Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei G. B. individualiai įmonei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 5 d. nutartimi į bylos nagrinėjimą bendraatsakove įtraukė įmonės savininkę G. B. ir įpareigojo ją pateikti teismui bendrovės finansinius dokumentus, duomenis apie turimą turtą, įmonės kreditorių ir debitorių sąrašus bei atsiliepimą į ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos G. B. IĮ iškėlimo. Ši teismo nutartis, siųsta įmonės buveinės adresu Pramonės pr. 53-18, Kaunas, ir atsakovės vadovei G. B. jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), grąžintos teismui neįteiktos. Be to, atsakovės vadovė apie minėtą teismo nutartį ir pareigą pateikti teismui nutartyje nurodytus dokumentus informuota žinomu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), apie teisme priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir apie paskirtą teismo posėdį paskelbta viešai specialioje interneto svetainėje.

Iki paskirto teismo posėdžio atsakovės vadovė jokių dokumentų teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas, atsakovei G. B. individualiai įmonei keltina bankroto byla

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė įmonės kreditorius, kuriam tokią teisę nustato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Teismų praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje e2-1121-407/2020).

Kaip minėta, atsakovės vadovė teismui nepateikė jokių duomenų apie įmonės finansinę padėtį.

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).

Taigi, teismas ieškovės pareiškimo pagrįstumo klausimą nagrinės iš ieškovės pateiktų dokumentų ir iš viešųjų registrų gautų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad G. B. individuali įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. gegužės 12 d. Jos veikla – maisto produktų, gėrimų ir tabako nespecializuota didmeninė prekyba. Atsakovės savininkė yra G. B., kuri taip pat eina ir įmonės vadovės pareigas. Juridinių asmenų registrui vėliausi įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2019 metus. Iš atsakovės 2019 metų balanso duomenų matyti, kad tais metais įmonės turtas siekė 19 116 Eur, kuris visas buvo trumpalaikis turtas (10 856 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, 8 260 Eur – pinigai ir jų ekvivalentai). Minėtais metais atsakovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos buvo neigiamos ir siekė 6848 Eur. Taigi, nors teismui nėra pateikti aktualūs įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad atsakovė jau tais metais buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais.

VĮ Registrų centro duomenimis, G. B. IĮ ir jos savininkės G. B. vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu nėra registruotų transporto priemonių, tačiau jos savininkės G. B. vardu yra registruota viena transporto priemonė – mopedas JONWAY, valst. Nr. 25ATF, kurio dalyvavimas viešajame eisme yra uždraustas ir taikomi apribojimai. V. A. informacinės sistemos duomenimis, antstoliai vykdo išieškojimą pagal 10 vykdomųjų bylų, kuriose iš individualios įmonės ir jos savininkės išieškoma bendra suma viršija 62 tūkst. eurų. VMI pateikė duomenis, kad atsakovė turi 25 929,86 Eur deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką. VSDFV duomenimis, bendrovėje nėra socialiniu draudimu apdraustų asmenų, skola Sodros biudžetui siekia 1 701,71 Eur. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1717-475/2024 dėl piniginių lėšų iš atsakovės priteisimo.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, laikytina, kad atsakovė nevykdo ūkinės veiklos ir negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o turimo turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, jis visas yra areštuotas antstolių. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas, taip pat nepateikta duomenų, kad jos finansinė padėtis galėtų pagerėti, ar kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles yra laikinas. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia G. B. IĮ būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl yra pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).

Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, šiuo atveju nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai).

Nutartimi, kuria iškeliama bankroto bylą, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis bei naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis).

Iš nemokumo administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog šios įmonės administratoriumi atrinkta G. V.. Teismas neturi duomenų, kad šio administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms. Be to, nemokumo administratorius pateikė teismui duomenis, jog sutinka administruoti įmonę, todėl atrinkta kandidatūra skirtina administruoti G. B. IĮ (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiant į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialų turtą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA.

Vadovaujantis nuo 2021 m. sausio 1 d. įdiegta nemokumo administratorių atrankos programa AVNIS, nemokumo administratoriui nustatytinas 4 620 Eur dydžio bazinis atlygis.

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ir turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Įmonės (atsakovės) valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui bendrijos valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 punktu, paskirtas nemokumo administratorius įpareigotinas apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose nurodytus subjektus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

iškelti G. B. individualiai įmonei (j. a. k. 304529420, buveinės adresas Kaunas, Pramonės g. 53-18) bankroto bylą.

Įmonės nemokumo administratoriumi paskirti G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) eilės numeris nemokumo administratorių sąraše Nr. N-FA0233, adresas Verkių g. 48B, Kaunas, tel. +370 61760666, el. paštas: (duomenys neskelbtini).

Nustatyti paskirtam nemokumo administratoriui 4 620 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuoti G. B. individualios įmonės (j. a. k. 304529420) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ir turtines teises. Šioje dalyje nutartį vykdyti skubiai.

Nustatyti 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). Perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Išaiškinti, kad valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Kreditoriai per 30 (trisdešimt) dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovei, atsakovei (buveinės adresu Pramonės pr. 53-18, LT-50461 Kaunas ir el. pašto adresu (duomenys neskelbtini).), bendraatsakovei G. B. (deklaruotos gyv. vietos adresu (duomenys neskelbtini) paskirtai nemokumo administratorei, Turto areštų aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną įsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registrui, antstoliams, Turto arešto aktų registrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Įpareigoti nemokumo administratorių ne vėliau kaip per tris darbo dienas apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo informuoti JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodytus subjektus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.