- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-29
- Bylos Nr.
- ATP-397-190/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-14411-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vladislavas Lenčikas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimo, kuriuo:
A. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą skirta 28 EUR (dvidešimt aštuonių eurų) bauda.
A. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymą skirta 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, A. G. skirta galutinė administracinė nuobauda – 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nubaustas už tai, kad 2014-12-01, apie 7.20 val., Geležinio Vilko gatvėje, ties Šeškinės sodų g. 7, Vilniuje, vairuodamas automobilį Volvo XC 60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba atleisti nuo administracinės atsakomybės arba sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Apelianto teigimu, jo veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes jis nesuvokė, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, todėl, pravažiavęs grūstyje sustojusį nukentėjusiosios automobilį, nepristabdęs nuvažiavo tolyn. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilių apgadinimai yra labai nežymūs: nubrozdintas tik apsauginis automobilių dažų lakas, nėra įlenkimų, kito automobilio dažų pėdsakų nubrozdinimų vietose nėra, kas patvirtina, jog kontaktas nebuvo stiprus. Teismas, anot A. G., nevertino reikšmingų aplinkybių, kad nukentėjusiosios automobilis pagal pačios nukentėjusiosios paaiškinimus įvykio momentu stovėjo ir yra nedidelis, o jo visureigio tipo automobilio svoris yra apie 2 tonas ir jis kontakto metu judėjo, todėl nei jis, nei kartu važiavusi liudytoja J. G. nepajuto ir negirdėjo kontakto, dėl ko nuvažiavau tolyn nesustojęs, o rytinio piko metu paskui jį iš paskos važiavo kiti automobiliai, todėl į nukentėjusiosios tariamo signalizavimo nesureagavo.
Žemesnės instancijos teismas
A. G. pabrėžia, kad jo automobilis buvo techniškai tvarkingas ir apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų (vairuotojų) civilinės atsakomybės draudimu bei kasko draudimu, todėl jis neturėjo tyčios ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, be to, policijos pareigūnų pakviestas telefonu tą pačią dieną (2014-12-03) atvyko į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybą ir davė nuoseklius paaiškinimus, apie įvykusį eismo įvykį nežinojo ir ir nebandė slėpti automobilio apgadinimų pėdsakų.
Skunde pažymima, kad teismas nevertino aplinkybės, kad nukentėjusioji įvykio dieną rašytame paaiškinime nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su jo suvokimu apie sąmoningą pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, tačiau prieš jam surašant protokolą, po automobilių apžiūros policijoje, 2014-12-04 nukentėjusioji, įvykį tyrusios pareigūnės prašymu parašė papildomą paaiškinimą, kuriame išdėstė prielaidas, kad, jos nuomone, jis turėjo girdėti automobilių detalių trynimosi garsą ir justi smūgį.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat teigia, jog jam byloje nebuvo pareikštas tinkamas kaltinimas. Teismo išvada, kad jis pažeidė ne KET 222, o KET 220 punktą, neatitinka įvykio faktinių aplinkybių, nes pagal protokole nurodytą pažeidimo esmę jis objektyviai negalėjo pažeisti KET 220 punkto, nes jo nebuvo eismo įvykio vietoje po įvykio ir eismo įvykio deklaracija nebuvo pildoma, kas reiškia, kad jo veika nebuvo tinkamai teisiškai kvalifikuota.
Jo veiksmai, anot apelianto, galbūt galėjo būti vertinami kaip pažeidžiantys KET 219 punkto 1 papunkčio reikalavimus, tačiau teismas netenkino jo atstovo pašymo, pareikšto nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nustatytiems protokolo trūkumams ištaisyti.
Be to, A. G. teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo jam paskirtą nuobaudą ir nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų, kadangi byloje nėra jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nagrinėjami pažeidimai nėra pavojingi ir dėl jų nekilo jokios sunkios pasekmės, jis nėra baustas už analogiškus KET pažeidimus, neturi galiojančių nuobaudų, o lengvinanti atsakomybę aplinkybė - yra netekęs 45 proc. darbingumo. Taigi, anot apelianto, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aplinkybes susijusias su nežymia žala, jo asmenybe ir sveikatos būkle manytina, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
A. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. G. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Priimdamas skundžiamą nutarimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai juos išanalizavo ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Apeliantas nesutinka su tuo, jog tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes susidūrimo neišgirdo ir nepajuto, dėl ko tokiuose jo veiksmuose nėra tyčios ir jis negali būti baudžiamas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, šis jo padarytas teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga.
Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad, nors apeliantas kaltu dėl to, jog tyčia pasišalino iš įvykio vietos neprisipažino, tačiau tokią jo versiją paneigia byloje surinkti įrodymai, kurie, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą. A. G. kaltė dėl administracinės teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d. padarymo nustatyta remiantis byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiosios I. G., liudytojų A. Aliuko ir D. Abaravičiaus parodymais, transporto priemonės techninės apžiūros aktais, fotolentelėmis, kita rašytine bylos medžiaga.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tais atvejais, kai asmuo supranta, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu, t.y. jį sukėlė, ir iš šio įvykio pasitraukia, suvokdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, sąmoningai ignoruodamas pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės. Šių aplinkybių buvimas reiškia, kad asmuo nurodytą administracinį teisės pažeidimą padarė tyčia. Pažymėtina, kad įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), nėra būtinasis ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis, tačiau šios aplinkybės padeda atskleisti tyčios turinį.
Šalies argumentai
Apeliantas savo skunde teigia, jog jokio susidūrimo nepajuto ir neišgirdo, nurodydamas savo subjektyvią nuomonę pagrindžiančius duomenis, t.y., kad nukentėjusiosios automobilis įvykio momentu stovėjo ir yra nedidelis, o jo visureigio tipo automobilio svoris yra apie 2 tonas ir jis kontakto metu judėjo, automobilių apgadinimai yra labai nežymūs, kartu važiavusi liudytoja J. G. taip pat nepajuto ir negirdėjo kontakto, tačiau šie A. G. teiginiai yra laikytini jo gynybine pozicija ir atmetami kaip nepagrįsti, nes yra paneigti nukentėjusiosios I. G., liudytojų A. Aliuko ir D. Abaravičiaus parodymais, transporto priemonės techninės apžiūros aktais, fotolentelėmis. Apklausiama teismo posėdyje nukentėjusioji I. G. parodė, jog ji girdėjo automobilio užkabinimą, jos mašina sujudėjo ir ji aiškiai suprato, kas įvyko (b.l. 42-47). Liudytojas A. Aliukas parodė, kad automobilių sugadinimai yra braukiamojo pobūdžio ir nėra realu, kad lengvojo automobilio vairuotojas nepajustų kliudymo, liudytojas D. Abaravičius parodė, jog neįmanoma nepajusti tokio braukimo (b.l. 32-36). Todėl apeliantas, turintis didelį vairavimo stažą, t.y. virš 40 metų, turėjo pajusti, jog savo automobiliu kliudė kitą transporto priemonę..
Konstatuotina, kad A. G. suprato, jog jis sukėlė eismo įvykį, jog nukentėjęs asmuo jam reikš pretenzijas dėl šio įvykio ir automobilio apgadinimo, ir, turėdamas laikytis KET 220 p. reikalavimų, priklausomai nuo to, sutinka ar nesutinka su eismo įvykio aplinkybėmis, turėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba kviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau to nepadarė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas suvokė sukėlęs eismo įvykį, taip pat, kad išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET taisykles, neteisėtai iš jos pasišalina, t. y. LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
Apeliacinio skundo teiginiai, jog jo vairuojamas automobilis yra techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų (vairuotojų) civilinės atsakomybės draudimu bei kasko draudimu, kas neva patvirtina, jog pasišalinti iš įvykio vietos, nepaneigia ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog byloje A. G. nebuvo pareikštas tinkamas kaltinimas dėl to, kad Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo įrašytas ne tas KET pažeidimo punktas. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog aiškinantis šią aplinkybę apylinkės teisme, liudytoja buvo apklausta Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Vilniaus apskrities VPK specialistė D. Bernotaitė, kuri parodė, jog protokole įrašydama KET 222 p. suklydo, todėl teismas pagrįstai tai laikė rašymo klaida bei nustatė, kad A. G. nesilaikė KET 220 p. reikalavimų, t.y. pasišalino iš eismo įvykio vietos neužpildęs eismo įvykio deklaracijos arba apie eismo įvykį nepranešęs policijai. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, aukščiau nurodyta aplinkybė pagrįstai pripažinta technine klaida, kuri nesudaro pagrindo laikyti skundžiamą nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu.
Šalies argumentai
A. G. apeliaciniame skunde taip pat prašo taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą už padarytus pažeidimus - neatimant teisės vairuoti transporto priemones.
Apylinkės teismas A. G. už padarytą teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., paskyrė minimalų sankcijoje numatytos baudos dydį su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013).
A. G., vairuodamas transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį, padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl toks jo elgesys yra pavojingas. Būtent siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už šio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Pirmosios instancijos teismas, tinkamai parinkdamas A. G. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pažeidimas padarytas neįgalaus asmens), į tai, jog nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dėl ko už teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymą paskyrė jam minimalų sankcijoje numatytos baudos dydį su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui. Pažymėtina, kad kiekviena valstybės taikoma poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą. Dar labiau švelninti A. G. paskirtą nuobaudą nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. G. administracinę nuobaudą, įvertino visas jos skyrimui reikšmingas aplinkybes, o teisės vairuoti transporto priemones neskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.
Apibendrinat nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad A. G. pažeidimai yra įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.