Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. S. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas Y. S. A. A. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2024-06-19 sprendimą Nr.24S149379, kuriuo panaikintas pareiškėjo išduotas leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025-12-07 bei atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad, ketindamas dirbti UAB „Manvesta“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu (leidimas laikinai gyventi išduodamas asmeniui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).

2023-12-01 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje) darbui UAB „Manvesta“. 2023-12-07 išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025-12-07, asmeniui įteiktas 2023-12-19 per Migracijos departamento išorės paslaugų teikėją (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas atvyko į šalį.

Atsakovas priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame nurodyta, kad : „<...>Duomenys apie asmenį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo darbo sutartį su Bendrove 1 sudarė, tačiau joje buvo įdarbintas trumpalaikiam laikotarpiui – 22 d. d. (įdarbintas nuo 2024-03-27 iki 2024-04-26). Nustatyta, kad asmeniui už 2024 m. kovo mėn. išmokėta 76,23 Eur darbo užmokesčio, už 2024 m. balandžio mėn. darbo užmokestis nebuvo išmokėtas. Tuo tarpu Bendrovės 1 pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas asmeniui mokėti darbo užmokestis – 1386 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui išdavus leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje 1 pagrindu, asmuo darbo sutartį su Bendrove 1 sudarė, tačiau joje buvo įdarbintas trumpalaikiam laikotarpiui – 22 d. d., ir asmeniui nei vieną kartą nebuvo išmokėtas Bendrovės 1 tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Dar daugiau, asmuo, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis. Pažymėtina, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad asmeniui 2024 m. kovo mėn. buvo išmokėtas darbo užmokestis, kurio dydis nesiekė 1 MMA, ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje,<...>. Toliau skundžiamame sprendime nurodoma: „<...>UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 str. 1 d. nustatyti pagrindai. UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, o pagal UTPĮ 35 str. 1 d. 5 p. – jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, UTPĮ 50 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu<...>“.

Pastebi, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas sudarius darbo sutartį su UAB „Manvesta“ dėl darbo joje tarptautinio krovinių vežimo vairuotoju. Su bendrove buvo susitarta, kad pareiškėjui bus mokama Vyriausybės nustatyta minimali alga, mokama vieną kartą per mėnesį ir komandiruotpinigiai. Taigi pareiškėjas turėjo teisę atvykti į Lietuvą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatų pagrindu ir dirbti UAB „Manvesta“, tačiau atvykus į UAB „Manvesta“, jam buvo pareikšta, kad darbo nėra, dėl šios priežasties pareiškėjas pradėjo ieškoti kito darbdavio, jį susirado ir pateikė prašymą pakeisti darbdavį. Pareiškėjas, atvykęs į šalį su tikslu dirbti UAB „Manvesta“ ne dėl savo kaltės bendrovėje dirbo trumpą laiką ir ne dėl jo kaltės su juo buvo nutraukta darbo sutartis, todėl ne dėl savo kaltės sutarto darbo užmokesčio iš bendrovės negavo, tačiau jis turėjo savo asmeninių lėšų pragyvenimui savo banko sąskaitoje. Bendrovė pareiškėjo dėl darbo sutarties nutraukimo neinformavo, todėl pareiškėjas šį ginčą planuoja spręsti Darbo kodekso nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį, jog skundžiamas sprendimas turi labai neigiamas pasekmes pareiškėjui, nes jam įsigaliojus, jis turės išvykti iš šalies, tai paveiks jo darbinę veiklą, asmeninį gyvenimą ir padarys jam žalą. Priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas, neįvertino visų aplinkybių, neatsižvelgė, kad pareiškėjas nedirbo UAB „Manvesta“ ne dėl savo kaltės.

Pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Rubifa“ pagal Įstatymo 44 str. 6 d. nuostatas, 2024-04-08 Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, prašymas dar neišnagrinėtas.

Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas darbo sutartį su Bendrove sudarė, tačiau joje buvo įdarbintas trumpalaikiam laikotarpiui - 22 d. d. (įdarbintas nuo 2024-03-27 iki 2024-04-26). Nustatyta, kad pareiškėjui už 2024 m. kovo mėn. išmokėta 76,23 Eur darbo užmokesčio, už 2024 m. balandžio mėn. darbo užmokestis nebuvo išmokėtas. Tuo tarpu Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas pareiškėjui mokėti darbo užmokestis - 1386 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, pareiškėjas darbo sutartį su Bendrove sudarė, tačiau joje buvo įdarbintas trumpalaikiam laikotarpiui - 22 d. d., ir pareiškėjui nei vieną kartą nebuvo išmokėtas Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė: 2024-06-19 sprendimą Nr. 24S149379 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p. numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti.

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų - užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau - Tvarkos aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui - bent vieneriems metams. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-01-29 įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi - 1 minimali mėnesinė alga .

Pareiškėjas skunde neneigia, kad jam nebuvo mokamas sutartas atlyginimas. Nurodo, kad Įstatymas ir kiti teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos priimant ginčijamą sprendimą aiškintis aplinkybės dėl pareiškėjo negaunamo darbo užmokesčio bei darbo trūkumo.

Pažymi, kad pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje. Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo (mažiausiai 1 MMA) ir Bendrovei nutraukus darbo sutartį, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Preziumuoja, kad pareiškėjui yra žinomi Įstatymo įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai (reikalavimai darbo užmokesčiui), todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo gyventi išdavimo.

Pažymi, kad panašaus pobūdžio bylose LVAT yra suformavęs aiškią teismų praktiką, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas nurodė, kad vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, pareiškėjo darbo užmokestis neatitiko MMA dydžio). Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (žr. LVAT 2023-11-22 nutartį adm. byloje Nr.: eA-2489-463/2023; LVAT 2023-11-22 nutartį adm. byloje Nr.: eA-2476-821/2022).

Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo argumentai, kad ginčijamas sprendimas sukelia neigiamas pasekmes pareiškėjui, atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs. Pareiškėjas negali tikėtis jam palankaus administracinio sprendimo, jeigu jis neatitinka Įstatymo reikalavimų. Nurodo, kad atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo sprendimo nepriimti.

Teismas k o nstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, 2023 m. gruodžio 1 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui darbo UAB „Manvesta“ (toliau – ir Bendrovė) pagrindu (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiuo pagrindu pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas, ketindamas dirbti kitoje Bendrovėje, pagal UTPĮ 44 str. 6 d. nuostatas, 2024-04-08 Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, ginčijamo Sprendimo priėmimo metu prašymas nebuvo išnagrinėtas.

Migracijos departamentas 2024-06-19 Sprendimu panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; nutraukta darbo sutartis su asmeniu.

Įstatymo 35 straipsnio 1 d. 5 p. numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 26 straipsnio 1 d. 3 p. nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei 1 m. terminui – bent 1 metams.

Iš anksčiau nurodyto teisinio reguliavimo ir pateiktų įrodymų, konstatuotina, kad aplinkybės nustatymas, jog pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo (mažiausiai 1 MMA) ir Bendrovei nutraukus darbo sutartį , atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 50 str. 1 d. 2p., teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokia išvada darytina įvertinus Migracijos departamento atliktus veiksmus – patikra oficialiose informacinėse sistemose, kurios metu nustatytų duomenų pakako Sprendimui priimti. Migracijos departamentas pareiškėjo atveju neturėjo diskrecijos teisės netaikyti minėtų Įstatymo nuostatų.

Pažymėtina, jog sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją. Taigi, sprendimas buvo pagrįstas objektyviais Migracijos departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Atkreiptinas dėmesys, jog VAĮ nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismo įsitikinimu, ginčijamame sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl darytina išvada, kad Migracijos departamento 2024-06-19 sprendimas Nr. 24S149379, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento Sprendimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus pareiškėjo skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo Y. S. A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.