- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-26
- Bylos Nr.
- ATP-576-387/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13916-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. N. apeliacinį skundą, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-24 nutarties, kuria netenkintas A. N. skundas, dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Gintaro Bigelio 2013-11-19 priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-3719477-13
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2013-11-19 nutarimu Nr. 10N-3719477-13, A. N. pagal ATPK 124¹ str. 2 d. nubaustas 210 Lt bauda dėl to, kad 2013-09-06, apie 18.46 val., Šeimyniškių-Kalvarijų g. sankryžoje Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), reguliuojamoje sankryžoje sukdamas į dešinę, nepraleido pėsčiojo įėjusio į jo važiavimo krypties eismo juostą ir su juo susidūrė apgadindamas savo vairuojamą automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-24 nutartimi netenkino A. N. skundo, dėl aukščiau nurodyto nutarimo panaikinimo. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, išsiaiškinęs visas bylos aplinkybes, kurios turi reikšmės teisės pažeidimo faktui bei patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumui išspręsti, pagrįstai konstatavo A. N. kaltus veiksmus bei paskyrė nuobaudą (jos dydį) proporcingą padarytam administracinio teisės pažeidimui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-24 nutartį ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė ir neįsigilino į jo pateiktus argumentus ir pateiktą vaizdo medžiagą. Pasak apelianto, vaizdo įraše matyti, kad pėstieji nekliudomai kirto važiuojamąją dalį, o į laisvą pėsčiųjų perėją jo vairuojamas automobilis įvažiavo kartu su įėjusiu pėsčiuoju, kuris atsimušė į automobilio dešinį šoną. Apelianto teigimu, su juo nebuvo atlikti būtini ATPK 272 str. nurodyti procesiniai veiksmai, nebuvo atlikta automobilio VW TOURAN (duomenys neskelbtini)apžiūrą, nebuvo atsakyta į esminius klausimus, susijusius su įvykio padarymo aplinkybėmis.
Apelianto manymu, įvykęs eismo įvykis gali būti susietas su konkurencinėmis kovomis, vykstančiomis tarp taksi vairuotojų, ar iš chuliganiškų paskatų, inscenizuojant autoįvykį ir siekiant gauti žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas arba nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri daroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami byloje esantys reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, kai įvertinami visi įrodymai atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei vaizdo įrašu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, dėl A. N. kaltės, padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, yra pagrįsta. Darydamas pastarąją išvadą pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma bei iš įvykio vietos pateiktu vaizdo įrašu, kurio turinys, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, taip pat laikytinas A. N. kaltę patvirtinančiu įrodymu. Iš aptariamo vaizdo įrašo matyti, kad A. N. vairuojamas automobilis įvažiavo į pėsčiųjų perėjos teritoriją, į kurią jau buvo įžengęs pėstysis. Pažymėtina, kad tiek A. N. tiek pėsčiajam, kuris pasišalino iš įvykio vietos, degė žalios spalvos šviesoforo signalas, leidžiantis eismą. Šios aplinkybės neginčija ir pats apeliantas. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 34 p., tokioje situacijoje, kuomet abiem eismo dalyviam leidžiamas judėjimas, pirmenybė suteikiama pėsčiajam, tai yra vairuotojas, kuriam dega papildomas žalias šviesoforo signalas, sukdamas į dešinę, privalo praleisti pėsčiuosius įžengusius į pėsčiųjų perėją. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju pėstysis jau buvo įžengęs į pirmą eismo juostą. Tuo tarpu A. N. vairuojamas automobilis nesustojo praleisti pėsčiojo, o, tarsi bandydamas apvažiuoti jį, įvažiavo ne į pirmą, bet iš karto į antrą važiavimo juostą, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vaizdo įraše yra labai aiškiai užfiksuota, jog pėstysis, skirtingai negu kad teigia apeliantas, nebuvo iššokęs į važiuojamąją dalį ar tyčia nukritęs prieš pat automobilį, tad teigti, jog eismo įvykis buvo inscenizuotas nėra jokio pagrindo.
Apelianto dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog ATPK 124¹ str. 2 d. numato atsakomybę už <...> vairuotojų pareigų pėstiesiems <...> nevykdymą <...>. Išnagrinėjus bylos medžiagą bei neginčytinai nustačius, jog A. N. neįvykdė savo pareigos pėsčiajam, t. y. nepraleido jo prieš sukant į dešinę, konstatuotina, jog jis yra pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 2 d.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.