Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę Marijampolės pataisos namuose, prašymą dėl bausmių sušvelninimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. rugsėjo 28 d. pateikti nuteistojo V. B. prašymai taikyti jam Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatas (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499 redakcija) ir sumažinti vienu trečdaliu bausmes paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d., 2009 m. lapkričio 10 d., 2009 m. gruodžio 2 d., 2010 m. gruodžio 10 m., 2010 m. birželio 1 d., 2010 m. lapkričio 15 d. ir 2010 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiais. Pateiktuose prašymuose nurodoma, kad nagrinėjamu atveju yra visos aplinkybės ir sąlygos taikyti minėtą įstatymą, nes iš bylų medžiagų matyti, kad jis kaltę pripažino.

Taip pat gautas nuteistojo V. B. prašymas taikyti jam Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatas (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499 redakcija) bei 2014-12-18 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-1481, švelninant bausmę, paskirtą 2009 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kadangi kaltę jis pripažino, byla išnagrinėta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka.

Taip pat pateiktas nuteistojo V. B. prašymas taikyti jam Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatas (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499 redakcija) bei 2014-12-18 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-1481, švelninant jam paskirtą 2010 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 3621 straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. 4 dalyje numatyta, jog teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę buvo vadovautasi Baudžiamojo kodekso 63 ir 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę. 2003-05-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. 2014 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas BK 190 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-1481, įsigaliojęs 2015-01-01, kuriame numatyta, jog BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas buvo papildytas nauju BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499 redakcija), kuris įsigaliojo nuo 2013-07-13. Šio baudžiamojo įstatymo 1 ir 2 dalys numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu ir, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Ši norma yra bendroji, dėl šios normos nekito konkrečių nusikalstamų veikų baudžiamumas ar bausmės už konkrečius nusikaltimus. BK 64¹ straipsnio normos turinys nustato specialią bausmės skyrimo taisyklę baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir išsprendimo metu, tačiau neduoda pagrindo peržiūrėti jau išnagrinėtoje byloje bausmės dydžio nustatymo klausimo ir jį sumažinti (Vilniaus apygardos teismo 2013-09-13 nutartis Nr. 1S-752-574/2013). Be to, pažymėtina ir tai, kad sutinkamai su aukštesniųjų teismų praktika BK 64¹ straipsnio nuostatos taikomos tik tuomet, kai baudžiamoji byla teisme buvo išnagrinėta po įstatymo, papildžiusio BK nauju 64¹ straipsniu, įsigaliojimo, t. y. po 2013-07-13, arba teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje bylos priimtas procesinis sprendimas įsiteisėjo, po įstatymo papildžiusio BK nauju 64¹ straipsniu, priėmimo (Vilniaus apygardos teismo 2013-10-08 nutartis Nr. 1S-854-149/2013, 2013-10-10 nutartis Nr. 1S-855-172/2013, Apeliacinio teismo nutartis 2013-10-11 Nr. 1N-153/2013).

Susipažinus su nuteistojo V. B. prašymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-586-818/2009, pakeistu 2010 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu dalyje dėl bausmių subendrinimo, V. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2 veikos) ir jam paskirta galutinė subendrinta 5 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Nors bylos nagrinėjimo metu V. B. kaltę pripažino, minėta baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal bendrąsias proceso taisykles. Tas pats pasakytina ir apie Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d., Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-168-808/2009, kuriuo V. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamosios bylos Nr. 1-118-816/2010( Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendis) ir Nr. 1-321-648/2010 (Vilniaus miesto 2 apylinkės tesimo nuosprendis) buvo išnagrinėtos pagal bendrąsias proceso taisykles, nors V. B. kaltę pripažino. Susipažinus su V. B. baudžiamųjų bylų Nr. 1-1550-88/2009 (2009 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendis), Nr. 1-1350-203/2009 (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendis), Nr. 1-1326-498/2010 (2010 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės tesimo nuosprendis) medžiaga nustatyta, kad baudžiamosios bylos buvo išnagrinėtos sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, V. B. kaltę pripažino. Ir nors šios nustatytos aplinkybės atitinka BK 64¹ str. numatytas sąlygas, tačiau vadovaujantis aukštesniųjų teismų formuojama praktika, nustatyta, kad minėtais nuosprendžiais V. B. laisvės atėmimo bausme nuteistas ir minėti nuosprendžiai įsiteisėjo iki įstatymo papildžiusio BK nauju 64¹ str. įsigaliojimo, todėl BK 64¹ str. nuostatos jo atžvilgiu netaikomos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 64¹ str. pagrindu bausmė yra mažinama tuo pačiu nuosprendžiu (Vilniaus apygardos teismo 2013-10-08 nutartis Nr. 1S-854-149/2013, 2013-10-11 nutartis 1S-857-92/2013, 2014-01-21 d. nutartis 1S-54-315/2014, Apeliacinio teismo nutartis 2013-10-11 Nr. 1N-153/2013). Atsižvelgiant į išdėstytą teismas neturi įstatyminio pagrindo tenkinti prašymų dėl bausmės sumažinimo ir taikyti V. B. atžvilgiu naujai įsigaliojusio BK 64¹ str. nuostatas.

2009 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1550-88/2009 V. B. nuteistas už 8 nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad atsakomybę už turto pagrobimą įstatymų leidėjas diferencijuoja pagal turto vertę, vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu vertės išaiškinimu, tačiau esant bent viena iš šio kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytų vagystę kvalifikuojančių požymių, pagrobto turto vertė nuteistojo padaryto nusikaltimo kvalifikavimui įtakos neturi. Minėtu nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos) V. B. skirtos 30 parų arešto bausmės už nedidelės vertės, t.y. 150 Lt ir 200 Lt svetimo turto sugadinimą, todėl nuteistojo veikos kvalifikavimui turi būti taikomas švelnesnis įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą ir jis atleistinas nuo šios jam skirtos bausmės. Tačiau nuosprendžiu bausmės už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytus baudžiamuosius nusižengimus buvo subendrintos BK 65 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t.y. skirtos bausmės subendrintos apimant bausmes, skirtas už idealiosios sutapties sąlygomis padarytas veikas, todėl net ir atleidus V. B. nuo 30 parų arešto bausmės, tai neturi jokios įtakos galutinei šiuo nuosprendžiu paskirtai bausmei.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis V. B. prašo jam pritaikyti BK pakeitimus, kurie buvo priimti 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XII-1481 dėl BK 190 straipsnio pakeitimo, kurie įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d. bei BK 64¹ straipsnio nuostatas, įsigaliojusias nuo 2013 m. liepos 13 d. Nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-298/2010 V. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (54 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (13 nusikalstamų veikų), 187 straipsnio 1 dalyje (9 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 3 dalyje (6 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. Vilniaus rajono apylinkės teismo, nagrinėjusio bylą pirmąja instancija, nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, ir šiuo nuosprendžiu jam skirta bausmė subendrinta su ankstesniais V. B. atžvilgiu priimtais Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, šioje dalyje jo prašymas pritaikyti BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatas, paliktinas nenagrinėtu, nes šioje dalyje nuteistojo prašymą turi nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo V. B. prašymo dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taikymo ir 2009 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės sumažinimo ne tenkinti.

Nuteistojo V. B. prašymą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio taikymo ir 2009 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės sumažinimo tenkinti iš dalies ir V. B. atleisti nuo 2009 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirtų 30 parų arešto bausmių pagal BK 87 straipsnio 3 dalį (dvi veikos). Kitoje dalyje šio prašymo netenkinti ir galutinę bausmę paskirtą 2009 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu palikti nepakeistą.

Nuteistojo V. B. prašymų dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d., 2009 m. lapkričio 10 d., 2009 m. gruodžio 2 d., 2009 m. gruodžio 10 d., 2010 m. birželio 1 d., 2010 m. lapkričio 15 d. ir 2010 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių sumažinimo vienu trečdaliu netenkinti

Nuteistojo V. B. prašymą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 ir 190 straipsnių taikymo Vilniaus rajono 2010 m. vasario 26 d. nuosprendžiu skirtos bausmės sušvelninimo palikti nenagrinėtu.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.