- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-08
- Bylos Nr.
- AS-455-442/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00509-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Virginija Volskienė, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- J. A. A. A., R. M. M. S. M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. A. A. A. ir R. M. M. S. M. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. A. A. A. ir R. M. M. S. M. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų dalių panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai J. A. A. A. ir R. M. M. S. M. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 19 d. sprendimų Nr. 22S59043 ir 22S59177 dalis dėl pareiškėjų laikino apgyvendinimo ir taikyti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėjus Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu, pateikti pakankamai skundo su priedais egzempliorių (kopijų), pateikti atstovavimą pagrindžiančius duomenis, patikslinti skundo dalyką ir suformuluoti aiškius reikalavimus, pateikti giminystės ryšį tarp pareiškėjų bei turinę padėtį patvirtinančius dokumentus, pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir pageidavimo pateikti atsiliepimą į skundą.
2022 m. balandžio 21 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjų patikslintas skundas.
II.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjų advokato skundą laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjams.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai, vykdydami Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nutartį, 2022 m. balandžio 21 d. elektroniniu paštu pateikė patikslintą skundą, kurį pasirašė elektroninio ryšio priemonėmis, tačiau nesilaikant nustatytos tvarkos ir per tris dienas nepateikė patikslinto skundo originalo. Atsižvelgęs į tai, teismas laikė, kad pareiškėjai nustatytu terminu nepašalino nutartyje nustatytų trūkumų, todėl skundą laikė nepaduotu.
III.
Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutartį ir priimti skundą nagrinėti iš esmės.
Šalies argumentai
Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, jog skundas ir sutarties išrašai, kurie patvirtina atstovavimo įgaliojimus pasirašyti elektroniniu parašu, kuris tinkamai ir teisingai identifikuoja pasirašantį asmenį, jo tapatybę, skundą leidžia laikyti originaliu dokumentu. Be to, jis buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Dokumento nepriėmimas ir diskriminavimas dėl jo pateikimo būdo negali būti pagrindu atsisakyti jį priimti. Teismui elektroniniu paštu pateiktas skundas, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, gali būti priimtas ir nagrinėjamas, nes laikytina, kad teismui pateiktas skundo originalas.
Pareiškėjų nuomone, teismo požiūris buvo formalus, teismas neįvertino prieglobsčio prašytojų interesų ir pasekmių jiems. Jokių objektyvių kliūčių nagrinėti bylai nebuvo, o skundą pateikusį asmenį buvo galima identifikuoti. Pareiškėjų vertinimu, teismo preciziškas formalumas negali būti pateisinamas ir negali būti jam teikiamas prioritetas prieš prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvės klausimo išnagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundas laikytas nepaduotu nepašalinus trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą laikė nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėjai, vykdydami Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nutartį, 2022 m. balandžio 21 d. elektroniniu paštu pateikė patikslintą skundą, kurį pasirašė elektroninio ryšio priemonėmis, tačiau nesilaikant nustatytos tvarkos ir per tris dienas nepateikė patikslinto skundo originalo.
Vertindamas pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, tačiau kartu joje pažymėta, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., 2011 m. birželio 9 d., 2000 m. birželio 30 d. nutarimus).
Vadinasi, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis procesinių reikalavimų, įtvirtintų administracinį procesą reglamentuojančiame ABTĮ, kuris aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-438/2021; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-232/2013).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, jeigu, skundo priėmimo klausimą sprendžiantis teismo pirmininkas ar teisėjas, nustato, kad skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo pirmininkas ar teisėjas priima nutartį, kuria nustato terminą trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui, jeigu skundas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis (ABTĮ 33 str. 3 d.).
Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, jog pareiškėjų advokatas P. V. skundą padavė elektroninio ryšio priemonėmis – elektroniniu paštu, todėl, vadovaudamasis, ABTĮ 23 straipsnio 7 dalimi, įpareigojo iki 2022 m. balandžio 22 d. pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodytų pirmosios instancijos teismo argumentų, pažymi, kad ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.
ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) numatyta, jog skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.
Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas numato, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi teisingai nustatė, kad pareiškėjo atstovo pateiktas skundas neatitiko ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatytų skundo formos ir pateikimo tvarkos reikalavimų, nes skundas buvo pateiktas kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau ne naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjai per tris kalendorines dienas privalėjo pateikti tinkamai pasirašytą skundo originalą – popierinį variantą arba skaitmeninį variantą per Lietuvos teismų informacinės sistemos VEP posistemį.
Pažymėtina, jog dėl procesinių dokumentų teikimo teismui būdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Liteko VEP posistemiu, o procesinį dokumentą teismui pateikus kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (įskaitant atvejus, kai toks dokumentas pasirašytas elektroniniu parašu) arba faksimiliniu laišku, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas jo originalas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-73-492/2021; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustačius, kad skundas yra paduotas elektroniniu paštu bei nėra pateiktas jo originalas, yra nustatomas terminas skundo trūkumui pašalinti, įpareigojant asmenį pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu (žr., pvz., 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-514-552/2017; 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-601-492/2020; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021; 2022 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-339-662/2022; 2022 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-340-968/2022 kt.).
Pareiškėjų atstovas, šalindamas teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje nurodytus trūkumus, elektroniniu paštu pateikė patikslintą skundą, kurį advokatas pasirašė elektroniniu parašu. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai per teismo nustatytą terminą nepašalino jų skundui nustatytų trūkumų.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ABTĮ nuostatas, nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti. Kadangi pareiškėjai per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria pareiškėjų skundą laikė nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų. Todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų J. A. A. A. ir R. M. M. S. M. S. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.