Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-2977-336/2018

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-08-31
Bylos Nr.: 1-2977-336/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-36447-2018-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Audra Kriščiūnienė
Nukentėjusysis: E. P.
Kaltinamasis: I. P.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-2977-336/2018(S)Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36447-2018-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.2; 2.3.6.4.5;

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 31 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant E. V. , V. L., dalyvaujant :

prokurorei Stasei Svetickienei,gynėjui adv. Antanui Jarašiui,

nepilnamečio nukentėjusio E. P. atstovėms pagal įstatymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius G. S. ir L. K.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,I. P. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. (2018-07-30 nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas mažamečiui E. P.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji I. P. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2018-07-30 apie 15,20 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, tyčia sudavė rankomis ne mažiau kaip keturis kartus savo mažamečiui šeimos nariui – sūnui E. P., gim. (duomenys neskelbtini), per galvą, sėdmenis ir rankas, tąsė už plaukų, bei sugriebusi sūnui už drabužių jį papurtė, taip šiais veiksmais E. P. padarė poodinę kraujosruvą dešinio sėdmens-juosmens srityje, tai yra, nežymiai sutrikdė jam sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji I. P. kalta padariusi nusikalstamą veiką iš esmės prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo - (duomenys neskelbtini). Įvykis įvyko liepos 30 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) kieme. Nurodė, kad ji pripažįsta, kad sudavė ne mažiau kaip keturis kartus savo sūnui E. per galvą, sėdmenis ir rankas, tąsė už plaukų, sugriebė už drabužių ir jį papurtė. Nurodė, kad ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, nustatyta 3,1 promilės girtumas. Nurodė, kad liepos 30 d. girtavo (duomenys neskelbtini) su drauge. Nurodė, kad girtavimo atvejis ne pirmas, bet smurtą sūnaus atžvilgiu vartojo 1 kartą. Nurodė, kad sūnaus tėvas D. Š., abu draugavo iki tol, kol pastojo, vėliau ją paliko, niekada negyveno kartu. Vaiku jis niekada nesirūpino – atvažiuodavo į tą pačią kompaniją gerti alkoholio, o apie vaiką niekada nieko nepaklausia, nėra lankęs ar kažką nupirkęs. Nurodė, kad po įvykusio kivirčo labiau verkė vyresnė mergaitė, sakė „mama, ką tu padarei“. Nurodė, kad kai sūnus gavo per nagus, žinoma, kad verkė ir skaudėjo, bet jis apsisuka ir vėl tą patį daro. Nurodė, kad vaikui sudavė, nes jis jos nepaklausė. Kelis kartus buvo įspėtas, kad mėtytis iš akmenų negalima, bet jis vis tiek tą patį darė. Nurodė, kad šiuo metu iš jos paimti 2 vaikai. Pirmasis vaikas yra priteistas tėvui. Nurodė, kad su civ. ieškiniu dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sutinka, jos nuomone civ. ieškinys yra per didelis, nes jos turtinė padėtis nėra gera, dirba epizodiškai pas ūkininką pagal kvitus, registruota darbo biržoje. Savo turto ir pastovių pajamų neturi. Pasibaigus teismo procesui, ruošiasi įsidarbinti pas ūkininką K.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nepilnamečio nukentėjusio E. P. atstovė pagal įstatymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, L. K. paaiškino, kad 2018-07-30 buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pavartotas fizinis smurtas prieš nepilnametį vaiką. Su kolege G. S. nuvyko į (duomenys neskelbtini), minėtu adresu buvo girtaujama, tai nėra kaltinamosios namai. Nuvykus įvykio vietoje jau buvo policijos pareigūnai, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė ir socialinė darbuotoja. Kadangi jos turėjo informaciją, kad I. P. yra neblaivi ir yra sumuštas vaikas, jos privalėjo paimti vaiką iš nesaugios aplinkos ir patalpinti į saugią aplinką. Tai buvo ir padaryta, vaikas buvo paimtas ir išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę medicininei slaugai. I. P. įvykio vietoje nepripažino, jog ji vartojo fizinį smurtą vaiko atžvilgiu, buvo pikta, apšaukė socialinę darbuotoją, apkaltino ją šmeižimu. Vaiką nuvežus į ligoninę, skyrius kreipėsi į teismą dėl leidimo paimti vaiką ir nustatyti jam globą. Buvo nustatytas antras grėsmės lygis, o kitą dieną iš I. P. namų buvo paimtas ir kitas vaikas. Šiai dienai vaikams yra nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose. Nurodė, kad jau ne pirmas paėmimas iš šeimos, tai trečias paėmimas vaikų iš šeimos, buvo išbandytos visos galimybės, buvo suteikta galimybė I. P. padaryti išvadas, pakeisti požiūrį į gyvenimą, bet I. P. nepripažįsta, kad ji turi problemų. Nurodė, kad šiai dienai vaikai negali grįžti į šeimą, artimųjų giminaičių požiūris irgi yra gana savotiškas. I. P. pati artimiausia aplinka toleruoja jos piktnaudžiavimą alkoholiu. Kartu gyvena senelis, kuris irgi piktnaudžiauja alkoholiu. Kol gyva buvo močiutė, I. P. motina, ji buvo šios šeimos ramstis. I. P. sugyventinis išgėręs yra pakankamai agresyvus. Nurodė, kad civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo palaiko, prašo tenkinti. Civilinį ieškinį sudaro dvasiniai vaiko išgyvenimai, jis jaučiasi kaltas, kad visa tai įvyko dėl jo, kad mama buvo išvežta policijos automobilio, jaučiasi nesaugus, atsirado nepasitikėjimas ir artimaisiais, ir suaugusiais asmenimis. Vaikas pasidarė jautrus, jaučia nerimą ir baimę, kad bus mušamas, jeigu pasielgs ne taip, kaip nori kiti. Vaikui buvo padaryta didžiulė trauma, kuri liks ilgam laikui. Vaikas neteko galimybės bendrauti su artima aplinka, negali lankyti to paties darželio, bendrauti su savo bendraamžiais. I. P. taip pasielgdama padarė tikrai didelę psichologinę ir emocinę žalą savo sūnui. Pateiktą civilinį ieškinį palaiko jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad vaikas šiuo metu yra sveikas, lanko darželį. Jokių liekamųjų reiškinių dėl fizinio smurto neliko. Socialinės globos namuose jis gaus socialinę ir psichologinę pagalbą.

Iš liudytojos A. P. ( b. l. 48-52 ) apklausos protokolo matyti, kad ji su I. P. laikotarpiu nuo 2018-07-27 iki 2018-07-30 girtavo (duomenys neskelbtini), nuolatos buvo apsvaigusios. 2018-07-30 su jomis dar kartu gėrė alkoholį J. P. ir jos sugyventinis H. L. Nurodė, kad minėtą dieną kaltinamoji buvo atsivedusi sūnų E. Nurodė, kad ji apie 14 val. užsnūdo, prabudo apie 15 val. dėl I. P. riksmų, ji šaukė ant sūnaus E. P. sakydama „ką darai ar išprotėjai“, matė kaip ji patąsė sūnų už marškinių, šis atsisėdo ant žemės ir koja spyrė motinai. Tuomet I. P. pasisodino vaiką ant kelių ir iš delno nestipriai vaikui sudavė per ausį. Vaikas nusiramino ir nuėjo žaisti. Po to tarp I. P. ir jos kilo žodinis konfliktas, susinervino, jog I. P. garsiai rėkauja ir, kad kaimynai gali supykti. Tačiau kaltinamoji ją koliojo necenzūriniais žodžiais, nėjo namo, todėl iškvietė policiją. Pranešė, kad kaltinamoji mušė savo vaiką, trankė jam per galvą, liepė klauptis, bučiuoti jai rankas. Nurodė, kad dėl išgerto didelio alkoholio kiekio negali tiksliai papasakoti įvykio aplinkybių.

Iš liudytojos J. P. (b. l. 53-56 ) apklausos protokolo matyti, kad minėtą dieną ji apie 12 val. atvyko pas dukrą adresu (duomenys neskelbtini). Jos namuose buvo ir I. P. su mažamečiu sūnumi. Nurodė, kad jos vartojo alkoholinius gėrimus, o vaikas buvo sode, žaidė. 15 val. ją išsivedė sugyventinis. Nurodė, kad ji nematė, jog I. P. būtų vartojusi smurtą savo sūnaus atžvilgiu.

Iš liudytojos L. E. (b. l. 59-61) apklausos protokolo matyti, kad 2018-07-30 apie 15 val. pas kaimynus, (duomenys neskelbtini) girdėjo vaiko verksmą, verkė I. P. sūnus. Nurodė, kad ji girdėjo kaip A. P. sakė I. P. neskriausti vaiko. Ji nematė, kad I. P. mušė vaiką.

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-16).

Iš byloje esančio alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad alkotesteriu 2018-07-30, 16,02 val. I. P. nustatytas 3,02 promilių girtumas ( b. l. 66-68 )

Iš byloje esančio E. P. gimimo įrašo (b. l. 28 ) matyti, kad jis yra gimęs (duomenys neskelbtini), t. y. įvykio metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metai.

Iš byloje esančios 2018-08-01 VTMT Kauno sk. specialisto išvados Nr. G2326/2018(02), matyti, kad E. P. konstatuota poodinė kraujosruva dešinio sėdmens- juosmens srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2018-07-30, vieno trauminio poveikio pasėkoje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sukelia fizinį skausmą (b.l.42);

Iš įvykio suvestinės matyti, kad 2018-07-30, 15,28 val. privatus fizinis asmuo pranešė, kad kaimynė I. G.-P. yra neblaivi ir muša savo nepilnametį vaiką. Mušė ranka per veidą, negražiai elgiasi su vaiku ( b. l. 18-22);

Kaltinamosios kaltė įrodyta ir kitais išanalizuotais įrodymais: iš byloje esančio tyrėjo A. M. tarnybinio pranešimo (b. l. 23 ) matyti, kad gavus pranešimą apie galimą smurtą, 2018-07-30, apie 15,42 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini). Įėjus į namus, salone sėdėjo I. P. su savo sūnumi E. P. gim. (duomenys neskelbtini). I. P. nustatytas 3,02 promilių girtumas. A. P. paaiškino, jog prieš valandą, išgertuvių metu matė, kaip I. P. dėl neaiškios priežasties supyko ant savo sūnaus, sudavė jam rankomis per galvą, vaikas pargriuvo ir ėmė verkti, vaikas įspyrė mamai į koją, po ko I. P. vėl kelis kartus trenkė sūnui per galvą, tada liepė klauptis ir bučiuoti jai rankas ir kojas. Nurodė, kad vaikas pasakė, jog mama trenkė jam per galvą (b. l. 23).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamoji padarė minėtą nusikaltimą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamoji naudojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigus nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajai atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Ji padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), jos padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę. Ji praeityje neteista, bausta administracine tvarka (b. l. 101), nedirba (b. l. 102), darbo biržoje registruota ( b. l. 103); VšĮ Kėdainių PSPC priklausomybės ligų kabineto priežiūros grupėje, Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nėra registruota (b. l. 113). Iš pateiktos ūkininko charakteristikos matyti, kad kaltinamoji dirbo jo ūkyje, ūkininkas ją charakterizuoja teigiamai (b. l.110); iš pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad E. P. yra I. P. sūnus. I. P. šeima nuo 2011-01-28 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros. 2018-08-01 skyrius kreipėsi į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš I. P. šeimos (b. l. 26); Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) seniūnijos, seniūnės informacijos matyti, kad nuo 2011 m. dėl vaikų nepriežiūros ir girtavimo I. P. įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Ji daro teisės pažeidimus, bausta už vaikų nepriežiūrą, tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams, 2017 m. ir 2018 m. vaikai buvo paimti VTAS specialistų. Nurodyta, kad išgėrusi I. P. yra arogantiška, įžūli, agresyvi, nelinkusi bendradarbiauti, nesirūpina vaikais, naktimis negrįžta į namus. Kai negeria rūpinasi vaikais, tvarkosi buitį, gamina valgį, eina į darbus pas ūkininkus (b. l. 106-107); iš pateikto 2018-08-14 Kėdainių r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD-1-965 matyti, kad E. P. gim. (duomenys neskelbtini) likusiam be tėvų globos nuo 2018-08-14 nustatyta laikinoji globa; jo globėju paskirti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai (b. l. 139).

Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamosios atžvilgiu LR BK 38 str. nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos, nepateikė susitaikymo protokolo). Pagal BK 38 str. 1 d. galimas tik esant išpildytoms visoms įstatyme numatytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 38 str. 1 d. numatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, o ne pareiga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, ji dažnai vartoja alkoholį, linkusi daryti teisės pažeidimus. Todėl bausmės tikslai kaltinamosios atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jai griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teismas kaltinamajai bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji dirba epizodiškai, pastovių pajamų neturi, darbo biržoje registruota, savo turto ir pajamų neturi, teismas mano, jog skirti sankcijoje numatytą bausmę – baudą, yra netikslinga, taip pat teismas mano, jog kaltinamajai netikslinga skirti sankcijoje numatytą realią arešto bausmę. Teismas mano, jog kaltinamajai turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmės minimumą, kadangi kaltinamoji kritiškai įvertino savo elgesį, pažada keisti gyvenimo būdą, ji praeityje nėra teista.

Teismas atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji kritiškai įvertino savo elgesį, gailisi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji pažada keisti gyvenimo būdą, gydytis nuo alkoholizmo, siekti susigrąžinti vaikus, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jos atžvilgiu LR BK 75 str.1 d. 2 d. 3 p. 5 p. 7 p. 3 d., teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, kaltinamajai suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajai atidėjus bausmės vykdymą tikslinga skirti įpareigojimus, kurie įtakotų jos elgesį bei suteiktų galimybę keisti gyvenimo būdą. Įvertinus tai, kad kaltinamoji prisipažįsta turinti priklausomybę nuo alkoholio, sutinka gydytis šią priklausomybės ligą, pagrįstai manytina, jog šios priklausomybės ligos gydymas kartu su kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis bei įpareigojimais, turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kurie šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bei teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajai skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotai darbo biržoje; neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu; gydytis nuo alkoholizmo, bei atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, kad kaltinamoji smurtavo prieš savo artimąjį šeimos narį, mažametį sūnų, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 3 d. ., 72² str., 75 str. 2 d. ).

Nukentėjusio atstovė pagal įstatymą G. S. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 35) pareiškė civ. ieškinį ir atstovė pagal įstatymą L. K. teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį nepilnamečio nukentėjusio E. P. interesais, prašo E. P. priteisti iš kaltinamosios 1000 Eur neturtinės žalos. Civ. ieškinys pareikštas nukentėjusio atstovės pagal įstatymą G. S., L. K. nepilnamečio E. P. interesais dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250str.2d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t. y. kaltinamajai. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jos turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, jam nusikaltimu kaltinamosios veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patyrė dvasinius išgyvenimus, pasidarė jautrus, jaučia nerimą ir baimę, kad bus mušamas jeigu pasielgs ne taip kaip nori kiti, jaučia izoliaciją. Jis negali bendrauti su draugais ir giminaičiais, kurie buvo jam pažįstami ir artimi anksčiau, mažametis vaikas buvo paimtas iš šeimos, jo gyvenamosios aplinkos, atskirtas nuo senelio, su kuriuo jį sieja ypač glaudus ryšys, ir bus apgyvendintas pas globėją (b. l. 35), tai patvirtino teisimojo posėdžio metu ir atstovė L. K.. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjęs šiuo metu sveikas, lanko vaikų darželį, bei byloje nėra jokių įrodymų, kad paties nukentėjusio didelis neatsargumas ar kaltė padėjo žalai atsirasti. Teismas atsižvelgia į kaltinamosios turtinę padėtį, ji dirba epizodiškai, gauna nereguliarias pajamas, savo turto ir pajamų neturi. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3k-7-255/2005,Nr. 3k-3-511/2004). Nukentėjusio atstovė pagal įstatymą nėra pareiškusi civ. ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiam priteisia iš kaltinamosios – 350 Eur, likusioje dalyje civ. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 291 str. 297 str., 302-303 str. , teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą LR BK 140 str. 3 d. ir nubausti ją - laisvės atėmimu trims (3) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą dviem (2) mėnesiams.

Taikyti LR BK 75 str. 1 d. 2 d. 3 p.5 p.7 p. 3 d. ir bausmės vykdymą atidėti vienų (1) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotai darbo biržoje; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo (praeiti visą gydymosi kursą); ir neišeiti iš namų nuo 22, 00 val. iki 06,00 val. jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d. BK 72² str. I. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-07-30 16,05val. iki 2018-08-01 13,29 val.

Kardomąją priemonę šioje byloje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civ. ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš I. P. – 350 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusio E. P. naudai, likusioje dalyje civ. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Audra Kriščiūnienė