Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl termino nekilnojamajam turtui įregistruoti nekilnojamojo turto registre atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1989 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 96 pareiškėjai L. M. B. skyrė žemės sklypą individualaus gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini). Alytaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto statybos ir architektūros valdyba 1989 m. liepos 24 d. išdavė pareiškėjai leidimą Nr. 41/41 vykdyti individualią statybą adresu (duomenys neskelbtini). Alytaus miesto valdyba 1994 m. balandžio 20 d. potvarkiu Nr. 58-v „Dėl naudojamų žemės sklypų pardavimo“ leido pareiškėjai L. M. B. pirkti jos naudojamą 0,0645 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja 1994 m. birželio 28 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir įsigijo, tačiau per įstatymo nustatytą terminą neįregistravo sutarties turto registravimo įstaigoje.

Pareiškėjos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta galiojant senajam 1964 metų Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), kurio 255 straipsnyje buvo numatyta pareiga įregistruoti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį nekilnojamojo turto registre per trijų mėnesių laikotarpį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Pareiškėja praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą savo vardu įregistruoti įgytą nekilnojamąjį turtą, nes nebūdama teisiškai išprususi nesuprato būtinybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį registruoti turto registravimo įstaigoje ir kokios yra tokio neregistravimo teisinės pasekmės. Nepaisant to, pareiškėja po sutarties sudarymo visą laiką naudojosi šiuo turtu, o terminą pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi nesuprato pareigos įregistruoti sutartį, tačiau nuo turto įsigijimo momento ir toliau turtą valdė ir naudojo, būdama įsitikinusi, kad turtas priklauso jai nuosavybės teise, žemės sklype pasistatė gyvenamąjį namą, kuriame gyvena iki šiol. Pareiškėja po nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo šiuo turtu naudojasi, jį valdo ir prižiūri kaip turto savininkė. Tiek 1964 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnyje, tiek civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė teismui dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujinti. Teismui nėra nurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys gali būti pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pareiškėja nekilnojamąjį turtą prižiūri, juo disponuoja, moka mokesčius, apie pareigą turto pirkimo-pardavimo sandorį įregistruoti nekilnojamo turto registre sužinojo tik tuomet, kai norėjo įregistruoti užbaigtą gyvenamojo namo statybą ir 2021 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), būtų registruotas Nekilnojamojo turto kadastre, o Nekilnojamojo turto registre jos nuosavybės teisės į šį žemės sklypą.

Įvertinus šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad termino atnaujinimas aptariamo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriui įregistruoti nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų suinteresuotų asmenų teises, suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštaravo. Teismas sprendžia, jog užkirtus kelią pareiškėjai įregistruoti seniai valdomą ir naudojamą turtą, pastaroji patirtų neadekvačių praradimų, tokia situacija neatitiktų sandorio šalių teisėtų lūkesčių ir interesų pusiausvyros, protingumo ir sąžiningumo principų, sandorių pripažinimo negaliojančiais instituto tikslų.

Teismas sprendžia, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis įstatymo nustatyto termino įregistruoti atitinkamame registre nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį praleidimo priežastimi, todėl šio sandorio įregistravimo terminas atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 443, 577 ir 578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos L. M. B. pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai L. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą 1994 m. birželio 28 d. sudarytai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarčiai, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.