- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-09-11
- Bylos Nr.
- e1-2616-1123/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22933-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- O. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda, taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudžiant 2 metus vairuoti kelių transporto priemones bei konfiskuojant 2000 Eur, kaip automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. L., 2023 m. birželio 22 d., apie 13.48 val., adresu Eišiškių pl. 8A, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, o policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais O. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis O. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. birželio 23 d., dienos metu jis išgėrė apie 300 ml degtinės autoservise, (duomenys neskelbtini), po to sėdo į nuomojamą automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes norėjo važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Kas buvo toliau, nepamena, atsipeikėjo jau būdamas policijos komisariate. Jis nevartojo alkoholio metus laiko, tačiau dieną prieš įvykį sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) žuvo jo brolis, dėl ko pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Dieną prieš įvykį jį iki namų nuvežė, o įvykio dieną kažkodėl nusprendė pats važiuoti. Kas atsitiko jam važiuojant, nepamena. Jis žino, kad jeigu atsisakoma tikrintis blaivumą, tai pripažįstama, kad yra vidutinis girtumas. Jis nepamena, kaip pareigūnai jam siūlė tikrintis blaivumą. Jei ne žinia apie brolį, tai ir nebūtų pradėjęs vartoti alkoholio. Dėl padaryto labai gailisi. Jam atimta teisė vairuoti automobilius, nes prieš metus laiko buvo taip pat pagautas girtas už vairo, jo pasas ir vairuotojo pažymėjimas buvo paimti prie bylos. Jis paso neatgavo, o vairuotojo pažymėjimą sakė, kad persiųs į „Regitrą“. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Liudytojas M. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Dirba kartu su vyr. patruliu E. U.. 2023 m. birželio 22 d., apie 13.49 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. eina vyras, kuris yra neblaivus ir šalinasi iš eismo įvykio vietos. Nurodė, kad pasišalinęs vyras apsirengęs baltos spalvos marškinėlius. Važiuodami Dariaus ir Girėno g., ties pastatu Nr. 21A, pamatė vyrą, kuris atitiko nurodytus požymius. Šaligatviu einantis vyras svirduliavo, o paskui jį ėjo kitas vyras, kuris tuo metu kalbėjo telefonu. Jis priėjo prie to vyro, kuris svirduliavo, o kolega E. U. prie vyriškio su telefonu. Kaip vėliau paaiškėjo, vyras su telefonu buvo pranešėjas, į kurio sunkvežimio priekabą atsitrenkė „Toyota Prius“, o vairuotojas pasišalino. Paskui nurodė, kad vyras su baltos spalvos marškinėliais yra pasišalinęs dalyvis. Nustatė, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino (duomenys neskelbtini) pilietis O. L.. Bendraujant su O. L., šiam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, o judesiai buvo nekoordinuoti. Paskui pastebėjo, kad O. L. kairėje rankoje laikė raktą nuo automobilio „Toyota“. Paklaustas, ką laiko rankoje, šis atsakė, kad raktas yra nuo jo automobilio. 13.55 val. O. L.sulaikė ir nuvyko į įvykio vietą. Atvykę į Eišiškių pl. 8A pastebėjo sudaužytą „Toyota Prius“ bei vilkiką su priekaba. Automobilis „Toyota“ buvo atsitrenkęs į vilkiko priekabą. Paklausė O. L., ar jis padarė eismo įvykį, šis aiškino, kad nežino, apie ką jie kalba. Pareikalavus pasitikrinti girtumą, O. L. sutiko, tačiau tikrindamasis nutraukdavo pūtimą po kelių sekundžių. Paaiškino O. L., kad į alkoholio kiekio matuoklį reikia pūsti apie 5 sekundes, arba iki jiems sakant sustoti, tačiau O. L. neįpūtė, pastoviai pūtimą nutraukdavo. Paaiškino jam, jeigu jis vengs tikrintis girtumą, tai jam gresia baudžiamoji atsakomybė. O. L. toliau vengė tikrintis ir pareiškė, kad tikrintis atsisako, todėl jam buvo pasiūlyta vykti į gydymo įstaigą atlikti medicininę apžiūrą dėl apsvaigimo nustatymo, tačiau O. L. pareiškė, kad vykti atsisako ir nieko jam nereikia. O. L. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK OVS.
Liudytojas B. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 22 d., apie 13.15 val. atvyko prie jo bendradarbio F. I. vairuojamo krovininio automobilio DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį turėjo iš jo perimti. Automobilis stovėjo Dariaus ir Girėno g., netoli pastato Nr. 21A. Jie buvo prie automobilio, tvarkė perdavimo reikalus (ketino pamatuoti kuro lygį bake), kuomet išgirdo stiprų dūžio garsą ir, pažiūrėję į priekabą, pamatė, kad į jos galą įvažiavo automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vilkike ir priekaboje nieko nebuvo, tad žmonės nenukentėjo. Jie su F. I.priėjo prie to automobilio. Vairuotojo vietoje sėdėjo nepažįstamas vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apkūnaus kūno sudėjimo. Daugiau automobilyje jokių asmenų nebuvo. „Toyota Prius“ vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, nes iš automobilio salono sklido stiprus alkoholio kvapas, iš vyro akių, kalbos, kuri buvo nerišli (kalbėjo rusiškai) matėsi, kad jis stipriai apsvaigęs. Kai jie priėjo, vyras paklausė: „aš gali jau važiuoti?“. Jie atsakė, kad jis niekur jau negali važiuoti. Tada vyras pradėjo rinkti savo daiktus, dokumentus ir išlipęs pradėjo šalintis link Eišiškių plento į oro uosto pusę. Automobilio „Toyota Prius“ salone nematė butelių nuo alkoholio, taip pat tas vyras rankose jokio butelio su alkoholiu neturėjo. Praeiviai pasakė, kad jį reikia nufotografuoti, todėl F. I. jį nufotografavo ir nusekė jam iš paskos, tuo pat metu skambino į policiją, kad praneštų apie įvykį. O jis (B. B.) liko prie automobilių, įvykio vietoje. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie atvežė tą vyrą, kuris sėdėjo prie „Toyota Prius“ vairo. Policijos pareigūnas jo (B. B.) paklausė, ar jis pažįsta tą vyrą, jis atsakė, kad būtent tas vyras vairavo „Toyota Prius“ ir atsitrenkė į jų priekabą. Po to policijos pareigūnai pradėjo forminti eismo įvykį. Priekabos galas gan stipriai apgadintas, tai yra apgadintas ratas, sparnas, kėbulas subraižytas.
Liudytojas F. I., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini), vairuoja šiai bendrovei priklausantį vilkiką DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 22 d., apie 11.30 val. jis atvyko prie Eišiškių pl. 8A, Vilnius, kur turėjo pasikeisti su kitu bendrovės vairuotoju, tad jo laukė. Apie 13.15 val. atvažiavo jo bendradarbis B., jie nuėjo prie kuro bako, tuomet išgirdo stiprų smūgio garsą, apėjo automobilį ir pamatė, kad į priekabos galą, labiau į kairę pusę įvažiavo automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi tuo metu abu stovėjo lauke, jie su bendradarbiu nuo šio eismo įvykio nenukentėjo, tačiau priekaba apgadinta gan smarkiai, galinis ratas ir sparnas pažeisti, gali būti ir nematomų pažeidimų. Jie priėjo prie to automobilio. Vairuotojo vietoje sėdėjo nepažįstamas vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apkūnaus kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, su baltos spalvos marškiniais, pilkomis kelnėmis. Jis bandė užvesti automobilį ir nuvažiuoti, nors buvo akivaizdžiai neblaivus, nes kalba buvo nerišli (kalbėjo rusiškai). Vyras paklausė: „ar galiu jau važiuoti?“. Jie atsakė, kad jis niekur jau negali važiuoti. Jis (F. I.) tą vyrą nufilmavo ir nufotografavo (video ir nuotraukas atsiųs el. paštu). Tada vyras susirinko savo daiktus, dokumentus ir išlipęs pradėjo šalintis į oro uosto pusę. Automobilio „Toyota Prius“ salone nematė butelių nuo alkoholio, taip pat tas vyras rankose jokio butelio su alkoholiu neturėjo, bet elgėsi labai neadekvačiai. Jis nusekė tam vyrui iš paskos ir tuo pat metu skambino į policiją, sakė, kur vyras šalinasi. Vyrą policija sulaikė prie sankryžos link oro uosto. Visą laiką jis to vyro nepaleido iš akių, vyras eidamas alkoholio nevartojo, tą gerai matė, nes stebėjo iš nedidelio atstumo. Policijos pareigūnai atvežė tą vyrą į įvykio vietą. Girdėjo, kad vyras neigė, kad vairavo tą automobilį, kuris įvažiavo į priekabą, tačiau jis (F. I.) matė, kaip vyras sėdėjo prie „Toyota“ vairo iš karto po smūgio į priekabą, o vėliau jį visą laiką stebėjo iki pat jo sulaikymo. Po to policijos pareigūnai pradėjo forminti eismo įvykį.
2023 m. birželio 22 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 14.15 val. O. L. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Asmuo įspėtas dėl filmavimo, jam paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę. Asmuo tikrintis neblaivumą atsisakė.
Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio ,,Toyota Prius ", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra UAB (duomenys neskelbtini).
Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, 2008 m. gamybos, vidutinė rinkos vertė Lietuvoje 2023 m. birželio mėnesį buvo 6 400 eurų su PVM.
Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini), kuri užsiima automobiliu nuoma. Bendrovei priklauso automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tikslios datos nepamena, maždaug prieš metus laiko buvo pasirašyta šio automobilio nuomos sutartis. Nuomininkas – (duomenys neskelbtini) pilietis O. L., pateikė (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą, tad jam buvo perduotas nurodytas automobilis. Įmokas jis mokėjo tvarkingai. Apie tai, kad prieš kelias dienas O. L. vairavo šį automobilį girtas ir jį sudaužė, jam pranešė pažįstamas. Apie tai, kad O. L. vairuos nuomojamą automobilį girtas, tikrai nežinojo. Taip pat nežinojo, kad O. L. atimta teisė vairuoti pagal ankstesnį teismo sprendimą. Kaip minėjo, O. L. pateikė (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą. Prašo grąžinti bendrovei automobilį. Prie apklausos protokolo prideda įgaliojimą jį atsiimti.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad O. L., 2023 m. birželio 22 d., apie 13.48 val., adresu Eišiškių pl. 8A, Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, o policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino O. L. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis O. L. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad 2023 m. birželio 23 d., dienos metu jis išgėrė apie 300 ml degtinės autoservise, (duomenys neskelbtini), po to sėdo į nuomojamą automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes norėjo važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Kas buvo toliau, nepamena, atsipeikėjo jau būdamas policijos komisariate. Kas atsitiko jam važiuojant, nepamena. Jis žino, kad jeigu atsisakoma tikrintis blaivumą, tai pripažįstama, kad yra vidutinis girtumas. Jis nepamena, kaip pareigūnai jam siūlė tikrintis blaivumą. Tai, kad O. L. vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, ir, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų M. P., B. B., F. I. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad O. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamasis O. L. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė pagal galimybes arešto bausmę sumažinti, kadangi yra dirbantis, ir pagal galimybes sumažinti konfiskuotiną sumą už automobilį.
Teismas, skirdamas bausmę O. L., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – jis yra dirbantis (vykdantis individualią veiklą), anksčiau teistas vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pastarąją nusikalstamą veiką padarė neišnykus minėtam teistumui, administracine tvarka iki pastarojo įvykio nebaustas.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį, skirtiną už nusikaltimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir labiau jo mažinti pagal kaltinamojo prašymą nėra pagrindo. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad O. L. yra pirmą kartą nuteistas arešto bausme, jis yra dirbantis (vykdantis individualią veiklą) teismas vertina, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti kaltinamojo neizoliuojant nuo visuomenės, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymą tikslinga atidėti 6 mėnesiams, neskiriant jam intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Realaus arešto bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam O. L. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 22 d., 13.55 val. iki 2023 m. birželio 23 d., 13.22 val. (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kardomųjų priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė kuomet jam jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad O. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kuomet jam nustačius neblaivumo požymius jis atsisakė pasitikrinti blaivumą, automobilį jis vairavo dienos metu, mieste, kur tokiu metu būna daug eismo dalyvių, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, be to, jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo rimtesnių tokių jo elgesio padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga O. L. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu O. L. jau neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 metams – terminas skaičiuotinas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis O. L. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o UAB (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju teismas byloje nenustatė pagrindo konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinodamas, kad kaltinamasis šį automobilį panaudos darydamas nusikalstamą veiką. Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso minėtas automobilis. Šį automobilį įmonė maždaug prieš metus laiko išnuomojo O. L., kuris, išsinuomodamas automobilį, pateikė (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą. Apie tai, kad O. L. vairuos nuomojamą automobilį girtas, jie tikrai nežinojo, taip pat nežinojo, kad ankstesniu teismo sprendimu O. L. buvo atimta teisė vairuoti. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojo parodymais, jiems prieštaraujančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).
VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 6 400 eurų. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo O. L. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis O. L. panaudojo minėtą transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, kai jau anksčiau buvo nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą su ta pačia transporto priemone, be kita ko, pažeisdamas ir jam anksčiau teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, iš ko spręstina, kad kaltinamasis iš anksčiau jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių reikiamų išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė. Taigi, teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo O. L. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš O. L. išieškotina automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t.y. 6 400 eurų. Šios išieškomos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumažinti pagal kaltinamojo prašymą, teismo vertinimu, nėra pagrindo, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau antrą kartą tuo pačiu automobiliu padarė analogišką nusikalstamą veiką ir jo atžvilgiu ankstesniu teismo sprendimu pritaikytas mažesnės, nei tikroji automobilio vertė, pinigų sumos išieškojimas akivaizdžiai neturėjo teigiamos įtakos jo elgesiui ir nesulaikė jo nuo analogiškos nusikalstamos veikos padarymo pakartotinai.
Kaltinamajam O. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus jį vykdyti – panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimti dokumentai – (duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), bei Leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) – grąžintini O. L.. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, O. L. paskirti 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, O. L. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, neskiriant jam intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:
1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose;
2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Realaus arešto bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į O. L. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 22 d., 13.55 val. iki 2023 m. birželio 23 d., 13.22 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Paskirti O. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 4 (keturiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš O. L. išieškoti automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 6 400 (šešis tūkstančius keturis šimtus) eurų.
Kaltinamajam O. L. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti – panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtus dokumentus – (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), bei Leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) – grąžinti O. L.. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) – perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti O. L., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.