Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1.; 2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 2.3.4.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.

2017 m. liepos 27 d.

institucijos, byloje teikiančios išvadą, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolitai Vaišvilaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui A. Š., byloje teikiančiai išvadą, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo: santuoką, tarp atsakovo A. Š., ir jos, ieškovės, I. E., sudarytą 2017 m. sausio 7 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2, nutraukti, nustatant abiejų sutuoktinių kaltę. Po santuokos nutraukimo palikti tas pačias pavardes, kurios buvo suteiktos sudarant santuoką, t. y. Š ir Š; nepilnamečio sūnaus A. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, ieškove, pagal jos gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo A. Š. materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. Š. po 150,00 eurų per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus A. Š. pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus A. Š. tėvas A. Š. turi teisę bendrauti su sūnumi A. Š., dalyvauti jo auklėjime pagal nustatytą abiejų šalių suderintą. Bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo ieškovė nereikalauja.

Ieškovė I. Š. teisme ieškinio reikalavimus palaiko. Ji paaiškino, kad santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės. Nurodė, kad iki santuokos sudarymo, 2014 m. lapkričio 21d. gimė sūnus A. Š., kuris yra nepilnametis ir gyvena su ja. Mano, kad santuoka su atsakovu A. Š. buvo absoliuti klaida. Tik susituokus, paaiškėjo, kad abiejų charakteriai yra visiškai skirtingi, iš esmės skiriasi požiūriai į tuos pačius gyvenimiškus dalykus, į šeimą, santuoką, vaiko auginimą, intymų gyvenimą. Nurodė, kad kartu su atsakovu gyventi negalės, nes iš esmės yra skirtingi žmonės, neturintys nieko bendro. Nurodo, kad susituokė, iki galo vienas kito nepažinę ir nesupratę, kad gyvenimas kartu jiems neįmanomas, todėl dėl santuokos iširimo kalti abu vienodai. Todėl prašo santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 2 d. numatyta tvarka. Jau nuo 2017 m. kovo mėn. gyvena atskirai, bendro ūkio nevedame, jokių ryšių nepalaikome, todėl santuoką prašo nutraukti nenustačius susitaikymo laikotarpio. Ginčo dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo nėra, sūnus gyvena ir ateityje gyvens su ja, pagal jos gyvenamąją vietą. Pagal jos paskaičiavimą, sūnui A šiuo metu išleidžiu 300,00 Eur. Todėl iš atsakovo A. Š. prašo priteisti po 150,00 Eure per mėnesį. Be to, būtina nustatyti bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarka. Santuokos metu jokio turto neįgijo, todėl dalintis neturime ką, jokių santuokinių skolų ir jokių bendrų prievolių, neturi, iš atsakovo nereikalauju sau išlaikymo, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. Š. nereikalauja.

Atsakovas A. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, elektroniniu paštu. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškovės ieškiniu sutiko pilnumoje, mano, kad ieškinys turi būti tenkintinas. Sutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Prašo santuoką nutraukti bei išspręsti kitus ieškinyje nurodytus klausimus ieškinyje nurodytu būdu. Atsakovas prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ( b.l. 20).

Institucijos, byloje teikiančios išvadą, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimai pagrįsti, nepilnamečio vaiko interesai pažeisti nebus jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, bei iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma šiuo metu pakankama vaiko poreikių patenkinimui.

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad I. Š. ir A. Š. susituokė (duomenys neskelbtini) ( b.l. 7). Sūnus A. Š. gimė dar iki santuokos sudarymo(duomenys neskelbtini) , jo tėvai I. E. (Š) ir A. Š. ( b.l. 8). Ieškovės I. Š. bei sūnaus A. Š. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) ( b.l. 9). ). Sūnus A. Š. gyvena kartu su ieškove. Atsakovas gyvena užsienyje, sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta pagal mamos gyvenamąją vietą.

Dėl santuokos nutrūkimo pagrindų

Pagal CK trečiosios knygos IV skyrių santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Iš bylos medžiagos, ieškovės paaiškinimų teisme nustatyta, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2017 m. kovo mėn., bendro ūkio neveda, jokių ryšių nepalaiko, nebesprendžia šeimos reikalų, šeimos išsaugoti nėra galimybių, sutuoktiniai taikytis nepageidauja. Darytina išvada, jog santuoka yra faktiškai iširusi, todėl nutrauktina. Tenkintinas ieškovės prašymas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatyta, kad abu sutuoktiniai nesugebėjo suderinti tarpusavio santykius, abu pažeidė sutuoktinių pareigas gerbti, mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliems ir pasitikėti vienas kitu, todėl šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo. Esant išvardintoms aplinkybėms, išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas tik formalioje santuokoje nebeturi perspektyvų, todėl santuoka nutrauktina, nustačius abiejų sutuoktinių kaltę (CK 3.61 str. 2 d.).

Dėl santuokinio turto padalinimo

Nustatyta, kad šalys gyvenant kartu bei santuokoje šalys jokio turto: kilnojamojo bei nekilnojamojo neįgijo. VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ pateikti duomenys (b.l. 12-14) patvirtina, kad santuokoje bendrai įgyto nekilnojamojo ir registruoto turto šalys neturi. Todėl pripažintina, kad nutraukiant santuoką dalintino turto šalys neturi.

Kiekvienas sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba ikisantuokinę pavardę (CK 3.69 str.). Ieškovei ši santuoka pirmoji ir ji prašo nutraukus santuoką palikti santuokinę pavardę Š. Todėl po santuokos nutraukimo ieškovei palikina santuokinė - Š, atsakovui paliktina Š pavardė.

Ieškovė ir atsakovas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir išlaikymo vienas iš kito nereikalauja (CK 3.72 str.).

Sutuoktiniai bendrų sutuoktinių skolų neturi ir niekas į juos kreditorinių reikalavimų neturi ( CK 3.126 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove I. Š.. Prieštaravimų dėl tokio prašymo nepareiškė, byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai auklėtų ir prižiūrėtų sūnų, jie kartu gyvena visą laiką, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove pagrįstas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas (LR CK 2.14 str. 2 d., 3.168 str.1 d., 3.169 str. 2 d.).

Institucija teikianti išvadą, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodo, kad neturi pagrindo manyti, kad sūnaus A. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su motina I. Š., prieštarautų vaiko interesams ( b.l. 11).

Šalys sutaria dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos. Ginčo šioje dalyje nėra. Todėl teismas nustato ieškovės prašomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. Š. tvarką ieškinyje nurodytu grafiku ( CK 3.170 str. ).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių T. V. teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų galimybė teikti išlaikymą turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos, bei ieškovės paaiškinimų teisme nustatyta, kad ieškovė sūnaus poreikiams šiuo metu išleidžia 300 Eur per mėnesį. Todėl iš atsakovo prašo sūnaus poreikių tenkinimui priteisti po 150 Eur per mėn. Toks išlaikymo dydis šiuo metu yra pakankamas, kadangi sūnus dar mažas. Atsakovas sutinka mokėti sūnui po 150 Eur išlaikymą per mėnesį. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Sūnui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė I. Š. (LR CK 3.190 str.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d.1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė teikdamas teismui ieškinį patyrė 41 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėtas žyminis mokestis CPK 80 str. 1 d. 5 p. nustatyta tvarka ( iki 2017-07-01 galiojusi redakcija)). Ieškovė nereikalauja iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str.). Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 54 Eur žyminis mokestis išlaikymo dalyje (CPK 96 str. 1 d).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Santuoką tarp A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. Š., ikisantuokinė pavardė E, a.k. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltę.

Po santuokos nutraukimo palikti tas pačias pavardes, kurios buvo suteiktos sudarant santuoką, t. y. Š ir Š.

Nepilnamečio sūnaus A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su mama I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) po 150,00 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 9 2017-05-22) iki sūnaus A. Š. pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) tėvas A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su sūnumi A. Š., dalyvauti jo auklėjime tokia tvarka:

1. Nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi kas antrą savaitgalį, pasiimant sūnų penktadienį 18.00 vai. iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant sūnų sekmadienį 18.00 vai. į jo gyvenamąją vietą;

2. Puse visų sūnaus rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų, nustatant, kad tėvas bendraus pirmą atostogų pusę, konkretesnį laiką, iš anksto, suderinęs su sūnaus mama, o antrą atostogų pusę sūnus gyvens su mama. Tuo laiku tėvas visiškai atsako už sūnaus materialinį aprūpinimą bei sudaro saugias sąlygas gyventi.

3. Neporiniais metais Romos KB Šv.Kalėdų šventėse, nuo Kūčių dienos 10.00 vai. iki antros Šv. Kalėdų dienos 18.00 vai. su teise išsivežti sūnų iš jo gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą.

4. Poriniais metais, Romos KB Šv. Velykų šventėse nuo šeštadienio 10.00 vai. iki antros Šv. Kalėdų dienos (pirmadienio) 18.00 vai. su teise išsivežti sūnų iš gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą.

5. Poriniais metais sutinkant Naujuosius metus, nuo gruodžio 31d. 10.00 vai. iki sausio 1 d. 18.00 vai., su teise pasiimti sūnų iš gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą.

6. Nepilnamečio sūnaus tėvas turi teisę netrukdomai ir neribotai bendrauti su sūnumi telefonu ir skype programa.

7. Nepilnamečio sūnaus mama I. Š. įsipareigoja informuoti sūnaus tėvą apie nepilnamečio sūnaus ligą (tais atvejais, kai kreipiamasi į gydytoją) ir sudaryti sąlygas atsakovui aplankyti sergantį sūnų jo gyvenamojoje vietoje.

8. Nepilnamečio sūnaus mama I. Š. įsipareigoja informuoti sūnaus tėvą A. Š. apie savo ir sūnaus telefono numerio ir gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodydama naują telefono numerį ar gyvenamosios vietos adresą, ne vėliau, kaip iki telefono numerio ar gyvenamosios vietos adreso faktinio pakeitimo.

Priteisti valstybei iš A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su išlaikymo priteisimu (išlaidas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.