- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-29
- Bylos Nr.
- e2S-1168-324/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00959-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. Z.,
uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas teismo prašė išduoti teismo leidimą paimti vaiką (duomenys neskelbtini) iš jos tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vaiką (duomenys neskelbtini) iš jo tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 3 d. vaikų motinai I. P. buvo nustatytas neblaivumas. Ji (duomenys neskelbtini) atvyko švęsti gimtadienio, kurio metu svečiai vartojo alkoholį. Vaikas (duomenys neskelbtini), pamatęs, kaip susimušė du asmenys, išsigando ir apie 23.07 val. atbėgo pas kaimynę. Kaimynė iškvietė policijos pareigūnus ir socialinę darbuotoją. Skyriaus specialistai surašė vaikų laikinojo apgyvendinimo aktus. Vaiko (duomenys neskelbtini) tėvas (duomenys neskelbtini) laikinai negali rūpintis vaiku dėl jo suėmimo, kadangi šiuo metu yra Kauno tardymo izoliatoriuje. Vaiko (duomenys neskelbtini) tėvas (duomenys neskelbtini) kategoriškai atsisakė pasirūpinti dukra, nurodė, kad su dukra nebendrauja ir tikrai jos neaugins.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė neneigianti, kad pareiškėjo nurodytais atvejais buvo vartojusi alkoholį, tačiau 2020 m. kovo mėn. ji kreipėsi į sveikatos įstaigą dėl gydymo nuo alkoholizmo, kuris jai nebuvo suteiktas dėl šalyje paskelbto karantino. Ji alkoholį vartoja epizodiškai, nuo 2020 m. sausio 17 d. dirba. Teigia, kad stengsis nepažeidinėti vaikų teisių, vaikai ją myli ir nori kartu su savo motina ir jos sugyventiniu gyventi kartu.
4. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo prašymui neprieštarauja. Atsiliepime paaiškino, kad jo santuoka su (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta 2008 metais. Skyrybų bylos nagrinėjimo metu, žinodamas (duomenys neskelbtini) polinkį alkoholiui, jis siekė, kad abiejų jų vaikų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, tačiau su tokiu prašymu nesutiko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos tarnyba. Todėl po santuokos nutraukimo jie vaikus pasidalijo: (duomenys neskelbtini) liko gyventi su tėvu, (duomenys neskelbtini) liko gyventi su motina. 2010 metais jis bandė susigrąžinti dukrą, tačiau nesėkmingai. (duomenys neskelbtini) nesutinka su pareiškėjo prašyme išdėstyta pozicija, kad jis kategoriškai atsisakė pasirūpinti dukra ir jos neaugins. Paaiškina, jog jis pareiškėjui yra sakęs, kad gyvendamas vieno kambario bute negali paimti auginti dukros, kadangi negali suteikti tokio amžiaus merginai reikalingos asmeninės erdvės bei tinkamų gyvenimo sąlygų.
5. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo prašymui neprieštarauja. Paaiškino, kad savo tėvystę pripažino ir pripažįsta. Su sūnaus motina jis niekada negyveno, patvirtino, kad šiuo metu yra suimtas ir laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi prašymą patenkino. Išdavė teismo leidimą paimti vaiką (duomenys neskelbtini), gimusią (duomenys neskelbtini), iš jos tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir vaiką (duomenys neskelbtini), gimusį (duomenys neskelbtini), iš jos tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
7. Teismas nurodė, kad, nors iš vaikų nuomonės išklausymo aktų matyti, jog tarp vaikų ir jų motinos yra emocinis ryšys, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad šiuo atveju motinos (duomenys neskelbtini) neblaivumas galėjo sukelti realų pavojų jos vaikų saugumui. Tokią teismo išvadą patvirtino byloje nustatyta aplinkybė, kad 5 metų amžiaus (duomenys neskelbtini) sūnus 2020 m. gegužės 2 d. naktį, apie 23.07 val., vienas, išsigandęs, šlapias nuo lietaus atbėgo pas kaimynę ieškoti saugaus prieglobsčio, nes jo motinai svečiuojantis ir vartojant alkoholį pas senelį, vaikas pamatė girtus besimušančius svečius. Tokio amžiaus vaikui reikalingas nuolatinis dėmesys ir priežiūra, tuo tarpu motina, būdama neblaivi, nežinojo, kur yra jos 5 metų amžiaus vaikas. Teismas pažymėjo, kad ir vėlesnis motinos elgesys neatitinka rūpestingo motinos elgesio standartų, kadangi 2020 m. gegužės 3 d. VTAS specialistams apsilankius pas (duomenys neskelbtini) tėvą, (duomenys neskelbtini) keikėsi necenzūriniais žodžiais, siūlė visiems savo sūnų, taip pat telefonu paskambinusi atvejo vadybininkei siūlė pasiimti savo sūnų. Be to, motinos alkoholio vartojimas besimušančių svečių kompanijoje laikytinas galinčiu sukelti realų pavojų ir jos 17 metų amžiaus dukters (duomenys neskelbtini) saugumui.
Atsiliepimas
8. Teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) atsiliepime išdėstytas pažadas, kad ji stengsis nebepažeidinėti abiejų vaikų teisių, kad ji 2020 m. kovo mėn. kreipėsi dėl gydymo, kurio negalėjo gauti dėl šalyje paskelbto karantino, šiuo atveju nesudaro pagrindo pareiškėjo 2020 m. gegužės 3 d. atliktą faktinį veiksmą – vaikų paėmimą – įvertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. (duomenys neskelbtini) šiuo metu nėra baigusi gydymo nuo alkoholizmo, ji, remiantis atsiliepimo teiginiais, yra tik nusipirkusi vaistus nuo alkoholizmo ir pradėjusi juos vartoti. Esant nustatytai (duomenys neskelbtini) alkoholizmo problemai, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gydymas nuo alkoholizmo būtų baigtas, kad jis yra sėkmingas ir pan., kas sudarytų teismui pagrindą spręsti, jog pasikeitus aplinkybėms vaikams su motina šiuo metu yra neabejotinai saugu. (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodyti teiginiai, taip pat nesudaro pagrindo teigiamai vertinti perspektyvą, kad situacija jos šeimoje ateityje užtikrintai pasikeis. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. gegužės 3 d. nustatytas netinkamas motinos elgesys nebuvo vienkartinis ar atsitiktinis. Iki nurodytos dienos (duomenys neskelbtini) ne kartą nustatytas neblaivumas, o vaikai buvo laikinai prižiūrimi vis kitų svetimų asmenų: 2018 m. liepos 30 d. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas antras grėsmės lygis dėl motinos (duomenys neskelbtini) girtumo, vaikas paguldytas medicininei slaugai (duomenys neskelbtini), vėliau jis buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini); 2019 m. gruodžio 23 d. (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,2 promilės neblaivumas, jos 5 metų sūnus buvo rastas prie parduotuvės prašantis pinigų iš praeivių, vaiku (duomenys neskelbtini) sutiko pasirūpinti (duomenys neskelbtini); 2020 m. sausio 9 d. I. P. buvo nustatytas 2,68 promilių neblaivumas, jos vaikas (duomenys neskelbtini) laikinai apgyvendintas pas (duomenys neskelbtini); 2020 m. vasario 24 d. buvo registruotas pranešimas apie motinos neblaivumą, atvykus policijos pareigūnams vaikai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo rasti pas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsiliepime paaiškino, kad dar 2008 metais žinojo (duomenys neskelbtini) polinkį alkoholiui ir dėl šios priežasties siekė, kad dukters (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Kaip matyti iš 2020 m. gegužės 5 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 4VSV-738 5 punkto, 2020 m. kovo 24 d. buvo registruotas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pabėgo iš laikino apgyvendinimo namų, kad vartojo alkoholį. Teismas sprendė, jog motinos (duomenys neskelbtini) elgesys nepasikeitė nepaisant intensyvios valstybės institucijų kompleksinės pagalbos jai teikimo: nuo 2011 metų (duomenys neskelbtini) šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą; nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. šeimai inicijuota atvejo vadyba; atvejo vadybos posėdžiai buvo organizuoti 2018 m. rugpjūčio 20 d., 2018 m. spalio 24 d., 2018 m. gruodžio 18 d., 2019 m. kovo 15 d., 2019 m. birželio 12 d., 2019 m. rugpjūčio 6 d., 2019 m. spalio 7 d., 2020 m. sausio 6 d., 2020 m. sausio 28 d., 2020 m. kovo 26 d., 2020 m. balandžio 6 d.; laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2020 m. balandžio 6 d. (duomenys neskelbtini) su vaikais gyveno (duomenys neskelbtini) laikinojo apgyvendinimo namuose. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad dėl tos pačios priežasties, t.y. motinai (duomenys neskelbtini) nustatyto girtumo, abu vaikai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jau buvo kartą paimti iš jų tėvų remiantis Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-22543-736/2018. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2977-336/2018 buvo nuteista už tai, kad, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nežymiai sutrikdė sūnui (duomenys neskelbtini) sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Tuo metu motinai pakeitus savo elgesį, 2018 m. gruodžio mėn. abu vaikai buvo grąžinti (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, šioje byloje surinktų įrodymų pakanka daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) vaikams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iškilo realus pavojus jų saugumui, todėl pareiškėjui išduotinas teismo leidimas paimti vaikus iš nesaugios aplinkos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį ir bylą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymo dėl teismo leidimo paimti vaikus iš (duomenys neskelbtini) netenkinti, sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2020m. gegužes 18 d. nutarties vykdymą iki atskirojo skundo išnagrinėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas pažeidė jos kaip suinteresuoto asmens teises ir teisėtus interesus, nes nebuvo suteikta galimybė teikti teismui papildomus įrodymus, duoti parodymus žodžiu. Ji turėjo klausimų pareiškėjui, tačiau tokia teise negalėjo pasinaudoti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu suinteresuotam asmeniui buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, tačiau ji negalėjo tinkamai ja pasinaudoti, nes byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
1.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė stengiasi pasitaisyti, dirba ir turi pastovų pragyvenimo šaltinį. Pripažįsta faktą, kad kartais vartoja alkoholį, tačiau nori atsikratyti tos priklausomybes, bet dėl karantino negali lankytis pas specialistus, kurių pagalba jai reikalinga.
1.3. Atskyrus vaikus nuo motinos, jiems bus labai didelė trauma, nes tarp motinos ir jos vaikų yra tamprus ryšys.
10. Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu apeliantė ir jos atstovas atskirojo skundo reikalavimus palaikė. Pareiškėjos atstovas su jais nesutiko, prašė atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų
13. Žodinio apeliacinio proceso metu bylos dalyviai pateikė naujus įrodymus. Pareiškėjos atstovas pateikė 2020 m. birželio 4 d. tarnybinį pranešimą 4TSD-1497 apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kategoriškai atsisako būti perduota globėjai, todėl tarnyba prašo skirti užduotį mobilios komandos psichologei padėti spręsti susidariusią situaciją; 2020 m. birželio 9 d. tarnybinį pranešimą Nr. 4TSD-1542 apie tai, kad 2020 m. birželio 8 d. nuvykus pas apeliantės sugyventinį (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini) tikslu kalbinti ją vykti pas laikinąją globėją, kur nuo birželio 4 d. yra mergaitės brolis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kategoriškai atsisakė vykti iš (duomenys neskelbtini) namų. Apeliantė pateikė 2020 m. sausio 14 d. su UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį pakuotojos pareigoms ir pranešimą apie darbo sąlygas; šios įmonės išduotą teigiamą charakteristiką; (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 22 d. išduotą pažymą apie apeliantės dalyvavimą priklausomybių konsultacijose 2020 m. sausio 19 d., vasario 1 d., kovo 7 d., o birželio 21 d. grupiniame užsiėmime, lankomumo grafiką, taip pat kad karantino metu vyko telefoniniai pokalbiai su priklausomybių konsultantais, kad konsultacijas reikia tęsti; Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo ambulatorinio skyriaus 2020 m. birželio 18 d. informaciją Nr. 2.33K-(2.14K)-18-3 apie tai, kad (duomenys neskelbtini) registruota šiame centre nuo 2020 m. gegužės 14 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo (F10.2), buvo konsultuota gydytojo nuotoline konsultacija, skirtas ambulatorinis medikamentinis gydymas, kurio kursas iki 6 mėnesių, rekomenduota socialinio darbuotojo ir psichologo konsultacijos, kad ji rekomendacijų laikosi; (duomenys neskelbtini) išduotą (duomenys neskelbtini) charakteristiką; 2020 m. birželio 23 d. pareiškėjos išduotą (duomenys neskelbtini) grąžinimo motinai aktą.
14. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui šie įrodymai priimtini.
Dėl leidimo paimti vaikus iš jų tėvų
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) (1 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (2 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (3 punktas). CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą; prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (CK 3.254¹ straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacine tvarka vertinamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) vaikams –(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – dėl motinos girtavimo iškilo realus pavojus jų saugumui, todėl pareiškėjai išduotinas teismo leidimas paimti vaikus iš nesaugios aplinkos. Tai atitinka CK 3.254 straipsnio 3 punkte numatytą laikinosios globos paskyrimo ir CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vaikų paėmimo iš nesaugios aplinkos pagrindą.
17. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, sudariusių įstatyminį pagrindą paimti jos vaikus iš tėvų dėl apeliantės priklausomybės nuo alkoholio, todėl tos aplinkybės pakartotinai neanalizuotinos. Apeliantės teisė teikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus žodžiu bei klausimus realizuota žodinio apeliacinio proceso metu.
18. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, išduodamas leidimą paimti vaikus, neatsižvelgė į tai, jog ji dirba, turi pastovų pragyvenimo šaltinį ir stengiasi atsikratyti priklausomybės. Leidimas pareiškėjai paimti (duomenys neskelbtini) vaikus išduotas ne tik dėl 2020 m. gegužės 3 d. nustatyto netinkamo motinos elgesio, sudariusio grėsmę vaikų saugumui, bet ir todėl, kad toks jos elgesys nebuvo vienkartinis ar atsitiktinis (kiti daugybiniai girtavimo, sukėlusio grėsmę vaikų saugumui, atvejai aptarti ginčijamos nutarties 17, 19 punktuose). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad (duomenys neskelbtini) pažadas nebepažeidinėti vaikų teisių ir pradėtas gydymas nuo alkoholizmo šiuo atveju nesudaro pagrindo pareiškėjos 2020 m. gegužės 3 d. atliktą veiksmą – vaikų paėmimą – vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gydymas nuo alkoholizmo būtų baigtas, sėkmingas ar pan., kas teismui sudarytų pagrindą spręsti apie pasikeitusius su motinos priklausomybe susijusius vaikų aplinkos faktorius.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apeliantės priklausomybė nuo alkoholio yra įsisenėjusi, gili, sukelianti neadekvačias jos reakcijas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, tuo pačiu – ir pavojų jų saugumui, iliustruoja jos elgesys 2020 m. gegužės 3 d., pareiškėjos atstovams atvykus pas (duomenys neskelbtini) tėvą – tada (duomenys neskelbtini) keikėsi necenzūriniais žodžiais ir visiems siūlė pasiimti savo sūnų. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad tokios priklausomybės liga neišgydoma vos pradėjus ją gydyti (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Tai patvirtina ir apeliantės pateikti medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad gydytis ji pradėjo 2020 m. sausio mėnesį, tačiau momentinių rezultatų tai nedavė – (duomenys neskelbtini) girtavo 2020 m. gegužės 2-3 d., kuomet buvo paimti vaikai. Medikamentinį gydymą ji pradėjo 2020 m. gegužės 14 d., o jo kursas yra šeši mėnesiai, t.y. gydymas dar nebaigtas, prognozės pasveikimo ar ligos sustabdymo atžvilgiu dar neaiškios. Priklausomybės ligų centro dokumentuose pažymima, kad gydymą reikia tęsti. Tai, kad apeliantė pradėjo dirbti, yra teigiamai ją charakterizuojanti aplinkybė, tačiau nepakankama, kad būtų galima konstatuoti vaikų paėmimo nepagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodyti teiginiai nesudaro pagrindo teigiami vertinti perspektyvą, kad dabar situacija jos šeimoje užtikrintai pasikeis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, manytina, kad gydymosi perspektyvos faktoriai ateityje bus svarbūs sprendžiant klausimą dėl vaikų sugrąžinimo į šeimą, tačiau šiuo metu apeliantės pradėtas gydymasis nesudaro pagrindo jos reikalavimo patenkinimui.
20. Vertinant atskirojo skundo argumentą dėl vaikų traumavimo atskyrus juos nuo motinos ir seserį nuo brolio pažymėtina, kad apeliantė savo reikalavimus nepagrįstai motyvuoja dukters (duomenys neskelbtini) sugrąžinimu. Pareiškėjos pateikti tarnybiniai pranešimai apie kategorišką mergaitės atsisakymą vykti pas globėją, siejant tai su jos amžiumi (iki pilnametystės likę 8 mėnesiai) ir apeliantės teiginiais, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, apie dukters ketinimą dar šiemet pradėti mokytis amato (duomenys neskelbtini) bei nepritapimą (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre, neeliminuoja su motinos girtavimu susijusio pavojaus dukters saugumui, tačiau dėl nurodytų faktorių žala šiam vaikui yra mažiau tikėtina, negu (duomenys neskelbtini) sūnui. Prioritetinis pastarojo vaiko interesas apeliacine tvarka vertinamu atveju yra apsauga nuo ydingos, mažamečio sveikatai ir gyvybei pavojingos aplinkos, kurioje jis, gyvendamas su motina, atsiduria dėl jos girtavimo, todėl apeliantė nepagrįstai remiasi vaiko charakteristikoje minimu berniuko liūdesiu ir motinos ilgesiu gyvenant pas globėją. Tai yra natūrali mažo vaiko reakcija į namų pasikeitimą ir motinos netektį, nuo kurios pastangų pakeisti gyvenimo būdą ir pagyti nuo alkoholizmo tik ir priklauso, ar ateityje vaikas galės būti sugrąžintas į šeimą (pažymėtina, kad apeliantė su vaiku ir jo globėja bendrauja). Šiuo metu nei sesers ir brolio atskyrimas, nei minėta (duomenys neskelbtini) reakcija į gyvenamosios aplinkos pasikeitimą nesudaro pagrindo konstatuoti, kad leidimas paimti vaikus buvo išduotas nepagrįstai.
21. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės leido spręsti apie kilusį realų pavojų (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), fizinei ir dvasinei sveikatai bei saugumui, todėl pagrįstai išdavė teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų. Dėl to apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.