- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- 2S-1268-524/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03190-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- G.
- Suinteresuotas asmuo
- D. T.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės V. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G.() T.() skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, suinteresuotas asmuo D. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė antstolei V. D. skundą dėl antstolės 2019 m. kovo 27 d. patvarkymo Nr. S-190000380 dalies ir antstolės 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymo Nr. 19000492. Prašė skundą su vykdomąja byla perduoti nagrinėti teismui, ir teismo prašė tenkinti skundo reikalavimą priteisti iš antstolės patirtas 500 EUR bylinėjimosi išlaidas.
2. Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, jog antstolei nesutikus atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjo vertinimu, pareiškėjo skundas buvo patenkintas tik iš dalies, todėl skundas turėjo būti persiųstas teismui su vykdomąja byla, tačiau antstolė skundo teismui nepersiuntė.
3. Antstolė V. D. 2019 m. balandžio 23 d. patvarkymu atsisakė spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, perdavė skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 2 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjo G.() T.() skundą dėl antstolės V. D. veiksmų tenkino, priteisė iš antstolės V. D. 500 EUR išlaidų už advokato pagalbą pareiškėjo G.() T.(), naudai.
Šalies argumentai
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas G.() T.() kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. kovo 5 d. patikslintą raginimą Nr. S-19-4-10030 ir vykdomąjį bylą Nr. 0004/19/00176 nutraukti iš skolininko neišieškant jokių vykdymo išlaidų. Taip pat pateikė prašymą iš antstolės V. D. priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Antstolė 2019 m. kovo 27 d. patvarkymu Nr. S-190000380, pareiškėjo skundą tenkino, nustatė, jog pareiškėjas sprendimu Nr. 2-114-500/2017, kuris įsiteisėjo 2018 m. sausio 31 d., priteistą sumą po 150 EUR kiekvienam vaikui, turi indeksuoti nuo 2019 m. vasario 1 d., būtinųjų ir papildomų išlaidų, kurios sudarė vykdomoje byloje, kurioje skolininkas prievolę vykdė gera valia, neišieškoti. Pareiškėjas kreipėsi į antstolę su prašymu dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė papildomu patvarkymu išspręsti klausimą dėl pareiškėjo patirtų 500 EUR bylinėjimosi išlaidų. Antstolė 2019 m. balandžio 23 d. patvarkymu Nr. 19000516 atsisakė spręsti pareiškėjo klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodydama, jog antstolė neprivalo kiekvienam to reikalaujančiam asmeniui atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodo, kad dėl antstolės veiksmų patyrė 500 EUR bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos atsidaro dėl antstolės veiksmų - nepagrįstai apskaičiuoto išlaikymo įsiskolinimo ir vykdymo išlaidų, t. y. be pagrindo pradėtų vykdymo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos susidarė dėl neteisėtų antstolės veiksmų, todėl yra pagrindas taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš antstolės priteisti jo patirtų ir rašytiniais įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, t. y. 500 EUR.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolė V. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priteisiant 500 EUR bylinėjimosi išlaidų, atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino išieškotojos vaidmens vykdymo procese, taip pat pareiškėjo veiksmų - pareiškėjas teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui vykdė netinkamai – išlaikymas už sausio mėnesį pervestas išieškotojai gruodžio mėnesį. Be to, antstolė V. D. pareiškėjo skundą tenkino, teismui skundas nebuvo perduotas, nebuvo nagrinėtas, vadinasi ir “bylinėjimosi išlaidų“ nebuvo.
6.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pasirinko skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką, kadangi sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis CPK 593 straipsniu, o ne ypatingosios teisenos bylas reglamentuojančiomis teisės normomis, įtvirtintomis CPK V dalyje.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo atmesti atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti ši motyvai:
Šalies argumentai
7.1. Tarp pareiškėjo ir antstolės V. D. yra susiklostę priešingi interesai - būtent dėl antstolės V. D. veiksmų - prašymų netenkinimo, pareiškėjas kreipėsi į teisininkus, ir tik po to tie patys pareiškėjo prašymai / skundas buvo tenkinti.
7.2. Įrodymai apie tinkamai vykdomą išlaikymo prievolę, antstolės žinioje buvo 5 savaites iki kol 2019 m. kovo 19 d. pareiškėjas, atstovaujamas advokatų, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, todėl nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog pareiškėjo skundas buvo tenkintas gavus naujos reikšmingos informacijos.
7.3. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kuriuo antstolė V. D. teigia, kad klausimai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nagrinėjant skundus dėl antstolių veiksmų privalo būti sprendžiami pagal vykdymo procesą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normomis, įtvirtintas CPK VI dalyje. CPK 593 straipsnis yra skirtas nagrinėti antstolio (ir kitų asmenų) pareiškimus teismui, pavyzdžiui, pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą ir kt. Taigi, CPK 593 straipsnio paskirtis neatitinka šios bylos esmės.
7.4. Antstolės argumentas, jog bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, nes skundas patenkintas pačios antstolės, o ne teismo, sudaro prielaidas antstolei piktnaudžiauti savo padėtimi. Susidaro situacija, kad pareiškėjas, kuris nėra teisininkas, privalėjo tikrinti antstolės veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, antstolei teikti argumentus, kaip turi būti skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir indeksacija, t. y., taisyti antstolės padarytas klaidas, ir to pasėkoje patirti finansines išlaidas. Tuo tarpu antstolė, netinkamai vykdžiusi savo pareigas, po kiek laiko visgi sutikusi, kad ji buvo neteisi, nepatiria jokių išlaidų.
7.5. Jeigu antstolė mano, kad skundo argumentai elementarūs, jiems nereikalingos specifinės teisinės žinios, kyla paprastas klausimas - kodėl pati antstolė iš karto nesutiko su skolininko pozicija, o toliau reikalavimo iš jo įsiskolinimo. Antra, puikiai suprantama, kad rengiant skundą reikalinga ne tik susipažinti su ginčo esme, išsiaiškinti visas aplinkybes su klientu, bet ir pasidomėti teismų praktika, įstatymo taikymu, todėl skundo parengimas nėra labai elementarus teisinis veiksmas.
7.6. Atsižvelgiant į šalių elgesį proceso metu, t. y., pareiškėjo teiktus paaiškinimus ir įrodymus bei antstolės V. D. neapdairumą vedant vykdomąją bylą, pirmosios instancijos teismo nutartimi priteista 500 EUR bylinėjimosi išlaidų suma atitinka protingumo bei sąžiningumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priteista iš antstolės 500 EUR bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Iš byloje bei vykdomoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. kovo 5 d. patikslintą 2019 m. vasario 12 d. raginimą Nr. S-19-4-10030 ir vykdomąjį bylą Nr. 0004/19/00176 nutraukti iš skolininko neišieškant jokių vykdymo išlaidų, iš antstolės priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Antstolė 2019 m. kovo 27 d. patvarkymu Nr. S-190000380 pareiškėjo skundą tenkino.
11. Pareiškėjas 2019 m. kovo 28 d. kreipėsi į antstolę su prašymu dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė papildomu patvarkymu išspręsti klausimą dėl pareiškėjo patirtų 500 EUR bylinėjimosi išlaidų. Antstolė 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymu Nr. 19000492 nesprendė pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų – dėl 2019 m. kovo 27 d. patvarkymo Nr. S-190000380 ir 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymo Nr. 19000492. Antstolė 2019 m. balandžio 23 d. patvarkymu Nr. 19000516 atsisakė spręsti pareiškėjo klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodydama, jog antstolė neprivalo kiekvienam to reikalaujančiam asmeniui atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą ir priteisė iš antstolės 500 EUR bylinėjimosi išlaidų.
13. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pasirinko skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką, kadangi sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis CPK 593 straipsniu, o ne ypatingosios teisenos tvarką reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.
14. CPK 442 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Minėtoje CPK 510 straipsnio 2 dalyje skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).
15. CPK 593 straipsnis reglamentuoja pareiškimų teismui nagrinėjimo tvarką vykdymo proceso metu. Į šios teisės normos reguliavimo apimtį patenka atvejai, kai su pareiškimu, kuris numatytas CPK 593 straipsnio 2 dalyje, kreipiamasi tiesiogiai į teismą. Šiuo atveju, pareiškėjas į teismą su pareiškimu dėl tam tikrų klausimų, kylančių vykdymo procese, nesikreipė.
16. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolio veiksmų dėl 2019 m. kovo 27 d. patvarkymo dalies ir 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymo, kuriais antstolė atsisakė spręsti klausimą dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Antstolė patvarkymu netenkino skundo ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taigi, vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų nagrinėjimo tvarką, o ne CPK 593 straipsnio nuostatomis.
17. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-383-684/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
18. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad prašymas atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, buvo nurodytas 2019 m. kovo 20 d. skunde dėl antstolės veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti 2019 m. kovo 5 d. patikslintą 2019 m. vasario 12 d. raginimą Nr. S-19-4-10030 ir vykdomąjį bylą Nr. 0004/19/00176 nutraukti iš skolininko neišieškant jokių vykdymo išlaidų. Antstolė 2019 m. kovo 27 d. patvarkymu sutiko su pareiškėjo skundu, konstatuodama, jog vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui dieną išlaikymo įsiskolinimo nebuvo, taip pat nutarta neišieškoti iš pareiškėjo būtinųjų ir papildomų vykdymo išlaidų.
19. Kadangi antstolė sutiko su pareiškėjo argumentais, skundo dėl antstolio veiksmų su vykdomąja byla neperdavė teismui, darytina išvada, jog CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme suinteresuoto asmens – antstolės ir pareiškėjo interesai bylos baigtimi nėra priešingi.
20. Tačiau galimybės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone. Kadangi įstatymas leidžia šios kategorijos bylose bylinėjimosi išlaidas padalinti tarp šalių, turinčių priešingą suinteresuotumą byloje, proporcingai, šioje konkrečioje byloje būtina spręsti, dėl kurio byloje dalyvaujančio asmens – vykdymo proceso šalių (išieškotojos ar skolininko) ar antstolės veiksmų susidarė pareiškėjo patirtos atstovavimo išlaidos – užvesta vykdomoji byla.
21. Sutiktina su suinteresuoto asmens antstolės atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevertino išieškotojos vaidmens vykdymo procese, neįvertino to, ar pats pareiškėjas teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui vykdė tinkamai, kadangi apeliantės vertinimu, pareiškėjas teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui vykdė netinkamai – išlaikymas už sausio mėnesį pervestas išieškotojai gruodžio mėnesį.
22. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį naikinti, nes tik išnagrinėjus aplinkybes, dėl kurių vykdymo proceso šalių – išieškotojos ar pareiškėjo neteisėtų veiksmų, ar antstolės neveikimo susidarė pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos, spręstina dėl skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir pagal byloje pateiktus įrodymus negali bylos išnagrinėti iš esmės
23. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis, neatskleidus bylos esmės, naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjo G. T. (G. T.) skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.