Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis 10 klasių išsilavinimą, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. B. 2022 m. liepos 16 d. apie 23 val. name, adresu (duomenys neskelbtini), mušdamas, t. y. suduodamas sutuoktinei G. B. tiksliai nenustatytų smūgių į galvą, tempdamas jai už plaukų, koja spirdamas į petį, tokiais veiksmais padarė kraujosruvas kairiame žaste, kraujosruvas dešiniame žaste, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei išsuko jai pirštą, padarydamas odos pažeidimą dešinės plaštakos II-ame piršte, kairės rankos I-o piršto delnakaulinio-trapecinio riešakaulio sąnario panirimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais R. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Be to, jis 2020 m. vasario 29 d. apie 20.57 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,17 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais R. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitų asmenų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytoja D. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra G. B. (S.) globėja nuo 3,5 metų. Ją užaugino su vyru G., o kartu augo ir su jos brolis E. S.. E. S. kartu su jais negyvena apie 3 metus, o G. gyvena su jais. Kartu su ja gyvena ir jos sutuoktinis R. B. bei jų mažametė, beveik (duomenys neskelbtini) metų dukra L. Gyvenant kartu, jai ir jos sutuoktiniui G. K. nuosavybės teise priklausančiame name, R. pažįsta apie porą metų. Jis buvo dirbantis, tačiau prie bendro ūkio neprisidėjo, naudojosi bendrais daiktais namuose, maistu. Konfliktinių situacijų tarp R. ir G. nėra mačiusi iki šio įvykio. Nuo 2022 m. liepos 16 d. su sutuoktiniu buvo išvykę prie ežero. 2022 m. liepos 17 d. 05.17 val. jai paskambino jos globotinė G. ir paklausė jos, kada jie grįš. Telefonu kalbėdama ji verkė, suprato, kad kažkas nutiko. Pabendravus su ja, ji nežinojo, kas nutiko su R., ji jai pasakė, kad R. yra neblaivus ir ją mušė, tampė už plaukų, sulaužė jos akinius ir sulaistė kambario sienas. Taigi ji su Ge. susiruošė ankstų sekmadienio rytą grįšti į namus. Grįžus namo apie 07.30 val. E. S. buvo kieme ir jas pasitiko, o namuose buvo G. su dukra. G. atrodė susivėlusi, chalatas aplipęs plaukais, veidas buvo visas raudonomis dėmėmis, galimai nuo mušimo, kitų kūno vietų iš karto jai ji nerodė. Atėjus į namus, pirmame namo aukšte sutiko R. B., kuris buvo neblaivus, tai matėsi iš jo elgesio, eisenos, jo „stoto“. Jis su ja nekalbėjo, buvo nuleidęs galvą, vengė pokalbio, kadangi ji norėjo su juo pakalbėti. R., nieko jai nesakydamas, išėjo iš namų, išvyko elektriniu paspirtuku. Apie 11 val. atvyko R. B. tėvai: D. ir E. B., atidavė jiems R. daiktus. G., kai nurimo, jiems papasakojo, kad vakare ji su vyru R. turėjo nusipirkę šašlykų ir R. norėjo pasikviesti draugų, tačiau G. nesutiko. Jie išsikepė šašlykų, pavalgė ir G. su dukra nuėjo miegoti. Kaip suprato, namo antrame aukšte R. vakarojo vienas prie televizoriaus. G. pasakojo, kad nakties metu ji nuėjo pasižiūrėti, ką jis veikė, tačiau prasidėjo konfliktas. R. ją užgauliojo žodžiais, tada jau puolė ją tempti už plaukų per kelis kambarius, mušė kelis kartus per veidą, nuėmė jos akinius ir demonstratyviai prie jos juos sulaužė. Prie jos sudaužė ir savo mobilujį telefoną, o G. telefoną atėmė ir neleido niekam skambinti. Taip pat papasakojo, kad G. akivaizdoje pasiėmęs „Coca Cola“, butelį juo apipurškė visą antro aukšto svetainės–poilsio kambarį. Taip pat, įvykio metu miegamojo kambaryje pabuvo mažametė dukra ir, G. pasakojimu, ji bijojo, kad R. neitų prie vaiko. Kiek laiko visas konfliktas vyko, ji nežino, tačiau, kai situacija nurimo ir R. nuėjo miegoti, G., radusi savo mobilujį telefoną, paskambino jai, savo broliui E. ir R. tėvams (2 t., b. l. 124–127).

Liudytojas G. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra G. B. (S.) globėjas. G. vis dar gyvena kartu su juo ir jo sutuoktine D. K. Taip pat jų namuose kartu apie 2 metus gyvena ir G. sutuoktinis R. B. bei jų mažametė dukra L., gim. (duomenys neskelbtini) m. Gyvena kartu, tačiau prie bendro ūkio R. B. neprisideda, tik naudojasi bendrai visais daiktais, esančiais namuose, maistu, kurį perka tiek jis, tiek jo žmona D. G. su R. sutaria gerai, iki 2022 m. liepos 17 d. tarp jų nebuvo rimtų konfliktinių situacijų. R., išgėręs alkoholio, kurį laiką negrįžta į namus, elgiasi keistai. Jiems išvykus iš namų prie ežero nuo 2022 m. liepos 16 d., 2022 m. liepos 17 d. apie 5 val. (sekmadienį) jo sutuoktinė D. sulaukė skambučio iš G. su prašynu grįžti namo. Jam D. papasakojo, kad namuose vyko konfliktas, kad G. buvo sumušta savo sutuoktinio R. B. Iš (duomenys neskelbtini) rajono į namus (duomenys neskelbtini) grįžo apie 7.30 val. Namo kieme sutiko savo globotinį E. S. (jis su jais negyvena jau kelis metus), jo žmona nuėjo į namo vidų. Kol jis pasistatė savo automobilį į garažą ir nuėjo link šiltnamio, pamatė, kad su elektriniu paspirtuku R. B. išvyko iš namų. Tada jis atėjo į namo vidų, pirmo aukšto virtuvėje pamatė bendraujančius E. S., D. ir G. G. ir jam papasakojo, kad ją sumušė jos sutuoktinis R., priežasties, dėl ko viskas įvyko, jam neįvardijo. Ji atrodė išsigandusi, buvo apsiverkusi, veidas raudonas, galimai nuo mušimo. Daugiau apie situaciją žino iš G. pasakojimo jo sutuoktinė D. K.. Šiuo metu R. gyvena pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), iš jų namų jis išvyko, o jo daiktus pasiėmė jo tėvai. Dėl šio įvykio ir aplaistyto kambario jis pretenzijų R. neturi, žalos jis jam nepadarė (2 t., b. l. 130–133).

Liudytoja D. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena kaimynystėje (duomenys neskelbtini). Matė, kaip pas D. ir G. užaugo jų globojama mergaitė G. S. su broliu E. E. jau gana senokai nebegyvena pas juos, o G. vis dar gyvena pas globėjus. Jie visada padeda G., taip pat žino, kad leido G. ir jos sutuoktiniui R. gyventi jų name antrame aukšte. Jų langai yra į jų sodą. Žino, kad su R. G. bendravo apie kelis metus, pernai jie susituokė bei gimė jų dukra L. Šių metų liepos mėnesio viduryje, tikslios dienos neatsimena, pro pravirą langą išgirdo riksmus, šauksmus. G. G. balsą, ji šaukė pagalbos, konkrečių žodžių nesigirdėjo, taip pat girdėjo galimai jos sutuoktinio R. balsą. Rodos, girdėjo ir vaiko verkimą. Koks tiksliai laikas buvo, nežino, į laikrodį nepasižiūrėjo. Jai išties buvo neramu, pagalvojo kad vėl susirgo jų dukra ir vyko konfliktas. Ji žinojo, kad nesenai G. su dukra L. gulėjo ligoninėje, todėl tikrai pagalvojo, kad čia kažkas nutiko, kad G. dėl dukros labai išsigando. Taip pat žinojo, kad visada namuose jie būna ne vieni, tikrai nežinojo, kad D. ir G. buvo išvykę prie ežerų. Apie tai, kad D. ir G. visgi buvo išvykę, sužinojo iš pačios D., kai ji grįžo namo po įvykio ir po kurio laiko jai pasiguodė. Kai naktį vyko konfliktas, ji galvojo, kad atvyks greitoji pagalba, tačiau vis dar girdėjo tai didesnius, tai ramesnius šauksmus. Jai atrodo, kad konfliktas vyko tarp R. ir G. Tai tikrai pirmas atvejis, kada šioje šeimoje išgirdo tokius konfliktus. Iš D. sužinojo, kad tą naktį G. S. sumušė jos sutuoktinis R., tai patvirtino ir pati G. Žino, kad nuo to įvykio R. išvyko ir čia nebegyvena. G. apibūdintų kaip ramią, draugišką. Ji taip pat bendraudavo su jos anūkais, ji išties atsakinga, tvarkinga, neįžūli, mandagi. Apie R. papasakoti neturi, ką, nes jo nepažįsta. Pamena, kad G. labai skaudu buvo apie tai kalbėti, ji prisiminusi verkia, todėl ji, būdama jos kaimyne, jos neklausinėjo (2 t., b. l. 136–139).

Specialisto išvadoje Nr. G 1438/2022 (02) konstatuota, kad G. B. nustatyta: kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruva dešiniame žaste, odos pažeidimas dešinės plaštakos II-ame piršte. Sužalojimų vaizdas, lokacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruva dešiniame žaste padarytos buku daiktu (-ais). Dešinės plaštakos II-o piršto odos pažeidimo vaizdas, pobūdis, lokacija nerodo, kokiu daiktu jis padarytas. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 73–75).

Specialisto išvadoje Nr. pG 1963/2022 (02) konstatuota, kad G. B. nustatyta: kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruva dešiniame žaste, odos pažeidimas dešinės plaštakos II-ame piršte, kairės rankos I-o piršto delnakaulinio-trapecinio riešakaulio sąnario panirimas. Sužalojimų vaizdas, lokacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) (1 t., b. l. 109–112).

Specialisto G. A. C. paaiškinimų protokole nurodyta, kad remiantis pateiktomis specialisto išvadomis (2022 m. liepos 19 d. Nr. G 1438/2022 (02) ir 2022 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvada Nr pG 1963/2022 (02), taip pat Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, kairės rankos I-o piršto delnakaulinio-trapecinio riešakaulio sąnario panirimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis sveikatos 9 punktu, kiti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu.(2 t. 114–115).

2022 m. liepos 18 d. protokole pareiškime užfiksuota, jog G. B. pranešė, kad 2022 m. liepos 17 d. apie 23.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) sutuoktinis R. B. be jokios priežasties ją pradėjo tampyti už plaukų, kelis kartus delnu trenkė per veidą, išsuko pirštą, iš kojos spyrė jai į petį. Dėl minėtų sutuoktinio veiksmų patyrė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (2 t., b. l. 10).

2022 m. liepos 18 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 26–37).

III. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kas yra laikomi kaltinamojo šeimos nariais ar artimaisiais giminaičiais, būtent šis baudžiamojo įstatymo straipsnis nedetalizuoja. Aptariamos sąvokos apibrėžiamos BK 248 straipsnyje, remiantis kuriuo, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Šiuo atveju, nėra jokio pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji G. B. įvykio metu buvo kaltinamojo šeimos narė. Tiek pats kaltinamasis, tiek ir nukentėjusieji bei visi apklausti liudytojai patvirtino, kad jau kelis metus kaltinamasis ir nukentėjusioji bendravo, gyveno bendrai, o 2021 m. susituokė, susilaukė bendro vaiko ir G. B. globėjų namuose gyveno bendrai, kaip šeima. Teismų informacinės sistemos duomenimis, jų santuoka bendru sutarimu buvo nutraukta 2022 m. gruodžio 19 d., taigi jau po nagrinėjamo įvykio.

R. B. baudžiamojon atsakomybėn šioje byloje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo patrauktas dėl to, kad jis 2022 m. liepos 16–17 d., būdamas su savo sutuoktine jų gyvenamojoje vietoje, pavartojęs alkoholio, pradėjo elgtis agresyviai, panaudojo prieš ją fizinį smurtą ir mušdamas – suduodamas smūgius į galvą, tempdamas už plaukų, spirdamas į petį, padarė jai sužalojimus: kraujosruvas kairiame žaste, kraujosruvas dešiniame žaste, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei išsuko jai pirštą, padarydamas odos pažeidimą dešinės plaštakos II-ame piršte, kairės rankos I-o piršto delnakaulinio-trapecinio riešakaulio sąnario panirimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šie sužalojimai užfiksuoti byloje pateiktose Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadose Nr. G 1438/2022 (02) ir pG 1963/2022 (02) bei specialisto G. A. C. paaiškinimų protokole, iš kurių matyti, kad sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti įvykio metu keliais trauminiais poveikiais.

Kaltinamasis, apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, savo kaltės padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, neneigė. Nors jis teigė, kad savo kaltę pripažįsta iš esmės tik dėl to, kad iki įvykio nukentėjusioji nebuvo sužalota, be to, namuose be jų mažamečio vaiko, įvykio vakarą kitų asmenų nebuvo, taip pat nurodė, kad paties įvykio aplinkybių dėl savo girtumo neprisimena, tačiau R. B. kaltę patvirtina nuoseklūs, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl esminių įvykio aplinkybių nepasikeitę nukentėjusiosios parodymai. Ji nuosekliai nurodė, kad 2022 m. liepos 16 d. apie 22 val., kartu su savo dukra nuėjo miegoti. Apie 23 val. ją pažadino triukšmas iš gretimo kambario. Tada ji nuėjo į gretimą kambarį ir pamatė savo sutuoktinį, kuris buvo stipriai neblaivus. Jai įėjus į kambarį, R. B. metė į grindis savo mobiliojo ryšio telefoną ir jį sudaužė. Ji kaltinamojo paprašė, kad eitų miegoti, tada jis ją pradėjo keikti, vadindamas „žiurkė, ne žmona“, kitų žodžių nepamena, rėkdamas kelis kartus delnu trenkė jai į veidą kaire ir dešine rankomis. Smūgiai buvo stiprūs, sukėlė jai fizinį skausmą. Tada jis sugriebė ją už plaukų ir pradėjo tampyti. Tampė apie 20 minučių su tarpais. Betampydamas už plaukų jis metė į grindis jos mobiliojo ryšio telefoną. Tada paėmęs į saują jos akinius juos sulaužė, vėl paėmė ją už plaukų ir nutempė į kitą kambarį. Ji nuo jo gynėsi, spyrė jam į koją, dėl to jis ją paleido. Tuo pasinaudodama, ji nubėgo iki vaiko kambario. Tada jis atėjo į vaiko kambarį ir labai stipriai trenkė jai delnu į veidą. Vaikas tuo metu buvo kambaryje. Tada jis, paėmęs ją už rankos, tempė ir reikalavo, kad eitų miegoti, išsuko pirštą, spyrė jai į petį. Aiškino, kad jam viskas nusibodo. Tada jis staiga nuėjo miegoti, o ji paskambino savo broliui E. S. ir papasakojo, kas nutiko. Nukentėjusiosios nurodyta įvykių eiga, jos atžvilgiu atlikti trauminiai poveikiai sutampa su specialisto išvadoje konstatuotais jos sužalojimais. Liudytojas E. S., nukentėjusiosios brolis, patvirtino, kad paryčiais, tai yra 5.44 val. jam paskambino jo sesuo G. B., kalbėdama verkė, sunkiai rinko žodžius, papasakojo, kad bijo savo sutuoktinio R. B., nes ją ką tik sumušė. Pasakė, kad vaikas miega tame pačiame kambaryje, kur ir neblaivus jos sutuoktinis, todėl ji bijo įeiti į kambarį, prašė kuo greičiau atvykti ir jai padėti. Atvykus pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini) maždaug už 20 minučių po jos skambučio, jį sesuo pasitiko prie garažo verkianti, buvo be akinių, kuriuos pastoviai nešioja, jos veidas buvo ištinęs, paraudęs. Jis kartu su ja įėjo į namus, užlipo į antrą aukštą, į jų miegamojo kambarį ir jo sesuo pasiėmė vienų metų dukrą L. B. iš vaikiškos lovytės, kur ji miegojo. Jo sesuo su vaiku išėjo į kitą kambarį, o R. B. lovoje miegojo. Jis jį prikėlė, liepė jam apsirengti, kaltinamasis norėjo konfliktuoti, stumdytis, tačiau jam to padaryti neleido, jį sudrausmino žodžiais, nes jis buvo itin neblaivus, taip pat jį atstūmė nuo savęs. Jo kalba buvo nerišli, sklido alkoholio kvapas iš jo burnos, jo eisena, elgesys buvo nekoordinuoti. Nukentėjusioji apie įvykį nedelsdama papasakojo ir savo globėjai D. K., kuri apklausiama ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad 2022 m. liepos 17 d. 05.17 val. jai paskambino jos globotinė G. ir paklausė jos, kada jie grįš. Telefonu kalbėdama ji verkė, suprato, kad kažkas nutiko. Pabendravus su ja, ji sužinojo, kas nutiko su R. B., ji jai pasakė, kad kaltinamasis yra neblaivus ir ją mušė, tampė už plaukų, sulaužė jos akinius ir sulaistė kambario sienas. Taigi ji su G. K. susiruošė ankstų sekmadienio rytą grįžti į namus. Grįžus namo apie 07.30 val. E. S. buvo kieme ir jas pasitiko, o namuose buvo nukentėjusioji su dukra. Globotinė atrodė susivėlusi, chalatas aplipęs plaukais, veidas buvo visas raudonomis dėmėmis, galimai nuo mušimo, kitų kūno vietų iš karto jai ji nerodė. Atėjus į namus, pirmame namo aukšte sutiko R. B., kuris buvo neblaivus, tai matėsi iš jo elgesio, eisenos, jo „stoto“. Tai, kad konfliktas vyko kaltinime nurodytą dieną nakties metu patvirtino ir liudytoja D. K., kuri nurodė, kad gyvena kaimynystėje ir nakties metu girdėjo šauksmus, triukšmą, sklindantį iš (duomenys neskelbtini) esančio namo, suprato, kad konfliktavo G. B. su savo sutuoktiniu, taip pat girdėjo verkiantį jų mažametį vaiką.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji buvo sužalota būtent kaltinamojo veiksmais analizuojamo įvykio metu kaltinime nurodytą dieną. Nors be pačios nukentėjusiosios parodymų, tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent kaltinamasis sumušė G. B., nėra, tačiau teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad esant smurtui artimoje aplinkoje, dėl šeiminių santykių uždarumo, kitų aplinkinių asmenų, buvusių konflikto kilimo vietoje ir galinčių paliudyti analizuojamam įvykiui reikšmingas aplinkybes, įprastai nebūna. Dėl šios priežasties ypatingą reikšmę įgyja būtent nukentėjusio asmens veiksmai, elgesys iš karto po įvykio. Šiuo atveju, kaip jau minėta, nukentėjusioji nedelsdama, praėjus vos kelioms valandoms nuo įvykio, susisiekė su savo artimaisiais – broliu bei globėjais. Iš jų parodymų matyti, kad jau skambučio metu nukentėjusioji atrodė apsiverkusi, susijaudinusi, prašė pagalbos ir nurodė, kad sutuoktinis prieš ją smurtavo, detalizavo smurto panaudojimo aplinkybes. Atvykęs į įvykio vietą E. S. patvirtino, kad matė akivaizdžius sesers susijaudinimo, galimo smurto požymius – jos veidas buvo paraudęs, ji buvo apsiverkusi, o D. K. patvirtino, kad jai su sutuoktiniu grįžus į namus, matė akivaizdžius namuose vykusio konflikto požymius, globotinės drabužiai buvo netvarkingi, ji buvo susivėlusi, ant chalato buvo matomi aplipę plaukai. Liudytoja D. K. nurodė nakties metu girdėjusi nukentėjusiosios pagalbos šauksmą. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent R. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio buitinio konflikto su sutuoktine metu, savo tyčiniais, aktyviais veiksmais ją sužalojo. Sužalojimų mastas, nukentėjusiosios nurodytas jo veiksmų pakartotinumas bei trukmė, sudaro pagrindą spręsti, kad R. B. neabejotinai suvokė, kad tokiais savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajai ne tik fizinį skausmą, bet ir sutrikdyti jos sveikatą. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra įrodyta, jog R. B. 2022 m. liepos 16 d. apie 23 val. name, adresu (duomenys neskelbtini), mušdamas, t. y. suduodamas sutuoktinei G. B. tiksliai nenustatytų smūgių į galvą, tempdamas jai už plaukų, spirdamas į petį, tokiais veiksmais padarė kraujosruvas kairiame žaste, kraujosruvas dešiniame žaste, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei išsuko jai pirštą, padarydamas odos pažeidimą dešinės plaštakos II-ame piršte, kairės rankos I-o piršto delnakaulinio-trapecinio riešakaulio sąnario panirimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai prieš savo šeimos narį patvirtina, kad R. B. veika kvalifikuota tinkamai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, visus būtinus objektyviuosius bei subjektyviuosius sudėties požymius.

IV. Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu R. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, jį perduodant laiduotojos – jo motinos D. B. atsakomybėn, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla Nr. 1-1438-993/2020 nutraukta.

Atsižvelgiant į tai, kad R. B., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nepasibaigus 2 metų laidavimo terminui, jį skaičiuojant nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžio priėmimo, padarė naują tyčinį nusikaltimą, pastarasis teismo procesinis sprendimas atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti, todėl, priimant nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje, sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Remiantis teismų formuojama praktika, įrodymai, kuriais pagrįstos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 23 d. nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas ankstesnėje byloje buvo atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui).

Teisminio baudžiamosios bylos Nr. 1-1438-993/2020 nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo įrodyta, kad kaltinamasis R. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje (2020 m. vasario 29 d. apie 20.57 val. (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamasis R. B. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį baigtus tyčinius nusikaltimus, jis anksčiau nėra teistas, baustas administracine tvarka, tačiau jo administraciniai nusižengimai nebuvo susiję su smurtiniais veiksmais, taip pat neįvykdyti būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nors jis VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre nesilankė, tačiau, kaip nurodė pats teisiamojo posėdžio metu, jo vertinimu, jis turi priklausomybę alkoholiui ir yra lankęsis anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, kurių lankymą nutraukė dėl darbo aplinkybių. Tai patvirtino ir nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu.

Šiuo atveju, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl abiejų padarytų nusikaltimų, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Nors kaltinamasis pripažįsta padaręs nusikaltimus, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau šiuo atveju skiriant bausmę būtina įvertinti tai, kad nustačius laidavimo terminą, jo socialiniai ryšiai, ankstesnės darbo veiklos vykdymas nesudarė pakankamų prielaidų pateisinti teismo parodytą pasitikėjimą kaltinamuoju, o jo nusikalstamų veiksmų pobūdis sunkėja. Tai, kad kaltinamasis, pavartojęs alkoholio, jo teigimu, neatsimena iš esmės jokių įvykio aplinkybių, įvertinus ir ankstesnio nusikaltimo (automobilio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pobūdį, liudija apie tai, kad žalingas alkoholio vartojimas turi įtakos jo teisei priešingam elgesiui, jis ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti neteisėtas veikas, nekontroliuodamas savo veiksmų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau jis nukentėjusiosios atsiprašė, atlygino jai padarytą žalą net ir turėdamas finansinių įsipareigojimų bei šiuo metu gaudamas tik pakankamai nedideles pajamas iš Užimtumo tarnybos. Vis dėlto, įvertinus tai, kad BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų, o BK 281¹ straipsnio sankcijoje, be terminuoto laisvės atėmimo numatytos tik dvi alternatyvios bausmių rūšys – bauda arba areštas, kaltinamajam skirtinos straipsnių už padarytus nusikaltimus sankcijose numatytos bausmės rūšys – už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – areštas, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą – laisvės atėmimas, nustatant bausmių dydžius mažesnius nei minėtų bausmių už kiekvieną nusikaltimą vidurkis. Formalių pagrindų taikyti BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatas šioje byloje nenustatyta, o įvertinus kaltinamojo finansinę padėtį, jo paties nurodomas aplinkybes, kad šiuo metu jo gaunamos pajamos tesudaro 500 Eur/ mėn., iš kurių jis teikia po 350 Eur/ mėn. išlaikymą su juo negyvenantiems vaikams, pragyventi jam padeda tėvai, baudos bausmės skyrimas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą neatitiktų bausmės paskirties, kuri įtvirtinta BK 41 straipsnio nuostatose.

Minėtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatomis, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei ankstesnių teistumų nebuvimą, subendrintinos iš dalies sudedant, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant artimą minimaliam arešto bausmės dydžiui (BK 49 straipsnis) dalį.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, mažintinos vienu trečdaliu.

Be to, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu ir gailisi, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, išreiškė motyvaciją gydytis nuo priklausomybės alkoholiui bei dirbti, iš esmės atlygino žalą nukentėjusiajai ir pasižadėjo atlyginti padarytą turtinę žalą civiliniam ieškovui, yra anksčiau neteistas, teismo vertinimu, vis dar egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o bausmės tikslai dar gali būti pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-1438-993/2020, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, R. B. buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bylos duomenimis kaltinamasis iš Lietuvos probacijos tarnybos registro išregistruotas 2022 m. rugpjūčio 16 d., atlikęs minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl pakartotinai jos skyrimo klausimas nesvarstytinas.

Be to, minėtoje ankstesnėje baudžiamojoje byloje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, teismo nuosprendžiu buvo nuspręsta konfiskuoti transporto priemonę – automobilį ,,Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti galioti šiai transporto priemonei taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Kartu transporto priemonės ,,Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei šio automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelę buvo nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai. Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėtos transporto priemonės konfiskavimas, vykdant 2020 m. liepos 23 d. nuosprendį, buvo įvykdytas, o iš VĮ Registrų centro gauta informacija patvirtina, kad šiam automobiliui taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo panaikintas, pakartotinai šie klausimai priimant šį nuosprendį nespręstini.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 63,69 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 158–162). Kaltinamasis ieškinį visiškai pripažino, žalą ligonių kasa patyrė dėl nukentėjusiosios gydymo patyrus sužalojimus kaltinamojo tyčiniais smurtiniais veiksmais. Taigi patirta turtinė žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo veiksmais, ji yra įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl ieškinys tenkintinas visiškai – iš kaltinamojo priteisiant 63,69 Eur turtinei žalai minėtam civiliniam ieškovui atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnis).

Nukentėjusioji G. B. pareiškė civilinį ieškinį 302,60 Eur turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 153). Šią žalą sudaro įvykio metu kaltinamojo veiksmais sugadinti nukentėjusiosios akiniai, riešo įtvaras bei vaistai. Prašoma suma pagrindžiama byloje pateiktas rašytiniais įrodymais (akinių, vaistų pirkimo, riešo įtvaro įsigijimo kvitų kopijomis, fotonuotraukomis). Teisiamojo posėdžio metu teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad kaltinamasis nukentėjusiajai atlygino 50 Eur, 200 Eur ir 52 Eur, taigi iš viso 302 Eur turtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajai liko neatlyginta 60 ct žalos suma ir ši suma, tenkinant nukentėjusiosios civilinį ieškinį iš dalies, priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai turtinei žalai atlyginti, o dėl kitos civilinio ieškinio dalies procesas nutrauktinas kaltinamajam savanoriškai atlyginus turtinę žalą.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- pirkimo-pardavimo čekių bei akinių nuotraukos, pateiktos el. paštu, saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos baudžiamojoje byloje (1 t., b. l.62–69);

- laikmena su vaizdo įrašu ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, saugomi vokuose prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės (arešto) bausmės, ir R. B. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. B. sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 7 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, be intensyvios priežiūros, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką paskiriant R. B. šias pareigas:

1) gydytis dėl priklausomybės alkoholiui;

2) būti registruotam Užimtumo tarnyboje arba dirbti;

3) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. B. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir asmens dokumentą – R. B. asmens tapatybės kortelę Nr. 14470607, išduotą 2016 m. lapkričio 10 d., saugomą baudžiamojoje byloje (voke prie 3 bylos tomo), grąžinti R. B..

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. B. civiliniam ieškovui priteisti 63,69 Eur (šešiasdešimt tris eurus 69 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. B. civilinį ieškinį dėl 302,60 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. B. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. B. naudai 60 ct (šešiasdešimt centų) turtinei žalai atlyginti. Dėl kitos civilinio ieškinio dalies (302 Eur turtinei žalai atlyginti) procesą nutraukti, R. B. savanoriškai atlyginus turtinę žalą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- pirkimo-pardavimo čekius bei akinių nuotraukas, pateiktus į bylą el. paštu, saugomus baudžiamojoje byloje (1 t., b. l.62–69), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje;

- laikmeną su vaizdo įrašu ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, saugomus vokuose prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.