principus – žmogaus apsaugos nuo triukšmo principą, reiškiantį, kad joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai, taip pat žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimo principą. Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad triukšmo kontrolė privaloma aglomeracijose ir zonose, kur triukšmas viršija arba gali viršyti ribinius dydžius, o 4 dalis suteikia triukšmo kontrolę atliekančioms valstybės ir savivaldybių institucijoms įgaliojimus teikti asmenims triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimus. Šiuos reikalavimus juridiniai asmenys, užsiimantys gamyba, turi įvykdyti ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų. Pagal šio straipsnio 9 dalį triukšmo šaltinių valdytojams gali būti nurodyta sudaryti triukšmo mažinimo planą. Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas įgalioja savivaldybių tarybas tvirtinti triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles, o 2 dalies 9 punktas savivaldybių vykdomosioms institucijoms paveda atlikti triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių vykdymo kontrolę. Be to, Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalis įpareigoja savivaldybės institucijas reikalauti, kad triukšmo šaltinių valdytojai tikslintų ir keistų triukšmo prevencijos veiksmų planus ir juos įgyvendintų, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką, išduodant leidimą statyti, statinių projektų sprendiniuose būtų numatytos teisės aktų nustatytos apsaugos nuo triukšmo priemonės ir kt. Remiantis Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, siekdamos apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, savivaldybių institucijos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi teisę laikinai: 1) apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą; 2) taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones.

Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 222 patvirtintas Valstybinės triukšmo kontrolės tvarkos aprašas ir Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija įgaliotos vykdyti pagal kompetenciją valstybinę triukšmo kontrolę, be to, Sveikatos apsaugos ministerija įgaliota patvirtinti Triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimų vykdymo kontrolės tvarkos aprašą. Pagal minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtinto Valstybinės triukšmo kontrolės tvarkos aprašo 2 punktą valstybinė triukšmo kontrolė – tai Vyriausybės įgaliotų institucijų veikla, kuria siekiama užtikrinti Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų su triukšmo valdymu susijusių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, pasireiškianti teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų pašalinimu, reikalavimus pažeidusių asmenų nustatymu ir priemonių pažeidimams pašalinti numatymu. Šio aprašo 11-14 punktai numato, kad patikrinimų rezultatai įforminami patikrinimo aktu, kuriame nurodomas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimų įvykdymo terminas. Valstybinę triukšmo kontrolę vykdančių institucijų reikalavimai privalomi triukšmo šaltinių valdytojams.

Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-641 patvirtintas Triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimų vykdymo kontrolės tvarkos aprašas nustato Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnyje numatytų reikalavimų įgyvendinimo kontrolės tvarką. Aprašo 4-6 punktai nustato, kad triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimų vykdymo kontrolę vykdo triukšmo kontrolės institucija, nurodžiusi triukšmo šaltinių valdytojui įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones. Pasibaigus triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimų įvykdymo terminui, triukšmo šaltinių valdytojas, kuriam buvo nurodyta įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti triukšmo kontrolės institucijai apie nurodymų įvykdymo rezultatus. Triukšmo kontrolės institucija ne vėliau kaip per mėnesį nuo nurodyto triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimų įvykdymo termino pabaigos patikrina (atlikdama pakartotinį patikrinimą), ar įvykdyti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimai.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktas numato, kad visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-1179 visuomenės sveikatos centrams apskrityse, be kitų sričių, pavesta kontroliuoti infragarsą ir žemo dažnio garsą pagal Lietuvos higienos normą HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-190. Visuomenės sveikatos centrai valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę atlieka pagal Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2010-10-28 įsakymu Nr. V-946.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-09-12 sprendimu Nr. 1-211 patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 40 punkte numatyta, kad savivaldybės administracija, gavusi rašytinę ar žodinę informaciją apie gamybinį-komercinį triukšmą, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į VVSC, pateikia gautos rašytinės informacijos kopiją ir prašo tarnybinės pagalbos įvertinant gamybinio-komercinio triukšmo lygį; VVSC pareikalauja, kad triukšmo šaltinio valdytojas taikytų triukšmo mažinimo priemones ir kontroliuoja, kaip šios priemonės įgyvendinamos; VVSC informaciją apie atliktus triukšmo lygio matavimus, užfiksuotus administracinius teisės pažeidimus, taikytas triukšmo mažinimo priemones ir jų vykdymą nedelsiant nusiunčia Savivaldybės administracijai; Savivaldybės administracija, gavusi informaciją apie užfiksuotus administracinius teisės pažeidimus, pareikalauja, kad triukšmo šaltinių valdytojai taikytų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką bei nustato reikalavimo įvykdymo terminą; jei per nurodytą terminą Savivaldybės administracijos reikalavimas nėra įvykdomas, pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl Triukšmo valdymo įstatymo ir taisyklių pažeidimo; jei įsiteisėjus nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje dėl triukšmo šaltinio valdytojo nubaudimo už Triukšmo valdymo įstatymo ar taisyklių pažeidimą vis dar nėra įvykdyti nurodyti reikalavimai, Savivaldybės administracija nurodo laikinai apriboti stacionaraus triukšmo šaltinio veiklą arba taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones; triukšmo šaltinio valdytojui nevykdant Savivaldybės administracijos nurodymo laikinai apriboti stacionaraus triukšmo šaltinio veiklą ar taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones, Savivaldybės administracija kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, būtų ginamas viešasis interesas bei pradedamas triukšmo šaltinio valdytojo veiklos tyrimas.

Analizuojant byloje susiklosčiusią faktinę situaciją matyti, kad dar 2012 m. vasario mėn. VVSC atlikus operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje buvo nustatyti žemo dažnio garsų ribinių dydžių, įtvirtintų Lietuvos higienos normoje HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“, viršijimai, kuriuos įtakojo AB „Grigiškės“ technologinės įrangos veikimas. Žemo dažnio garsų ribinių dydžių viršijimai veikiant įrangai buvo nustatyti ir 2012 m. lapkričio mėn. Taigi triukšmo kontrolės institucijoms kilo pareiga imtis protingų ir tinkamų priemonių, siekiant apsaugoti pareiškėją nuo AB „Grigiškės“ keliamo triukšmo.

Nors VVSC AB „Grigiškės“ davė nurodymą numatyti ir įdiegti efektyvias žemo dažnio garsą mažinančias priemones, o AB „Grigiškės“ 2013-05-13 raštu informavo VVSC apie įgyvendintą priemonę – pailgintą bei virš pastato stogo linijos iškeltą popieriaus gamybos mašinos Nr. 5 vakuumsiurblių oro išmetimo į aplinką vamzdį, tačiau VVSC pripažino, kad tokia priemonė nebuvo efektyvi, nes 2013 m. liepos mėn. atliktų matavimų duomenimis veikiant AB „Grigiškės“ technologinei įrangai žemo dažnio garso lygiai viršijo leistinus ribinius dydžius 125-200 Hz dažniuose.

Be to, VVSC vykdant operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę buvo nustatyta, kad 2013-09-30 AB „Grigiškės“ sustabdžius gamybinę veiklą pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje žemo dažnio garso šaltinio požymiai nebuvo nustatyti, tuo tarpu 2013-10-11 AB „Grigiškės“ vykstant gamybos procesams (veikiant popieriaus gamybos mašinoms PGM-2 (apsisukimų skaičius 231 m/min), PGM-3 (210 m/min), PGM-5 (900 apsisukimų per minutę), pjaustymo-pakavimo-paletavimo mašinai Sincro, dubliavimo mašinai PCMC/LYNX, pirminio ir antrinio pakavimo dalims) nustatyti žemo dažnio garso lygiai pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje viršijo leistinus ribinius dydžius 125 Hz, 160 Hz ir 200 Hz dažniuose. Nors VVSC AB „Grigiškės“ patikrinimo akte nurodė vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 8 dalimi parengti triukšmo mažinimo planą, jame numatant konkrečias įrodymais pagrįstas triukšmą mažinančias priemones bei jų įgyvendinimui numatomus pagrįstus terminus, planui pateikti numatė terminą iki 2013-12-20, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija AB „Grigiškės“ įpareigojo skubos tvarka įgyvendinti prevencines priemones, užtikrinančias gyvenamosios aplinkos kokybę, o vėliau nurodė AB „Grigiškės“ parengti triukšmo mažinimo planą iki 2013-12-31, AB „Grigiškės“ nustatytais terminais triukšmo mažinimo plano nepateikė, jokių prevencinių priemonių skubos tvarka, kaip reikalavo savivaldybės administracija, neįgyvendino, 2013-12-18 raštu (t. 3, b. l. 94) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama pratęsti nurodytus triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių plano rengimo ir įvykdymo terminus.

Teisėjų kolegijos manymu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vykdydama aptartas triukšmo kontrolės funkcijas, netinkamai įvertino AB „Grigiškės“ rašte nurodytas priežastis ir nesant tam pakankamo pagrindo, 2014-01-14 raštu (t. 3, b. l. 100) AB „Grigiškės“ pratęsė triukšmo mažinimo plano pateikimo terminą iki 2014-02-10. Teismo vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, priimdama šį sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad žemo dažnio garsų leistinų dydžių viršijimai dėl AB „Grigiškės“ veiklos pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje nustatomi jau nuo 2012 m. vasario mėn., o paskutinieji triukšmo lygio matavimai buvo atlikti VVSC atliekant operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę 2013-09-30 (sustabdžius gamybinę veiklą) ir 2013-10-11 (vykstant gamybos procesams), šiais matavimais buvo nustatytas konkretus triukšmo šaltinis – AB „Grigiškės“ gamybiniai įrenginiai, nurodyti matavimo protokole. Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalėjo imtis skubių triukšmo kontrolės priemonių ir taip apsaugoti pareiškėją nuo neigiamo triukšmo poveikio. Pastebėtina, kad nors AB „Grigiškės“ negalimumą parengti triukšmo mažinimo plano nustatytu terminu motyvavo tuo, kad AB „Grigiškės“ 2013-12-04 sudarė sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (t. 3, b. l. 34-36) dėl triukšmo sklaidos tyrimų ir rekomendacijų dėl triukšmo mažinimo priemonių pateikimo, kuri nevykdoma, nes pareiškėjas kelia reikalavimus dėl tyrimų atlikimo jo gyvenamojoje aplinkoje, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nebuvo šios sutarties šalimi, todėl ši sutartis jo neįpareigojo leisti atlikti minėtam subjektui skleidžiamo triukšmo analizę jo gyvenamojoje aplinkoje. Pagal tuo metu galiojusio Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento 44 punktą tik tuo atveju, kai atliekama operatyvioji kontrolė ir operatyviosios kontrolės metu esant poreikiui atlikti laboratorinius tyrimus (matavimus) pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje, pareiškėjui nurodoma, kad pareiškėjas turės sudaryti galimybę iš anksto suderintu laiku atlikti šiuos tyrimus (matavimus). Taigi teisės aktai neįpareigojo pareiškėjo leisti atlikti triukšmo matavimų gyvenamojoje aplinkoje triukšmo šaltinio valdytojo pasamdyto asmens. Pastebėtina, kad savivaldybės administracijai nebuvo pateikti jokie duomenys, kad nėra objektyvios galimybės parengti triukšmo mažinimo plano neatliekant matavimų pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje. Kaip jau minėta, VVSC vykdant visuomenės sveikatos saugos kontroles buvo atlikti visi reikiami matavimai ir nustatytas triukšmo šaltinis. Taigi darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija AB „Grigiškės“ nepagrįstai pratęsė triukšmo mažinimo plano pateikimą iki 2014-02-10.

Atitinkamai, dėl aptartų argumentų teisėjų kolegija vertina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014-01-17 raštu (t. 1, b. l. 31) nepagrįstai, nesant tam teisinio pagrindo, pareikalavo pareiškėją iki 2014-02-10 susiderinti su AB „Grigiškės“ dėl triukšmo lygio matavimų atlikimo (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014-02-26 raštu (t. 1, b. l. 32-33) motyvuodama vien tik tuo, kad pareiškėjas nesuderino su AB „Grigiškės“ triukšmo lygio matavimų atlikimo pareiškėjo gyvenamosiose patalpose, nesivadovaudama jokiu teisiniu pagrindu, nutraukė pareiškėjo 2013-10-02, 2013-10-07, 2013-10-11, 2013-12-18 ir 2014-01-03 prašymų, kuriais pareiškėjas iš esmės siekė, kad savivaldybės administracija laikinai apribotų AB „Grigiškės“ veiklą, nagrinėjimą, dėl pareiškėjo prašymų nepriėmė jokių administracinių sprendimų, tuo pažeidė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (3 straipsnis), nevykdė Viešojo administravimo įstatyme nustatytų pareigų išnagrinėti asmenų prašymus ir skundus bei dėl jų priimti administracinius sprendimus (21, 23, 34 ir kt. straipsniai).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Triukšmo valdymo įstatyme konkretūs reikalavimai, kuriuos privalo atitikti triukšmo mažinimo planai, rengiami pagal šio įstatymo 22 straipsnio 8-9 dalis, nėra numatyti, tačiau iš Triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų triukšmo valdymo principų, bendrosios triukšmo šaltinių valdytojams nustatytos pareigos laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių, seka, kad šiuose triukšmo mažinimo planuose triukšmo valdytojai privalo numatyti konkrečias ir efektyvias planuojamas įdiegti technines, organizacines ar kitas priemones, leidžiančias sumažinti triukšmo lygius iki leistinų ribų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai AB „Grigiškės“ 2014-02-03 pateiktas technologinio proceso metu kylančio triukšmo mažinimo priemonių planas (t. 3, b. l. 102-103) minėtų nuostatų neatitiko, nes jame iš esmės tik buvo numatytas planuojamas laboratorinių matavimų atlikimas, bet ne konkrečios techninės, organizacinės ar kitos priemonės, leidžiančios efektyviai mažinti triukšmo lygį. Šiame plane nustatyta, kad priemonės ir jų įgyvendinimo planas bus sudarytas iki 2014-02-28. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gavusi minėtą planą, šio plano tinkamumo nevertino, jo trūkumų nenustatė, nepareikalavo AB „Grigiškės“ parengti triukšmo mažinimo plano, kuriame būtų numatytos konkrečios techninės, organizacinės ar kitos priemonės triukšmui sumažinti, taigi šiuo aspektu netinkamai vykdė aptartas teisės aktuose nurodytas triukšmo kontrolės funkcijas ir neužtikrino operatyvaus triukšmo lygio mažinimo pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad tik 2014-05-14 AB „Grigiškės“ pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos instituto parengtą ataskaitą „AB „Grigiškės“ technologinio proceso metu kylančio triukšmo lygio (žemo dažnio garsų) sklaidos tyrimai ir rekomendacijų parengimas“ (t. 3, b. l. 104-141) bei 2014-05-13 AB „Grigiškės“ technologinio proceso metu kylančio triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo planą (t. 3, b. l. 142) su konkrečiai numatytomis atlikti techninėmis priemonėmis. Šiame plane numatytas priemonių įgyvendinimo terminas buvo nustatytas vienašališkai AB „Grigiškės“ iki 2014-06-30.

AB „Grigiškės“ 2014-06-03 raštu pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo plane nurodytų kai kurių darbų (vėdinimo ortakių, medžiagų transportavimo oru magistralės ventiliatoriaus sparnuotės balansavimą, gaubto atstatymą, guminių amortizatorių po ventiliatoriumi sumontavimą) atlikimą patvirtinančius įrodymus (t. 3, b. l. 143-149). Teismas pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai AB „Grigiškės“ duomenų apie tai, kad buvo atlikti visi 2014-05-13 parengtame triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo plane numatyti darbai (t. y. kad buvo įrengtas triukšmą slopinantis, izoliuojantis ekranas, kad pagal „Maldow“ atstovų rekomendacijas atliktas ortakio izoliavimas) nepateikė, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija tokių dokumentų nepareikalavo, taigi netinkamai kontroliavo parengto plano įgyvendinimą.

Kaip minėta, VVSC 2014-08-27 raštu (t. 3, b. l. 151-152) Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė informaciją, kad 2014 m. liepos – rugpjūčio mėn. atlikus grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę po įgyvendintų AB „Grigiškės“ triukšmą mažinančių techninių priemonių buvo nustatyta, kad žemo dažnio garsų lygis gyvenamajame kambaryje (duomenys neskelbtini) vis vien viršijo HN 30:2009 leistinus lygius, o 2014-07-17 atliktų laboratorinių matavimų metu nustatyta, kad žemo dažnio garsų lygis 80 Hz ir 100 Hz dažniuose viršijo HN 30:2009 leistinus lygius, kai iki triukšmą mažinančių priemonių įgyvendinimo žemo dažnio garsų lygių, viršijančių leistinus, minėtuose dažniuose nebuvo nustatyta. VVSC, vadovaudamasis Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, 27 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pasiūlė imtis šiose teisinėse nuostatose numatytų poveikio priemonių AB „Grigiškės“ atžvilgiu (t. 3, b. l. 151-152). Be to, dėl ATPK 42 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo VVSC AB „Grigiškės“ atsakingam asmeniui 2014-09-05 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir 2014-09-19 nutarimu jam paskyrė baudą (t. 3, b. l. 19-20).

Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gavusi VVSC 2014-08-27 raštą (pranešimą), privalėjo pradėti administracinę procedūrą ir priimti atitinkamą administracinį sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalis, 14, 23, 34 ir kt. straipsniai, Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, 27 straipsnio 2 dalis, Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 40 punktas). Aptarti teisės aktai savivaldybės administracijai suteikė plačias diskrecijos teises spręsti dėl poveikio priemonių AB „Grigiškės“ atžvilgiu taikymo, todėl savivaldybės administracija šiomis teisėmis, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, privalėjo pasinaudoti ne tik operatyviai, bet ir efektyviai, t. y. parinkti tokias priemones, kurios realiai užtikrintų pareiškėjo apsaugą nuo triukšmo ir būtų užtikrinta jo gyvenimo kokybė, ypač įvertinant aplinkybę, kad žemo dažnio garso leistini lygiai pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje viršijami jau nuo 2012 m. vasario mėn. Tačiau iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nei per Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytą terminą, nei iki šiol nėra priėmusi jokio administracinio sprendimo dėl VVSC 2014-08-27 rašte (pranešime) nurodyto pareiškėjo teisių pažeidimo ir pateikto pasiūlymo imtis Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalyje numatytų poveikio priemonių AB „Grigiškės“ atžvilgiu, todėl toks Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimas vertintinas kaip vilkinimas atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus. Tokio vilkinimo, teisėjų kolegijos požiūriu, nepateisina ir AB „Grigiškės“ 2014-09-17 rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (t. 3, b. l. 153-154) pateikta informacija apie tai, kad Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos instituto laboratorija, 2014-06-26 atlikusi matavimus greta bendrovės vakarų kryptimi esančioje gyvenamųjų namų teritorijoje veikiant bendrovės technologinei įrangai, žemo dažnio šaltinio požymių nenustatė, taip pat apie tai, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija 2014-09-02 nustatė, jog gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) kaimynystėje) žemo dažnio garso lygiai veikiant bendrovės technologinei įrangai HN 30:2009 nustatytų leistinų ribinių dydžių neviršija. Pastebėtina, kad VVSC 2014-08-27 rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateikta visa reikiama informacija apie 2014 m. liepos – rugpjūčio mėn. atliktos grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatytas aplinkybes, todėl 2014 m. birželio mėn. (t. y. anksčiau) sutartiniu pagrindu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos instituto laboratorijos atlikti matavimai nesudarė pagrindo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nesiremti VVSC nustatytomis aplinkybėmis. AB „Grigiškės“ pateikti duomenys apie 2014-09-04 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atliktus žemo dažnio garsų matavimus gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), taip pat nesudarė teisėto pagrindo nesiremti VVSC grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad šie matavimai buvo atlikti kitose patalpose, be to, 2014-09-04 iš infragarso ir žemo dažnio garsų tyrimo protokolo Nr. F-TO-297 (t. 3, b. l. 155-157) matyti, kad matavimai atlikti 2014-09-02 nakties metu, esant išjungtam PGM-5 vakuumo siurbliui ir mašinai sukantis apie 300 m/min, t. y. galimai netapačioms, lyginant su kitais anksčiau atliktais matavimais, gamybos triukšmo sąlygoms (antai, 2013-10-11 matavimai buvo atliekami PGM-5 veikiant 900 apsisukimų per minutę režimu). Savivaldybės administracija iš AB „Grigiškės“ duomenų apie laikotarpiu nuo 2014-07-17 iki 2014-09-04 įdiegtas triukšmą mažinančias priemones negavo. Todėl, teismo vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014-09-19 raštu (t. 3, b. l. 175) nepagrįstai, neturėdama tam faktinio ir teisinio pagrindo, prašė VVSC atlikti pakartotinus triukšmo matavimus (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai nurodė VVSC 2014-09-30 raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (t. 3, b. l. 176), visa informacija, susijusi su VVSC atliktų visuomenės sveikatos saugos kontrolių metu atliktais matavimais, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai jau buvo pateikta. Taigi pakartotinių triukšmo matavimų neatlikimas negalėjo kliudyti priimti sprendimo dėl VVSC 2014-08-27 rašte (pranešime) nurodyto pareiškėjo teisių pažeidimo.

Kaip minėta, pareiškėjas 2014-10-08 raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (t. 1, b. l. 157), be kita ko, prašydamas nedelsiant priimti sprendimus ir sustabdyti AB „Grigiškės“ triukšmą keliančios mašinos PGM-5 ir susijusių technologinių įrenginių, taip pat ir valymo įrenginio „Moldow“, darbą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gavusi pareiškėjo 2014-10-08 skundą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, nes nepradėjo administracinės procedūros ir neatsakė pareiškėjui, sprendimo dėl pareiškėjo prašymo, nepriėmė. Tik Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pagal pareiškėjo skundus atlikus tyrimą ir 2015-05-29 priėmus pažymą (t. 2, b. l. 91-107), Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-08-14 raštu (t. 2, b. l. 114-116) netenkino pareiškėjo prašymo ir nurodė, kad pakankamo pagrindo sustabdyti AB „Grigiškės“ triukšmo šaltinį PGM5 mašiną ir su ja susijusius technologinius įrenginius nėra. Taigi konstatuotina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014-10-08 – 2015-08-14 laikotarpiu vilkino pareiškėjo 2014-10-08 prašymo nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai netinkamai vykdė Viešojo administravimo įstatyme, Triukšmo valdymo įstatyme, Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklėse ir kituose teisės aktuose numatytas triukšmo kontrolės funkcijas, netinkamai įgyvendino suteiktas diskrecijos teises triukšmo kontrolės srityje, nesiėmė operatyvių, protingų ir tinkamų priemonių, siekiant apsaugoti pareiškėją nuo AB „Grigiškės“ keliamo triukšmo, tuo pažeidė pareiškėjo teisę į gerą administravimą. Kaip minėta, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gavusi iš VVSC informaciją apie pareiškėjo teisių pažeidimus, nesiėmė skubių triukšmo kontrolės priemonių ir taip apsaugoti pareiškėją nuo neigiamo triukšmo poveikio, nesant tam pakankamo pagrindo 2014-01-14 raštu AB „Grigiškės“ pratęsė triukšmo mažinimo plano pateikimo terminą iki 2014-02-10, pareikalavo pareiškėją iki 2014-02-10 susiderinti su AB „Grigiškės“ dėl triukšmo lygio matavimų atlikimo (duomenys neskelbtini), 2014-02-26 raštu, motyvuodama vien tik tuo, kad pareiškėjas nesuderino su AB „Grigiškės“ triukšmo lygio matavimų atlikimo pareiškėjo gyvenamosiose patalpose, nesivadovaudama jokiu teisiniu pagrindu, nutraukė pareiškėjo 2013-10-02, 2013-10-07, 2013-10-11, 2013-12-18 ir 2014-01-03 prašymų, kuriais pareiškėjas iš esmės siekė, kad savivaldybės administracija laikinai apribotų AB „Grigiškės“ veiklą, nagrinėjimą, dėl pareiškėjo prašymų nepriėmė jokių administracinių sprendimų, netinkamai įvertino AB „Grigiškės“ 2014-02-03 pateiktą technologinio proceso metu kylančio triukšmo mažinimo priemonių planą, nepareikalavo AB „Grigiškės“ parengti triukšmo mažinimo plano, kuriame būtų numatytos konkrečios techninės, organizacinės ar kitos priemonės triukšmui sumažinti, nepareikalavo, kad AB „Grigiškės“ pateiktų visus 2014-05-13 parengtame triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo plane numatytų darbų atlikimo dokumentus, iki šiol nepriėmė jokio administracinio sprendimo dėl VVSC 2014-08-27 rašte (pranešime) nurodyto pareiškėjo teisių pažeidimo ir pateikto pasiūlymo imtis Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalyje numatytų poveikio priemonių AB „Grigiškės“ atžvilgiu, 2014-10-08 – 2015-08-14 laikotarpiu vilkino pareiškėjo 2014-10-08 prašymo nagrinėjimą. Šie neteisėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai (neveikimas) lėmė tai, kad nuo pat 2014-02-10, kai baigėsi savivaldybės administracijos nustatytas terminas triukšmo mažinimo plano parengimui, savivaldybė netaikė ir šiuo metu netaiko jokių triukšmo kontrolės priemonių AB „Grigiškės“ atžvilgiu, nors dar 2014 m. liepos – rugpjūčio mėn. buvo nustatyta, kad žemo dažnio garsai dėl AB „Grigiškės“ veiklos, nepaisant įdiegtų triukšmą mažinančių priemonių, viršija leistinas ribas, o duomenų, kad pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje žemo dažnio garsų lygis būtų sumažėjęs iki leistino, nėra.

Kaip teisingai nurodo Vilniaus miesto savivaldybė, Triukšmo valdymo įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad būtent triukšmo šaltinio valdytojas, padaręs žalos žmonių sveikatai, turtui, aplinkai, privalo ją atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad nežiūrint to, jog žemo dažnio garso lygių viršijimą pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje tiesiogiai lėmė AB „Grigiškės“ veikla, tuo atveju, jeigu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai būtų veikę taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, t. y. tinkamai būtų išnagrinėję pareiškėjo prašymus, pareikalavę iš AB „Grigiškės“ operatyvaus triukšmo mažinimo plano pateikimo, tinkamai kontroliavę visų plane numatytų priemonių įgyvendinimą, gavę informaciją apie triukšmo šaltinio valdytojo įgyvendintų priemonių neefektyvumą bei pritaikytą administracinę atsakomybę atsakingiems asmenims, operatyviai būtų ėmęsi kitų efektyvių poveikio priemonių, numatytų Triukšmo valdymo įstatyme, Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklėse ir kituose teisės aktuose (teikę triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimus, reikalavę tikslinti ir keisti triukšmo prevencijos veiksmų planus ir juos įgyvendinti, nurodę tikslinti ir keisti triukšmo šaltinių naudojimo trukmę, laiką, inicijavę laikiną stacionaraus triukšmo šaltinio veiklos apribojimą, kitų triukšmo mažinimo priemonių taikymą, kt.), pagrįstai tikėtina, kad žemo dažnio garso lygių viršijimo problema pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje būtų išspręsta. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad dėl aptartų neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Šiuo atveju egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, nes nors neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013, kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama plačiai – tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teisinėje valstybėje turi būti ginami visų asmenų teisėti lūkesčiai, kad įstatymo jiems suteiktos teisės valstybės institucijose bus įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-662-877-14). Nagrinėjamu atveju buvo pažeistas pareiškėjo teisėtas lūkestis, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai išnagrinės jo prašymus dėl keliamos triukšmo problemos, kad imsis operatyvių ir efektyvių administracinio poveikio priemonių triukšmo šaltinio valdytojo atžvilgiu. Netinkamas triukšmo kontrolės funkcijos atlikimas nebuvo vienkartinio pobūdžio ir prisidėjo prie to, kad žemo dažnio garso lygių viršijimo problema pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje operatyviai nebuvo išspręsta. Pareiškėjo teisė į gerą administravimą buvo pažeista jautrioje, susijusioje su pareiškėjo sveikata, gyvenimo kokybe, srityje. Dėl padarytų pažeidimų nebuvo apsaugotos pareiškėjo teisės pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalį. Žemo dažnio garso lygių viršijimas akivaizdžiai turėjo neigiamos įtakos pareiškėjo gyvenimo kokybei, būsto neliečiamybei, pareiškėjas turėjo kentėti žemo dažnio garsus, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Dėl susidariusios situacijos pareiškėjas buvo priverstas daug kartų kreiptis į viešojo administravimo institucijas, patyrė neigiamų išgyvenimų, susijusių su neteisėtais savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmais (neveikimu). Iš pareiškėjo skundų turinio matyti, kad pareiškėjas ėmė nepasitikėti viešojo administravimo institucijomis, jų darbuotojų kompetencija vykdyti triukšmo kontrolės funkcijas. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai buvo tokio intensyvumo, kad yra pagrindas juos atlyginti pinigais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, t. y. į tai, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į gerą administravimą jautrioje triukšmo kontrolės srityje, susijusioje su pareiškėjo sveikatos, gyvenimo kokybės, būsto neliečiamumo apsauga. Pažeidimas nebuvo formalus ir lėmė, kad žemo dažnio garso lygių viršijimo problema pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje nebuvo operatyviai išspręsta net keletą metų, tai turėjo neigiamos įtakos pareiškėjo gyvenimo kokybei, būsto neliečiamybei. Nebuvo apsaugotos pareiškėjo teisės pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalį. Nors byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų (neveikimo) sutriko pareiškėjo sveikata, sumažėjo darbingumas (tai grindžiama tik paties pareiškėjo paaiškinimais), tačiau pareiškėjas neabejotinai patyrė intensyvius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Kita vertus, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina, kad žemo dažnio garso lygių viršijimą pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje tiesiogiai lėmė AB „Grigiškės“ veikla, tuo tarpu atsakovo veiksmai (neveikimas) tik netiesiogiai prisidėjo prie jos atsiradimo. Be to, pagal byloje nustatytas aplinkybes kita valstybinę triukšmo kontrolę vykdanti institucija VVSC 2014 m. liepos-rugpjūčio mėn. atlikusi AB „Grigiškės“ grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, nors ir taikė administracinę atsakomybę AB „Grigiškės“ atsakingam asmeniui, konkrečių triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo nurodymų taip pat nedavė.

Įvertinusi byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgusi į formuojamoje teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos, patirtos dėl valstybės institucijų vilkinimo atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus, dydžius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-662-877-14, kt.), remdamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 2500 eurų sumos priteisimas, o didesnės sumos priteisimas nebūtų adekvatus pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams.

Dėl skundo reikalavimo įpareigoti atsakovus laikinai apriboti AB „Grigiškės“ stacionarių triukšmo šaltinių, viršijančių teisės aktų nustatytus leistinus dydžius, veiklą.

Kaip minėta, galiojantys teisės aktai viešosios valdžios institucijoms suteikia plačius įgaliojimus kontroliuoti, kaip triukšmo šaltinių valdytojai vykdo pareigą laikytis galiojančių triukšmo ribinių dydžių. Remiantis Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, siekdamos apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, savivaldybių institucijos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija (be kitų įgaliojimų) turi teisę laikinai: 1) apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą; 2) taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones. Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 40 punkte taip pat numatyta savivaldybės administracijos kompetencija nurodyti laikinai apriboti stacionaraus triukšmo šaltinio veiklą arba taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas apriboti AB „Grigiškės“ stacionarių triukšmo šaltinių veiklą. Po Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-08-14 raštu (t. 2, b. l. 114-116), atsakydama į pareiškėjo 2014-10-08 ir 2015-06-21 skundus, nurodė, kad pakankamo pagrindo sustabdyti AB „Grigiškės“ triukšmo šaltinį PGM5 mašiną ir su ja susijusius technologinius įrenginius nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas minėtame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašte išreikšto sprendimo atsisakyti sustabdyti AB „Grigiškės“ triukšmo šaltinį šioje administracinėje byloje neskundžia ir neprašo jo panaikinti. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti rašte išreikšto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika, administracinis teismas tik gavęs atitinkamą skundą dėl administracinio akto turi teisę tikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą remiantis ABTĮ 3 straipsnio nuostatomis, bet negali atlikti veiksmų, kurie yra priskirti administravimo subjektui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-75-09). Konkrečių veiksmų triukšmo kontrolės srityje atlikimas, tarp jų ir stacionarių triukšmo šaltinių veiklos apribojimas, priskirtinas viešojo administravimo subjektų, bet ne teismo kompetencijai, todėl teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti atsakovus taikyti konkrečią triukšmo mažinimo priemonę, t. y. laikinai apriboti AB „Grigiškės“ stacionarių triukšmo šaltinių, viršijančių leistinus dydžius, veiklą.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nei per Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytą terminą, nei iki šiol nėra priėmusi jokio administracinio sprendimo dėl VVSC 2014-08-27 rašte (pranešime) nurodyto pareiškėjo teisių pažeidimo ir pateikto pasiūlymo imtis Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalyje numatytų poveikio priemonių AB „Grigiškės“ atžvilgiu, todėl toks Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimas vertintinas kaip vilkinimas atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus. Todėl teisėjų kolegija pabrėžia, kad Vilniaus miesto savivaldybei išlieka pareiga priimti administracinį sprendimą dėl VVSC 2014-08-27 rašte (pranešime) nurodyto pareiškėjo teisių pažeidimo ir pateikto pasiūlymo imtis Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalyje numatytų poveikio priemonių AB „Grigiškės“ atžvilgiu.

Pareiškėjas byloje pareiškė prašymus dėl norminių teisės aktų teisėtumo tyrimo, konkrečiai, dėl Triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių 40.2 – 40.5 punktų ir HN 30:2009 5 punkto atitikties Triukšmo valdymo įstatymo atitinkamoms nuostatoms (t. 4, b. l. 1-7, t. 5, b. l. 1-10). Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymus, konstatuoja, kad juose pareiškėjas nenurodė teisinių argumentų, kurių pagrindu būtų galima abejoti nurodytų normų teisėtumu. Esant tokioms aplinkybėms, šie pareiškėjo prašymai netenkinami ir norminių administracinių aktų tyrimas nepradedamas (ABTĮ 111 straipsnio 3 dalis, 112 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Kiekvienu atveju vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas antruoju skundo reikalavimu prašė įpareigoti atsakovus laikinai apriboti AB „Grigiškės“ stacionarių triukšmo šaltinių veiklą. Teismui nepatenkinus šio pareiškėjo skundo reikalavimo pripažintina, kad tuo buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl, formaliai vertinant, trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą iš pareiškėjo. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo pateikė duomenis, kad patyrė 2508,85 Eur (be PVM) atstovavimo išlaidas.

Byloje buvo nustatyta, kad VVSC, atlikdamas valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, nustatė, kad dėl AB „Grigiškės“ veiklos viršijami žemo dažnio garsų leistini dydžiai pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje, tačiau net ir AB „Grigiškės“ įdiegus triukšmą mažinančias priemones, žemo dažnio garso lygis viršijo leistiną. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas iš esmės pagrįstai reikalavo, kad atsakovas taikytų AB „Grigiškės“ atžvilgiu Triukšmo valdymo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas administracines priemones, tačiau pareiškėjo teisė į gerą administravimą buvo pažeista. Vilniaus miesto savivaldybei išlieka pareiga priimti administracinį sprendimą dėl VVSC 2014-08-27 rašte (pranešime) nurodyto pareiškėjo teisių pažeidimo ir pateikto pasiūlymo imtis Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalyje numatytų poveikio priemonių AB „Grigiškės“ atžvilgiu. Įvertinus byloje esančius duomenis, kad pareiškėjas yra bedarbis (t. 2, b. l. 174), 2013-2015 m. turėjo mažas pajamas (t. 3, b. l. 164-173), tuo tarpu trečiasis suinteresuotas asmuo yra stambi gamybos įmonė, teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, šiuo atveju yra būtina nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo V. G. skundą iš dalies patenkinti.

Priteisti pareiškėjui V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.