Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) gamybos darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. B. 2020 m. vasario 29 d. apie 20.57 val., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,17 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2020 m. vasario 29 d. sugalvojo nuvažiuoti su savo įsigytu automobiliu pas draugą, kuris gyvena netoli (duomenys neskelbtini). Nors teisės vairuoti nebuvo įgijęs, tačiau labai norėjo pasivažinėti. Atvykęs pas draugą vartojo alkoholį, vėliau sugalvojo išgėręs su automobiliu pasivažinėti. Važiuojant su automobiliu įvažiavo į griovį. Savo poelgį vertina labai blogai, gailisi. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant mamos D. B. atsakomybei be užstato.

Kaltinamasis R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 29 d., laikotarpiu nuo 15 val. iki 17 val. iš nepažįstamo asmens nupirko automobilį ,,Peugeot 307“ už 750 eurų. Automobilio nespėjo persirašyti, todėl visi dokumentai buvo buvusio savininko vardu. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo ir niekada jo neturėjo. Nusipirktą automobilį jam iš Kauno į namus parvarė jo pažįstamas. 2020 m. vasario 29 d. jis dar buvo neblaivus po penktadienio vakaro, visą šeštadienio dieną nieko nevalgė ir dar išgėrė apie 3 litrus alaus. Alkoholį vartojo būdamas savo namuose, (duomenys neskelbtini). Alų pabaigė gerti apie 20 val. Po to sugalvojo važiuoti pasivažinėti, pasiėmė automobilio ,,Peugeot 307“ raktelius ir išvažiavo. Kur važiavo nežino, važiavo (duomenys neskelbtini) keliu. Važiuojant jam nuo bėgių svirties nukrito viršutinė dalis, kuris nuriedėjo galbūt po stabdžiais. Jis negalėjo įspausti stabdžių, per staigiai susuko vairą ir nuvažiavo į griovį, mašina apsivertė ant šono. Jam išlipant iš mašinos, prie jo priėjo vyras, kuris paskambino policijai. Atvykusi policija tikrino jo girtumą, jis pripūtė virš dviejų promilių. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio, prisipažįsta ir sutinka, kad negerai padarė, kad sėdo už automobilio vairo išgėręs (b. l. 94-95, 102).

Teisiamojo posėdžio metu perskaičius R. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, jog jie iš esmės teisingai užfiksuoti, tačiau alkoholį vartojo ne namuose, o pas draugą. Buvo pasimetęs, todėl taip tyrėjams pasakė. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Kaltinamajam R. B. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 29 d., apie 21 val., važiavo į (duomenys neskelbtini) pagrindiniu keliu, nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Jam įsukus į (duomenys neskelbtini) kelią, prieš jį važiavo ,,Peugeot“, juodos spalvos automobilis, kuris sustojo autobusų stotelėje ir jį praleido. Po to pradėjo važiuoti paskui. Po kurio laiko pro veidrodėlį pamatė, kad minėtas automobilis nusuko į miško keliuką, po to vėl išvažiavo ant pagrindinio kelio. Po to jis sustojęs reguliavo muziką, todėl minėtas automobilis jį aplenkė ir jis vėl važiavo paskui. Po kurio laiko, ties posūkiu automobilis nuvažiavo nuo kelio į griovį. Pagalvojo, kad žmogui gal bloga pasidarė, todėl sustojo ir nuėjo prie automobilio. Atidarė automobilio dureles ir pastebėjo, kad vairuotojas visiškai neblaivus, jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas pats išlipo iš automobilio ir kelis kartus vos neįkrito į griovį. Jis iš karto iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai jo klausė, ar minėtas vaikinas tikrai vairavo, nes buvo labai neblaivus. Automobilyje daugiau nieko nebuvo (b. l. 60-61).

L. S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis automobiliu ,,Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važinėjosi apie du mėnesius, po to pardavė jį draugui M. už 200 eurų, tačiau jokių pirkimo-pardavimo sutarčių nesirašė. Draugas šį automobilį sutvarkė ir nutarė parduoti. Suradęs pirkėją, kurio jis nepažįsta, M. 2020 m. vasario 29 d., 17.30 val., jo sutikimu užpildė jo vardu pirkimo-pardavimo sutartį ir pardavė automobilį. Jis pirkėjo R. B. nepažįsta, jo nematė. Automobilį draugas pardavė savaitgalį, todėl negalėjo automobilio išregistruoti VĮ ,,Regitra“. Po savaitgalio 2020 m. kovo 2 d. jam paskambino iš Kauno policijos ir paaiškino, kad jo vardu registruotas automobilis yra konfiskuotas (b. l. 71).

2020 m. vasario 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Kauno apskrities VPK PR 2-osio kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis R. V. 2020 m. vasario 29 d. dirbo radijo šaukiniu 1725, kartu su vyr. patruliu S. V.. Apie 21.00 val. iš Kauno apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad nuo Kauno tik įvažiavus į (duomenys neskelbtini) į griovį įvažiavo automobilis ,,Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pranešėjas teigia, kad vairuotojas neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, rado automobilį ,,Peugeot 307“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), jo vairuotoją R. B., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausus vairuotojo ar vartojęs alkoholio, jis paaiškino, kad dieną gėrė apie septynias taureles degtinės. Alkoholį vartojo iki 20.00 val., kad vairavo automobilį neneigė, nesiginčijo. Sakė, kad važiavo pas draugus. Įvykį matė liudininkas D. P.. Patikrinus alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0330 R. B. pirmu pūtimu nustatyta 2,43 promilių girtumas, atlikus antrą pūtimą nustatyta 2,18 promilių girtumas (b. l. 15-16).

2020 m. vasario 29 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog R. B. 21.26 val. atliktas pirmas tikrinimas, kurio metu buvo nustatytas 2,43 promilių girtumas, 21.47 val. atlikus antrąjį tikrinimą buvo nustatytas 2,18 promilių girtumas (b. l. 32).

2020 m. vasario 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) kelio Nr. 1909 sankryžoje, matomi įrengti kelio apšvietimo stulpai, ant kurių įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Nuo šios sankryžos nuėjus keliu Nr. 1909 apie 90 metų (duomenys neskelbtini). kryptimi, dešinėje kelio pusėje ties kelio vingiu į kairę matomas ant kairiojo šono gulintis lengvasis automobilis ,,Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), juodos spalvos. Atvertus automobilį ant ratų matosi, kad automobilio priekinis bamperis ir kairysis automobilio šonas apibraižyti, abu automobilio priekiniai ratai išlaužti, automobilio išorėje įvairiuose vietose matosi smulkūs įbrėžimai ir metalo korozijos požymiai. Automobilio variklio skyriuje yra variklis, akumuliatorius ir kitos atitinkamos dalys. Automobilio salone, priekinėje daiktadėžėje automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis. Automobilio užvedimo spynelėje įkištas užvedimo raktelis. Automobilio bagažinėje yra ryškiaspalvė liemenė ir atsarginis ratas. Įvykio vietos apžiūros metu paimti objektai: automobilis ,,Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelis, registracijos liudijimas, techninės apžiūros rezultatų kortelė, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis. Sudaryta foto lentelė (b. l. 17-19, 20-30, 31)

2020 m. kovo 6 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kurie pateikti iš kamerų įrengtų (duomenys neskelbtini) sankirtoje. Vaizdo įrašuose užfiksuota kelio važiuojamoji dalis. Vaizdo įrašuose Nr. ch01_2020022920300, Nr. ch01_20200229211846, Nr. ch01_2020022920300, Nr. ch01_20200229203706, Nr. ch01_20200229211310 informacijos reikšmingos ikiteisminiam tyrimui nėra. Įraše Nr. ch01_20200229204326, kurio data yra 2020 m. vasario 29 d., laikotarpis nuo 20:43:52 val. iki 21:18:45 val. matomas užfiksuotas tamsus paros metas, vaizdo kamera nukreipta į sankryžą, šiek tiek matomas toliau vingiuojantis kelias. 20:51:29 val. tolumoje matomas važiuojantis automobilis, kurio identifikuoti galimybės nėra, dėl per didelio atstumo nuo kamerų bei tamsaus paros meto. Matoma, kaip automobilis nesuka vingiuotu keliu, tačiau nuvažiuoja tiesiai. Ar yra kelias, ten kur nuvažiavo automobilis vaizdo įraše nesimato. 20:51:48 val. iš paskos važiuoja kitas automobilis, kuris prieš kelio vingį pristabdo automobilį, po to važiuoja ta pačia kryptimi, kuria važiavo prieš tai aprašytas automobilis ir matoma, kad sustoja kelkraštyje, matomos mirksinčios avarinio sustojimo šviesos (b. l. 54-57).

VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad automobilio ,,Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra S. M. (b. l. 40).

Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad pardavėjas S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) parduoda, o pirkėjas R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perka ,,Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos dokumento serija ir numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 31).

VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio ,,Peugeot 307“, 2001 metų laidos, vertė su PVM yra 1170 Eur (b. l. 41).

2020 m. vasario 29 d. transporto priemonės perdavimo – priėmimo akte nurodyta, kad automobilis ,,Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18 A, Kaune (b. l. 38, 39).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad R. B. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumo laipsnis. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholį. Išgėręs alkoholio, nusprendė pasivažinėti su ką tik įsigytu automobiliu. Važiuojant nulūžo bėgių svirties dalis, todėl nesuvaldęs automobilio įvažiavo į griovį. Prie jo privažiavo pilietis, kuris iškvietė policijos pareigūnus. R. B. kaltę patvirtina policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, liudytojų D. P. ir S. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei rašytiniai įrodymai: apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad R. B. buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumo laipsnis. Taigi, teisiamajame posėdyje nustatyta, kad R. B. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu kėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad R. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. BK 40 straipsnio taikymo motyvai

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas D. B. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąjį R. B. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai, ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. B. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą (b. l. 84-85), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, anksčiau nėra baustas už šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, administracinių nuobaudų turi (b. l. 86-87), už vairavimą neturint teisės vairuoti paskirta 375 Eur bauda sumokėta (b. l. 149). R. B. yra dirbantis (b. l. 79). Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 82).VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2002 m. sausio 1 d. nesigydė, nesilankė (b. l. 83). Įvertinus visas šias aplinkybes, laikytina, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos.

Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Byloje yra pateiktas laiduotojos D. B. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Ji yra neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama buvusio darbdavio teigiamai, šiuo metu nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius laiduotojos duotus paaiškinimus teismo posėdyje, apie tai, kad ji yra kaltinamojo motina, su juo nuolat bendrauja, kritiškai vertina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad D. B. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo ir kaip turinti autoritetą, gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nes kaltinamojo ir jo motinos turtinė padėtis nėra pakankamai stabili ir gera, tačiau nustatant ilgesnį laidavimo terminą – 2 (dvejus) metus.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, teismas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui gali skirti minėtame straipsnyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama nuo 1 iki 5 metų.

R. B. vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (2,17 promilių) laipsnis, teisės vairuoti nėra įgijęs. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Tačiau ankščiau jis nebuvo baustas už analogiškus pažeidimus. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas mažesnis nei vidutinis BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas – 2 metai, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas kaltininkui vairuojant jam priklausantį automobilį ,,Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Šiuo atveju, R. B. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turto konfiskavimas pažeistų teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus, todėl įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo ir užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo nusikalstamumui, kaltinamajam priklausanti transporto priemonė – automobilis ,,Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotina.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

2020 m. kovo 16 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas S. M. nuosavybės teise priklausančiam turtui – automobiliui ,,Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas R. B., paliktinas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, jį pradėjus vykdyti, panaikintinas.

Transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilio ,,Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė (b. l. 31), nuosprendžiui įsiteisėjus persiųstini baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmena su vaizdo įrašu ir automobilio pirkimo – pardavimo sutartis (b. l. 31, 53), saugomi vokuose prie bylos medžiagos, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos D. B. atsakomybėn, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti R. B., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. B., kad ji gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti transporto priemonę – automobilį ,,Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį ,,Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Transporto priemonės ,,Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr.(duomenys neskelbtini) bei automobilio ,,Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmeną su vaizdo įrašu ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, saugomus vokuose prie bylos medžiagos, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.