- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-22
- Bylos Nr.
- 1-151-743/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Nukentėjusysis
- P. K.
- Kaltinamasis
- R. B., J. J.
- Advokatai
- Albinas Miliauskas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.6Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
kaltinamiesiems R. B., J. J., jų gynėjams advokatams Albinui Miliauskui, Mečislovui Norvaišui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
J. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:
1) 2015 m. spalio 2 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams;
2) 2016 m. kovo 9 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;
3) 2016 m. gruodžio 29 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams;
4) 2017 m. spalio 3 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 40 (keturiasdešimt) parų arešto;
5) 2017 m. gruodžio 11 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. spalio 3 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui;
6) 2018 m. vasario 15 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. gruodžio 11 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant, ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;
7) 2020 m. lapkričio 12 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimt) parų areštu 60 parų;
8) 2021 m. sausio 28 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis – terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, atliekantis bausmę, teistumai neišnykę ir nepanaikinti,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B. ir J. J., veikdami bendrai, būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020 m. spalio 27 d. apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, J. J. sudavus vieną smūgį nukentėjusiajam P. K. į veidą, dėl ko šis nugriuvo, atsitrenkdamas galva į žemę, ir prispaudus P. K. prie žemės bei sudavus jam ne mažiau tris smūgius į galvos sritį, R. B. įspyrė gulinčiam P. K. ne mažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas ir taip bendrais veiksmais smurtaudami P. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdelės abiejose lūpose, poodinės kraujosruvos dešinio dilbio srityje, kairio riešo sąnario srityje, pakaušio srityje bei sukėlė fizinį skausmą.
Šalies argumentai
J. J. kaltu prisipažino, paaiškino, kad 2020 m. spalio 27 d. su R. B. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo stipriai apsvaigęs. Jis kartu su R. B. vedė į namus G. V., nes jis buvo stipriai neblaivus. Kuomet jie nuėjo pas jį į daugiabučio namo kiemą (duomenys neskelbtini), pamatė P. K. R. B. pradėjo konfliktuoti su P. K. dėl 15 Eur skolos, P. K. pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, todėl jis stovinčiam P. K. kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, P. K. nukrito ant žemės nugara. P. K. nukritus, jis jį prispaudė ir jam sudavė gulinčiam rankomis tris smūgius į galvos sritį. Tuo metu R. B. spardė P. K. į įvairias kūno vietas, tačiau kiek buvo spyrių jis neskaičiavo. Sutinka, kad nurodyti sužalojimai nukentėjusiajam galėjo atsirasti nuo jų smūgių, jeigu būtų buvęs blaivus, taip būtų nepasielgęs. Dėl savo nusikalstamos veikos gailisi, sutinka su Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštu ieškiniu (t. 2, b. l. 214–215).
R. B. kaltu prisipažino, paaiškino, kad 2020 m. spalio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, jis kartu su G. V. ir Aliumi, kurio pavardės neprisimena, vartojo alkoholinius gėrimus. Jis buvo stipriai neblaivus. G. V. buvo stipriai neblaivus, todėl jis su J. J. jį vedė į jo namus. G. V. gyvena tame pačiame daugiabutyje kaip ir P. K. Atėjus į daugiabučio namo kiemą, kieme buvo P. K. Jis paklausė pas P. K., kada jis jam atiduos pinigus tuomet, o P. K. nepripažino skolos ir pradėjo jį įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tada prie P. K. atbėgo J. J. ir prasidėjo muštynės. Kai jis priėjo arčiau prie P. K., jis jau gulėjo ant žemės, todėl jis priėjęs prie jų įspyrė P. K. Jis nežino, kur įspyrė, neskaičiavo ir kiek kartų įspyrė, buvo stipriai apgirtęs, todėl nežino, tačiau mano, kad dešimt kartų gal negalėjo įspirti. Jis jam įspyręs apsisuko ir išėjo į savo namus. Dėl nusikalstamos veikos gailisi, sutinka su Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu. Jeigu būtų buvęs blaivus, taip būtų nepasielgęs (t. 2, b. l. 215).
Nukentėjęs patvirtino, kad 2020 m. spalio 27 d. vakare, jis buvo šalia namų esančiame garaže, pasitikrino automobilio tepalų ir aušinimo skysčio lygį ir ėjo į namus. Jau buvo tamsu, apie 19.20 val. Eidamas namo, nešėsi žibintuvėlį, kuriuo dar pašvietė į savo partnerę D. S., kuri kieme džiaustė skalbinius. Tuo metu į daugiabučio namo kiemą įėjo jam pažįstami Varnėnų kaimo gyventojai R. B. ir J. J. Abu vyrai atrodė akivaizdžiai neblaivūs. Įėjus į kiemą, R. B. jam iškart pasakė, kad jis jam gražintų 15 Eur skolą, tačiau jis atsakė, kad jis jam nėra skolingas jokių pinigų. Tuomet R. B. su J. J. staiga priėjo prie jo, R. B. jam spyrė per kojų apatinę dalį, jis pargriuvo ant žemės. Tuomet kažkuris iš užpuolikų atsisėdo ant jo, prispaudė jį prie žemės ir pradėjo rankomis jam daužyti į galvą. Jam buvo suduoti ne mažiau trys smūgiai į galvą, tačiau tikslaus smūgių skaičiaus jis nežino, nes jų neskaičiavo. Tuo metu, kai jis gulėjo ant žemės, jis buvo užsidengęs galvą, kad išvengtų užpuolikų smūgių. Po šių smūgių į galvą, kitas užpuolikas jam kojomis spyrė ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, tačiau tikslaus smūgių skaičiaus jis pasakyti negali, kadangi jų neskaičiavo. Dėl šių R. B. ir J. J. veiksmų jis jautė fizinį skausmą. Tada jis išgirdo jam pažįstamo kaimo gyventojo D. M. balsą, kuris ramino jo užpuolikus ir sakė jiems, kad jie baigtų, nemuštų jo ir nuo jo nukėlė jį prispaudusį užpuoliką. Vyrai šiek tiek nurimo. Tada jis atsistojo nuo žemės ir pasakė, kad dabar jiems iškvies policijos pareigūnus. Po šių jo pasakytų žodžių R. B. ir J. J. iš daugiabučio namo kiemo išėjo. Apie įvykį jis pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai sulaikė R. B. VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ priėmimo skyriuje medikai jam konstatavo veido ir lūpų sumušimus (t. 1, b. l. 1–4, 83–85).
Liudytoja D. S. patvirtino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo partneriu P. K. 2020 m. spalio 27 d. apie 19.20 val. ji išėjo į lauką, kur daugiabučio namo kieme džiaustė skalbinius. Tuo metu ji matė, kaip iš garažo link namų ėjo P. K., kuris jai pašvietė žibintuvėliu, kad ji galėtų išdžiaustyti skalbinius. Po kelių sekundžių ji pamatė, kaip į daugiabučio namo kiemą ateina R. B. ir J. J. Kai vyrai atėjo į kiemą, R. B., pamatęs P. K., jam pasakė, kad šis krapštytų jam skolą – 15 Eur. P. K. jam atsakė, kad jis neskolingas ir nuėjo toliau nuo jos link į kiemą atėjusių vyrų. Buvo tamsu, todėl buvo sunku ką nors įžiūrėti. Ji girdėjo kažkokius konflikto garsus, triukšmą, tačiau labai į tai dėmesio nekreipė, kadangi nesitikėjo, kad vyrai galėtų muštis. Jai džiaunant skalbinius, konflikto garsai kiek nurimo, todėl ji šiek tiek nuėjo arčiau tos vietos, kur buvo P. K. ir kiti du vyrai. Jai kiek prisiartinus, ji tamsoje pamatė dviejų vyrų siluetus. Vienas iš vyrų buvo prispaudęs ant žemės gulintį P. K. ir rankomis jį trankė, kitas vyras stovėjo šalia ir kojomis spardė ant žemės gulintį P. K. Kuris iš užpuolikų buvo prispaudęs P. K., o kuris stovėjo šalia, ji pasakyti negali, kadangi tamsoje ji to nematė. Kiek P. K. buvo suduota smūgių rankomis ir kojomis ji taip pat pasakyti negali, kadangi buvo tamsu, o ji smūgių ir neskaičiavo, buvo susijaudinusi dėl užpuolimo. Tada iš kažkur kieme atsirado D. M., kuris vyrus nuramino ir pasakė, kad jie nemuštų P. K. P. K. suriko, kad kvies policiją ir ėjo link namų pasiimti savo mobiliojo telefono. D. M. prašė nekviesti policijos pareigūnų, bet ji matė, kaip P. K. kažkam skambino, suprato, kad skambina bendruoju pagalbos telefonu. R. B. ir J. J. iš daugiabučio namo kiemo išėjo (t. 1, b. l. 100–102).
Liudytojas D. M. patvirtino, kad pažįsta R. B., J. J. ir P. K., visi asmenys yra iš jų bendro Varnėnų kaimo. 2020 m. spalio mėn., tikslios dienos neprisimena, jis su kaimynu G. V. vartojo alkoholinius gėrimus ir parvedė į namus G. V., kuris gyvena tame pačiame šešiabutyje kaip ir P. K. Kelinta valanda buvo jis neprisimena, bet jau buvo labai tamsu. Šešiabučio kieme jis išgirdo triukšmą, šauksmus kažkur netoli kluono, kuris yra šešiabučio kieme. Iš balsų atskyrė, kad triukšmauja P. K. ir R. B. Jis iki jų nebuvo nuėjęs pasižiūrėti, jis nuo jų buvo maždaug 10–15 metrų atstumu, tačiau jis nieko nematė ir žmonių neatpažino, nes lauke buvo labai tamsu ir ta vieta nebuvo apšviesta. Dėl ko ir kaip įvyko konfliktas jis nežino. Po kurio laiko jis nuėjo pas R. B. į namus dar išgerti alkoholinių gėrimų, tačiau jis visų aplinkybių neprisimena, nes buvo labai neblaivus. Ar J. J. dalyvavo šiame konflikte jis nežino. Jis nematė kieme jokių asmenų, kurie galėjo matyti konfliktą (t. 1. b. l. 108–110).
Liudytojas M. V. patvirtino, kad 2020 m. spalio mėn., tikslios dienos nežino, jo daugiabučio kieme konfliktavo R. B. ir P. K. Ar J. J. buvo tam konflikte nežino. Jis konflikto nematė ir kas vyko nežino, nes tuo metu jis namuose miegojo ir tikrai nebuvo jokiam kieme ir nežino kas vyko. Jis tą vakarą buvo neblaivus, todėl nuėjo miegoti. Kiek jam kitą dieną pasakojo kažkas iš kaimo gyventojų, kad tos dienos vakarą D. M., jo tėvas G. V. ir R. B. pas jį vartojo alkoholinius gėrimus ir kuomet jau jie buvo išgėrę, tai jie jo tėvą vedė į namus ir tuo metu namų kieme įvyko konfliktas tarp R. B. ir P. K. dėl 15 Eur. Kaip ir kiek kokių smūgių buvo suduota nežino, bet kaimo žmonės pasakojo, kad jie susimušė. Kas tiksliai galėjo matyti konfliktą jis nežino ir nieko papasakoti daugiau negali (t. 1. b. l. 118–120).
Liudytojas G. V. patvirtino, kad 2020 m., spalio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, jis kartu su D. M. ir R. B. vartojo alkoholinius gėrimus, jis labai stipriai pasigėrė, dėl ko jį D. M. parvedė į namus. Kai D. M. jį parvedė į namus, jis iš karto nuėjo miegoti ir kas vyko tą vakarą jo gyvenamojo daugiabučio kieme nežino. Kitą dieną kalbėjo su R. B. ir jis jam papasakojo, kad jis atėjo į jo kiemą, pradėjo konfliktuoti su P. K. ir susimušė. Kiek ir kokių smūgių buvo suduota jis jam nesakė, o jis ir neklausė (t. 1. b. l. 128–130).
Liudytoja L. V. patvirtino, kad P. K. yra jos kaimynas, jie gyvena viename daugiabutyje. 2020 m., spalio mėnesį, tikslaus laiko ir dienos neprisimena, ji buvo savo namuose. Būnant namuose ji negirdėjo jokio triukšmo, išėjo į kiemą, kadangi ruošėsi važiuoti, ir pamatė, kad kieme stovi D. S., P. K. ir D. M. P. K. garsiai šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius ir ji dėl to pas jį paklausė, kas atsitiko. Jis jai atsakė, kad jį sumušė, kad jis ketina kviesti policiją ir iš karto pradėjo skambinti. Ji klausė, kas tokie jį sumušė, jis jai atsakė, kad R. B., o kito nematė, nes buvo tamsu. Ji matė, kad ant P. K. veido buvo nedaug kraujo, tačiau iš kur tas kraujas buvo ji neprisimena, nes neįsidėmėjo (t. 1. b. l. 136–138).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Įvykio vieta yra 8 metrų atstumu į pietus nuo namo; įvykio vietoje yra įrengtas dirbtinis gėlynas, jo ribos pažymėtos akmenimis, dalis šių akmenų išmėtyti dirbtiniame gėlyne; ties dirbtiniame gėlyne išmėtytais akmenimis yra matoma sutryptas juodžemis (t. 1, b. l. 17–24).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. spalio 27 d. apie 19.25 val. gautas nurodymas nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur prieš pranešėją sumušė pažįstami asmenys, kurie pasišalino. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas P. K., paaiškino, kad apie 19.20 val. į daugiabučio namo, kuriame jis gyvena, kiemą atėjo R. B. ir J. J. R. B. pareikalavo grąžinti 15 Eur skolą, kilo konfliktas, kurio metu R. B. ir J. J. pargriovė jį ant žemės, prispaudė ir rankomis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį bei spyrė ne kaip mažiau dešimt kartų į įvairias kūno vietas. Vėliau mušeikos pasišalino. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), buvo matyti sodybos pagalbinio pastato languose deganti šviesa, privažiavus prie uždarytų sodybos vartų, šviesa užgeso. Įėjus pro neužrakintus sodybos vartus į sodybos kiemą, iš sodybos pagalbinio pastato išėjo sodybos šeimininkas R. B., jis buvo nusiteikęs konfliktiškai, pasakė, kad jie yra jo privačioje teritorijoje be jo leidimo ir, kad jie yra nepageidaujami. Tada jis vyriškiui paaiškino, kad jis yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, todėl policijos pareigūnai, su tikslu sulaikyti įtariamus nusikalstamos veikos padarymu asmenis, turi teisę ir be leidimo įeiti į privačią teritoriją. Vyriškiui buvo paaiškinta, kad jis yra įtariamas sumušęs kaimyną P. K. Tačiau R. B. gynėsi ir teigė, kad kaimyno nemušė ir kad net nebuvo nuėjęs prie kaimyno namų. Jis nuolat kartojo, kad yra pasiturintis asmuo ir kad dėl tokio jų apsilankymo jo namuose jis skambins ir skųsis savo advokatui. Jis taip pat sakė, kad yra jau senas, nieko negalėtų nuskriausti. Su R. B. taip pat buvo ir D. M. (t. 1, b. l. 29–31).
Alkoholio kiekio matuoklio ,,Drager alcotest 6820", 2020 m. spalio 27 d. 20.43 val. P. K. buvo nustatytas 0,34 promilės girtumas, 2020 m. spalio 27 d. 20.39 val. R. B. nustatytas 1,91 promilės girtumas (t. 1, b. l. 32–35).
Specialisto išvada patvirtina, kad P. K. nustatytos muštinės žaizdelės abiejose lūpose, poodinės kraujosruvos dešinio dilbio srityje, kairio riešo sąnario srityje, pakaušio srityje galėjo būti padarytos kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 39).
Motyvuojamoji dalis
I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Kaltinamieji dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltais prisipažino. Jų parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas bei tarnybinis pranešimas. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai patvirtina, kad smūgius rankomis ir kojomis sudavė R. B. ir J. J. Sugretinus aptartus įrodymus su specialisto išvada matyti, kad kaltinamieji smūgiuodami nukentėjusiajam padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Aptartų įrodymų analizė kartu su kaltinamojo duodamais parodymais apie įvykio aplinkybes, patvirtina, kad R. B. ir J. J., konflikto metu, iš asmeninių paskatų, tyčia mušdami nukentėjusįjį, jį nežymiai sužalojo ir sukėlė jam fizinį skausmą. Kadangi nežymų sveikatos sutrikdymą P. K. kaltinamieji sukėlė bendrais veiksmais, jų veika kvalifikuotina kaip nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamieji išreiškė abejonę dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus. Iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad jie buvo stipriai apsvaigę ir detaliai įvykio aplinkybių neprisimena. Alkotesterio duomenys patvirtina, kad netrukus po įvykio R. B. nustatytas 1,91 promilės girtumas, konfliktas įvykio tamsiu paros metu. Atsižvelgus į šias aplinkybes, kaltinamųjų galimybės detaliai atsiminti įvykio aplinkybes yra ribotos. Nukentėjusiajam netrukus po įvykio nustatytas žymiai mažesnis – 0,34 promilių girtumas, įvykio metu jis betarpiškai patyrė fizinį skausmą, sąmonės nebuvo praradęs, todėl jo parodymai šiame kontekste pripažintini patikimesniais, be to, juos iš dalies patvirtina ir specialisto išvada, kuria konstatuota, kad sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkių poveikių. Įvertinus visus šiuos argumentus, nuosprendis grįstinas nukentėjusiojo parodymais.
II. Dėl bausmės paskyrimo
R. B. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis kaltu visiškai prisipažino, gailisi padaręs nusikaltimą ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
R. B. gynėjas prašo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą aplinkybę, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys.
Pastaroji lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 2K-418/2009, 2010 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 2K-446/2010, 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 2K-450/2011, 2012 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 2K-377/2011, 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. 2K-440/2013, 2014 m. spalio 14 d. nutartis Nr. 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 2K-14/2012, 2014 m. spalio 7 d. nutartis Nr. 2K-364/2014, 2020 m. birželio 30 d. nutartis Nr. 2K-153-511/2020).
Kaltinamieji nurodo, kad nukentėjęs į reikalavimą grąžinti skolą atsakė, kad nėra skolingas ir išvadino juos necenzūriniais žodžiais, kurių apklausiami net negalėjo prisiminti, taigi konfliktinė situacija prasidėjo dėl R. B. kalbos apie skolą. Jokių neteisėtų veiksmų nukentėjęs kaltinamųjų atžvilgiu neatliko, todėl aukščiau aptartos kasacinio teismo praktikos kontekste, šie nukentėjusiojo veiksmai nepakankami pripažinti esant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
R. B. anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 178), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 179–181), tačiau padaryti pažeidimai yra kitokio pobūdžio, dažniausiai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. R. B. dirba (t. 1, b. l. 182), išlaiko nepilnametį sūnų (t. 1, b. l. 177). Bendruomenė dėl jo elgesio nusiskundimų neturi (t. 1, b. l. 187). Kaltinamasis nurodė dirbantis, sutikimo atlikti viešuosius darbus neišsakė. Įvertinus tai, pripažintina, kad laisvės apribojimo bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, į tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino padarytą nusikalstamą veiką, leidžia spręsti, kad jis supranta savo elgesio ydingumą, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkina viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau jis augina nepilnametį vaiką, prisideda prie šeimos išlaikymo. Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad jam paskirta mažesnė nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis bausmė, artimesnė jo minimumui, bus efektyvi ir padės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.
J. J. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis kaltu visiškai prisipažino, gailisi padaręs nusikaltimą ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
J. J. anksčiau teistas aštuonis kartus už įvairias nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 31–41), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 100–112), todėl spręstina, kad jis linkęs daryti teisės pažeidimus. Įvertinus tai, pripažintina, kad tik bausmė, susijusi su laisvės atėmimu gali padėti pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, į tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino padarytą nusikalstamą veiką, bendruomenė dėl jo elgesio nesiskundžia, apibudina jį kaip tvarkingai gyvenantį asmenį (t. 2, b. l. 117), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad jam skirtina didesnė nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis bausmė, nes tik tokia bausmė bus efektyvi ir padės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamiesiems skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Nustatyta, kad iki šio nuosprendžio priėmimo, J. J. 2021 m. sausio 28 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus tai, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2021 m. sausio 28 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu iš dalies sudedant.
III. Dėl civilinio ieškinio
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dali, 6.246,6.247,6.248, 6.249 straipsniai).
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 37,60 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. 55–56), kuris pagrįstas byloje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 57). Turtinė žala susidarė dėl P. K. gydymo išlaidų.
Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ši 37,60 Eur turtinė žala atsirado dėl neteisėtų bendrų R. B. ir J. J. veiksmų sužalojant nukentėjusįjį, todėl jie privalo ją atlyginti solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgus į tai ieškinys tenkintinas ir iš R. B. ir J. J. solidariai priteistina 37,60 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).
IV. Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, kardomųjų priemonių ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. B. turtui – 37,60 Eur piniginėms lėšoms, esančioms ir būsiančioms AB „Swedbank“ banko sąskaitoje. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas civiliniam ieškiniui užtikrinti, todėl jis paliktinas iki nuosprendžio dalyje dėl priteisto civilinio ieškinio visiško atlyginimo.
Kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 170–172), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamajam J. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 20–22), panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nes kaltinamasis atlieka bausmę pagal kitą nuosprendį ir kardomoji priemonė nereikalinga (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Byloje pateikta pažyma dėl 165,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą R. B. (t. 2, b. l. 196–197) ir dėl 180 Eur teikiant antrinę teisinę pagalbą J. J. (t. 2, b. l. 202–203). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kaltinamieji turto neturi (t. 1, b. l. 68–69), J. J. nedirba, atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę (t. 2, b. l. 210). R. B. dirba (t. 2, b. l. 211–213), jo gaunamas atlyginimo vidurkis 795,83 Eur neatskaičius mokesčių, jis išlaiko nepilnametį sūnų (t. 1, b. l. 177), jo sąskaitai taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas dėl civilinio ieškinio (t. 2, b. l. 206–207), kuris nėra atlygintas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamųjų turtinė padėtis neleidžia jiems skirti lėšų advokato pagalbai, tačiau dėl byloje nustatytų aplinkybių, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl jų sunkios turtinės padėties iš jų nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, R. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, R. B. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. spalio 27 d. iki 2020 m. spalio 28 d. (vieną parą).
R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį terminuotu laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, J. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Remiantis BK 64 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2021 m. sausio 28 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme prie jos pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir nustatyti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2021 m. sausio 28 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendį.
J. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Priteisti iš R. B. ir J. J. solidariai 37,60 Eur (trisdešimt septynis eurus 60 centų) gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai, sumokant juos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679), į sąskaitą LT217300010002484333 (AB ,,Swedbank“), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą ir pavardę asmens, už kurio gydymą yra mokama.
2020 m. gruodžio 15 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 37,60 Eur piniginėms lėšoms, esančioms ir būsiančioms AB „Swedbank“ banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo visiško įvykdymo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.