Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo E. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-09-12 nuteistasis E. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., įsigaliojusio 2013m. liepos 13 d., nuostatas ir trečdaliu sumažinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-11-05 ir 2011-07-14 nuosprendžiais ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-12-28 nuosprendžiais paskirtas jam bausmes, nurodydamas kad išnagrinėtose baudžiamosiose bylose jis pilnai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi E. K. prašymo netenkino, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. ir 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei gydytis nuo narkomanijos. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžiu E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-05 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant, ir E. K. paskirta 3 (trejų) metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 259 str. 1 d. ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., taikant dalinį sudėjimą, subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 mėnesiams. Teismas konstatavo, kad šios baudžiamosios bylos išnagrinėtos ne pagreitinto proceso tvarka, taip pat netaikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam (E. K.) negali būti taikomos BK 64¹ str. nuostatos. Taip pat teismas nurodė, kad šis įstatymas neturi grįžtamosios galios.

2013-10-03 Vilniaus apygardos teisme buvo gautas nuteistojo E. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-19 nutartį, peržiūrėti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-11-05 ir 2011-07-14 nuosprendžius bei Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-12-28 nuosprendį ir, pritaikius jo atžvilgiu BK 64¹ str., vienu trečdaliu sumažinti šiais nuosprendžiais paskirtas jam bausmes.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. K. skundas atmestinas.

2013-07-02 įstatymu Nr. XII-499 Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas papildytas 64¹ straipsniu (įsigaliojo nuo 2013-07-13), kuriame nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad nei vienu iš nuteistojo E. K. nurodytų atvejų baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat nebuvo baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl E. K. neatitinka Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. numatytų būtinų šio straipsnio taikymo sąlygų. Vien epizodiškas nuteistojo prisipažinimas tik dėl atskirų nusikalstamų veikų padarymo, nesant kitų būtinų BK 64¹ str. nurodytų sąlygų, nėra pakankamas pagrindas jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. normos yra taikytinos tik tais atvejais, kai baudžiamoji byla teisme buvo išnagrinėta po įstatymo, papildžiusio Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį kodeksą nauju 64¹ straipsniu, įsigaliojimo, t.y. po 2013 m. liepos 13 d., arba teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje priimtas sprendimas (nuosprendis ar teismo baudžiamasis įsakymas) įsiteisėjo po įstatymo, papildžiusio Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį kodeksą nauju 64¹ straipsniu, priėmimo.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad E. K. nuteistas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-11-05 ir 2011-07-14 nuosprendžiais bei Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-12-28 nuosprendžiais, tai yra iki įstatymo, papildžiusio Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį kodeksą nauju 64¹ straipsniu, įsigaliojimo, todėl BK 64¹ str. nuostatos jo atžvilgiu netaikomos, nes Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. neturi grįžtamos galios ir tai aiškiai nurodyta pačiame įstatyme – pagal BK 64¹ str. 1 d. teismo paskirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu yra sumažinama vienu trečdaliu. Kito būdo, kaip sumažinti pagal Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę, baudžiamasis įstatymas nenumato, todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos BK 3 str. 2 d. nuostatomis, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-19 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ją keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-19 nutartį

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.