Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-12-27 · Civilinė byla Nr. 2-6163-613/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-12-27Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2013-05-02Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-27
Bylos Nr.
2-6163-613/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03890-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Ieškovas
A. A.
Atsakovas
UAB „Agveta“
Civilinė byla Nr. 2-6163-613/2012Proceso Nr. 2-06-3-03890-2012-6Procesinio sprendimo kategorija (S) 14.6;114.4 116.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant V. G., dalyvaujant ieškovui A. A., ieškovo atstovei advokatei G. M., atsakovo atstovams advokatei V. S., E. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui UAB „Agveta“ dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių mokėjimų, delspinigių, neturtinės žalos priteisimo, ir pagal atsakovo UAB „Agveta“ priešieškinį ieškovui A. A. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Agveta“ ir prašo priteisti iš atsakovo 1300 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų; 18,20 Lt delspinigių už laiku neišmokėtą darbo užmokestį, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo; 1000 Lt neturtinės žalos ieškovo naudai, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. spalio 20 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis. Ieškovas 2012 m. vasario 24 d. parašė pareiškimą, kad išeina iš darbo ir tada atsakovas pareiškė, kad ieškovo naudojamame automobilyje trūksta 290 litrų degalų ir dėl tokio trūkumo yra kaltas ieškovas, kuris neva pavogė šiuos degalus ir dėl to atsakovas išskaičiavo iš ieškovui priklausančių mokėjimų 1300 Lt. Ieškovas kategoriškai nesutinka su jam pritaikyta materialine atsakomybe ir laiko, kad 1300 Lt jam išskaičiuota nepagrįstai. Šiuo atveju ieškovas buvo apkaltintas 290 litrų degalų iš jo vairuojamo automobilio vagyste. 290 litrų degalų yra labai didelis kiekis, todėl atsakovo atstovai paaiškino, kad tokį degalų kiekį ieškovas pavogė per kelis mėnesius. Ieškovui paklausius, kodėl atsakovas ankščiau nieko nesakė ieškovui dėl degalų vogimo fakto, neskyrė jam jokios drausminės nuobaudos, jam buvo atsakyta, kad atsakovas tikėjosi, jog ieškovas toliau dirbdamas atsakovo įmonėje išlygins padarytą degalų trūkumą, todėl ir jokių nuobaudų jam skirta nebuvo, o kadangi ieškovas išeina iš darbo, akivaizdu, kad degalų trūkumo jis neišlygins. Ieškovas kategoriškai nesutiko su šiame ieškinyje taip pat nesutinka su tokiais melagingais atsakovo pareiškimais. Ieškovas nepadarė atsakovui jokios žalos, kadangi nepavogė degalų, atsakovas niekada neatkreipė ieškovo dėmesio dėl to, kad jis vogtų degalus, tokie atvejai, kad ieškovas vogtų degalus iš viso nebuvo užfiksuoti. Ieškovui neatlikus neteisėtų veiksmų, atsakovui neatsirado jokios žalos. Ieškovas pažymi, kad atsakovo kaltinimai ir nepagrįstas materialinės atsakomybės taikymas yra siejami su ieškovo ketinimais išeiti iš darbo. Tai sužinojęs atsakovas buvo labai nepatenkintas, pradėjo ieškoti nebūtų pretenzijų ieškovui, siekdamas nesumokėti dalies ieškovui priklausančių piniginių mokėjimų. Atsakovas turėtų įrodyti tą faktą, kad ieškovas neva vogė degalus, tačiau jis to nepadarė. DK 207 str.1d. nustato, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymo nustatyto dydžio delspinigiai. Ieškovo paskutinė darbo diena buvo 2012 m. vasario 24 d., todėl šią dieną atsakovas turėjo sumokėti ieškovui priklausančius 1300 Lt dydžio dienpinigius, kurių jis nesumokėjo apkaltinęs ieškovą degalų vagyste. Ieškovas priskaičiuoja 18,20 Lt delspinigių, už laikotarpį nuo 2012-02-24 iki ieškinio surašymo, už 20 dienų. Atsižvelgiant į pateiktą ir ieškovo patirtą psichologinę būseną, tai yra patirtus išgyvenimus, emocinį stresą, neužtikrintumą dėl ateities, prašo priteisti iš atsakovo 1000 Lt neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Agveta“ pareiškė priešieškinį ieškovui , prašydamas ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo 1961,64 Lt žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas pagal šalių sudarytą darbo sutartį Nr. 7 buvo priimtas UAB „Agveta“ vairuotojo-ekspeditoriaus pareigoms ir pagal šalių sulygtas sąlygas ieškovui buvo nustatytas 1100 Lt dydžio darbo užmokestis per mėnesį, o taip pat mokami dienpinigiai už komandiruotėse užsienio valstybėse išbūtą laiką, į kurias ieškovas vykdavo įmonės vilkikais, kuriuos turėjo pareigą tiek saugoti ir prižiūrėti, bei įmonės vadovo nustatyta tvarka prieš išvykstant į komandiruotę ir grįžus iš jos, pagal patvirtintas kelionės lapų formas, įmonei atsiskaityti už vilkikais nuvažiuotus kilometrus ir sunaudotų degalų kiekį. Kad kelionės lapo formoje nurodomi duomenys teisingi, apie tai ieškovas tvirtindavo savo parašu, kuriuos sutikrinus, nustatyta tvarka vedama įmonės apskaita. Ieškovas pagal direktorės 2012-02-02 įsakymą Nr. K12-07, laikotarpiu nuo 2012-02-03 iki 2012-02-09 vilkiku „Volvo FH12“, v/n (duomenys neskelbtini) vyko į komandiruotę užsienio valstybėse. Pagal 2012-02-02 ieškovo pradėtą pildyti kelionės lapą įmonės vilkikui „Volvo FH12“, v/nr. (duomenys neskelbtini) buvo įpilta 1000 litrų dyzelino. Ieškovui 2012-02-03 išvykus į komandiruotę, ieškovas tą pačią dieną 13.19 val., Kalvarijų sav. įsipylė 178,62 Ltr dyzelino, nors pagal vadovo įsakymą nustatyta degalų sunaudojimo norma 36,00 litrų 100 km., ir toks kiekis negalėjo tilpti į automobilio degalų bakus, nes pagal nuvažiuotą kelio atkarpą iš Klaipėdos iki Kalvarijos sav. yra 260 km., kas pagal automobilio sunaudojamų degalų kiekį sudaro 93,60 litro, dėl ko ieškovo kelionės lape nurodomas 178,62 litrų kiekis faktiškai negalėjo būti sutalpintas į automobilio degalų talpas. Juolab eksploatuojant vilkikus Lietuvoje, faktinis degalų sunaudojimo kiekis yra nuo 29 litrų 100 km. Iki 33 litrų 100 km. žiemos metu. Be to, pažymėtina, kad įmonės išleidžiamas automobilis iš Klaipėdos pilnomis degalų talpomis visada pasiekia krovinio paskirties vietą ir tik po to pranešus įmonės komercijos direktoriui E. S., kad krovinys pristatytas, suderinama vieta kur vairuotojas-ekspeditorius turi pildytis degalų. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent šios komandiruotės metu ieškovas apskritai neturėjo pritrūkti degalų, nes pagal kelionės lapą degalų buvo pripildyta tiek, kad pakaktų grįžti, nugabenus krovinį iki Lietuvos sienos. Tokiu būdu, komandiruotės į užsienį metu, laikotarpiu nuo 2012-02-03 iki 2012-02-09 vilkiku „Volvo FH12“, v/nr. (duomenys neskelbtini) įmonės paskaičiavimu, ieškovas faktiškai viršijo 178,72 litrų degalų normą, kas sudaro 745,26 Lt, skaičiuojant vidutinę degalų kainą už litrą po 4,17 Lt be PVM. Ieškovas įmonės komercijos direktoriui E. S., teikdamas kelionės lapą jokių argumentų dėl viršyto degalų kiekio sąmoningai nepateikė ir atsisakė raštu nurodyti priežastis, nors tai numato teisės aktai. Minėtos komandiruotės metu, ieškovas turėdamas pareigą saugoti jam patikėtą įmonės turtą, pranešė, kad Lenkijoje pateko į eismo įvykį, iš kurio pasišalino, kurio metu apgadino jam patikėtą atsakovės automobilį, kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas įmonės turtas, ieškovas nenurodė ir grįžęs iš komandiruotės piktybiškai atsisakė pateikti paaiškinimus. Automobilio remontą sudarė : dalys 141,65 L, t remonto darbai 635,00 Lt, viso dėl ieškovo kaltės įmonė patyrė 776,65 Lt be PVM žalą. Grįžęs iš komandiruotės ieškovas piktybiškai nepaaiškino apie viršyto degalų kiekio sunaudojimo aplinkybes. Dėl degalų sunaudojimo virš normos ieškovas atsakovei padarė 439,73 Lt žalą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu iš šalių paaiškinimų bei pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas pagal šalių sudarytą darbo sutartį Nr. 7 buvo priimtas UAB „Agveta“ vairuotojo-ekspeditoriaus pareigoms ir pagal šalių sulygtas sąlygas ieškovui buvo nustatytas 1100 Lt dydžio darbo užmokestis per mėnesį, o taip pat mokami dienpinigiai už komandiruotėse užsienio valstybėse išbūtą laiką. Ieškovas 2012 m. vasario 24 d. parašė pareiškimą, kad išeina iš darbo ir tada atsakovas pareiškė, kad ieškovo naudojamame automobilyje trūksta 290 litrų degalų ir dėl tokio trūkumo yra kaltas ieškovas, kuris neva pavogė šiuos degalus ir dėl to atsakovas išskaičiavo iš ieškovui priklausančių mokėjimų 1300 Lt. Ieškovas kategoriškai nesutinka su jam pritaikyta materialine atsakomybe ir laiko, kad 1300 Lt jam išskaičiuota nepagrįstai.

Atsakovas nurodo, jog ieškovas pagal direktorės 2012-02-02 įsakymą Nr. K12-07, laikotarpiu nuo 2012-02-03 iki 2012-02-09 vilkiku „Volvo FH12“, v/n (duomenys neskelbtini) vyko į komandiruotę užsienio valstybėse. Pagal 2012-02-02 ieškovo pradėtą pildyti kelionės lapą įmonės vilkikui „Volvo FH12“, v/nr. (duomenys neskelbtini) buvo įpilta 1000 litrų dyzelino. Ieškovui 2012-02-03 išvykus į komandiruotę, ieškovas tą pačią dieną 13.19 val., Kalvarijų sav. įsipylė 178,62 Ltr dyzelino, nors pagal vadovo įsakymą nustatyta degalų sunaudojimo norma 36,00 litrų 100 km., ir toks kiekis negalėjo tilpti į automobilio degalų bakus, nes pagal nuvažiuotą kelio atkarpą iš Klaipėdos iki Kalvarijos sav. yra 260 km., kas pagal automobilio sunaudojamų degalų kiekį sudaro 93,60 litro, dėl ko ieškovo kelionės lape nurodomas 178,62 litrų kiekis faktiškai negalėjo būti sutalpintas į automobilio degalų talpas; ieškovas faktiškai viršijo 178,72 litrų degalų normą, kas sudaro 745,26 Lt, skaičiuojant vidutinę degalų kainą už litrą po 4,17 Lt be PVM. Be to ieškovas komandiruotės metu apgadino jam patikėtą atsakovės automobilį, kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas įmonės turtas, ieškovas nenurodė ir grįžęs iš komandiruotės piktybiškai atsisakė pateikti paaiškinimus. Automobilio remontą sudarė : dalys 141,65 L, t remonto darbai 635,00 Lt, viso dėl ieškovo kaltės įmonė patyrė 776,65 Lt be PVM žalą.

Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).

Atsakovas, kaltindamas ieškovą įmonės degalų pasisavinimu, turi įrodyti šias aplinkybes. Ieškovas nepripažįsta, kad būtų savinęsis degalus ir nurodo, kad atsakovas nepagrįstai kaltina jį degalų pasisavinimu. Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šiuo atveju, teismas, vien iš atsakovo nurodomų argumentų ir versijų apie degalų normas ir ieškovo komandiruotės metu viršyto degalų kiekio, negali laikyti įrodymu dėl asmens kaltės dėl degalų pasisavinimo. Ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas ir nėra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ieškovo atžvilgiu, todėl laikytina, kad atsakovas neįrodė tokio fakto, kad ieškovas būtų pasisavinęs atsakovui priklausančius degalus.

2012-02-29 atsakovas UAB „Agveta“ priėmė įsakymą dėl padarytos žalos išieškojimo Nr. 0229, kuriuo įsakė išlaikyti iš vairuotojo-ekspeditoriaus A. A. darbo užmokesčio už padarytą žalą įmonei 1326,64 Lt sumą(b.l.60).

Darbo kodekso 224 str.1d. nustato, kad išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais. 2d.- Išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu:1) grąžinti avansą, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų; padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju, taip pat už ūkinius patarnavimus; atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei. Šiais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo išmokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala, jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio;2) darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis gavo atostogas, išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas. Išskaita už šias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės.3. Negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus.

Teismas daro išvadą, kad nėra įrodytos aplinkybės apie tai, kad ieškovas būtų pasisavinęs degalus atsakovo, nurodytos žalos atsakovo nurodytų sumų 439,73 Lt ir 745,26 Lt, viso 1184,99 Lt. Todėl laikytina, kad atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai 2012-02-29 įsakymu atliko išskaitą iš ieškovo darbo užmokesčio. Darytina išvada, kad atsakovas nesilaikė DK 224 str. 1d., 2d., ir 3 d. reikalavimų, todėl neteisėtai atliko vienašališką išskaitą iš ieškovo darbo užmokesčio 1326,64 Lt sumai. Ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir ieškovui priteistina 1326,64 Lt be pagrindo išskaityta darbo užmokesčio suma. Ieškovo darbo santykiams su atsakovu nutrūkus 2012-02-24, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo bei 18,20 Lt delspinigius už laiku neišmokėtą darbo užmokestį atmestinas, nes delspinigių mokėjimą kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis įstatymas numato šalims, esant darbo santykiuose, šiuo atveju darbo santykiai tarp šalių yra nutrūkę.

Pagal DK 250 str. darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį nustato teismas, vadovaudamasis CK 6.250 str.2d. Ieškovas savo patirtą neturtinę žalą vertina 1000 Lt, ši suma laikytina pagrįsta ir priteistina ieškovui iš atsakovo.

Reikalavimas dėl priteisimo 5 procentų palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. 2012-05-30 nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012 yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis. Pagal įstatyminų numatytą reglamentavimą DK nuostatos, reguliuodamos darbo santykius, turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 straipsnio 1 dalis). DK 300 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Todėl taikant tiek DK 300 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010).

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 1961,64 Lt žalos už automobilio remontą sudarė: dalys 141,65 L, t remonto darbai 635,00 Lt, viso dėl ieškovo kaltės įmonė patyrė 776,65 Lt be PVM žalą ir dėl degalų sunaudojimo virš normos ieškovas atsakovei padarė 439,73 Lt žalą. Ieškovas nurodo, kad iš jo darbo užmokesčio buvo išskaičiuota 270 Lt, atsakovas šios aplinkybės neginčijo, tik teikė reikalavimus dėl papildomų išlaidų už automobilio remontą. Teismui kaip įrodymai, patvirtinantys žalą pateikti UAB „Lepkas“ užsakymo lapas (b.l.70), sąskaita-faktūra serija LEKP Nr. 4617 (b.l.71). Tačiau šių įrodymų pagrindu, ieškovui ginčijant žalos padarymo aplinkybes ir dydį, šalims skirtingai aiškinant žalos kilimo aplinkybes ir jos dydį, teismas negali padaryti išvados dėl kokių priežasčių buvo daromas remontas vilkikui Volvo CH1 820, ir dėl kieno kaltės, neįrodytas priežastinis ryšys tarp žalos atsiradimo ir ieškovo veiksmų, todėl priešieškinys kaip neįrodytas atmestinas (CPK 178 str.).

Ieškinį tenkinus iš dalies, priešieškinį atmetus, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, ieškovas pateikė kvitą, kad patyrė 1210 Lt advokato pagalbos išlaidas, iš pareikštų 4 reikalavimų patenkinus du reikalavimus, laikytina, kad patenkinta 50 procentų ieškinio, nustatant priteistinos sumos dydį atsižvelgiama į tai, kad pateiktame kvite nurodoma, kad suteikta tik atstovimo teisme paslauga, todėl priteistina 605,00 Lt (CPK 98 str.1d.).

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 96 str.1d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.Priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui A. A. iš atsakovo UAB „Agveta“ 1326,64 Lt neišmokėtą darbo užmokestį, 1000 Lt neturtinės žalos ir 605,00 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo UAB „Agveta“ priteisti 70,00 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Seselskytė