- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-317-655/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-14411-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Pažeidėjas
- A. G.
- Nukentėjusysis
- I. G.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiajai I. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. 2014-12-01, apie 7.20 val., Geležinio Vilko gatvėje, ties Šeškinės sodų g. 7, Vilniuje, vairuodamas automobilį Volvo XC 60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
2015-01-07 teismo posėdžio metu A. G. nurodė, kad su pažeidimais nesutinka, teigia, kad iš ryto važiuojant į darbą buvo automobilių spūstis, nes gatvės viduryje buvo eismo įvykis. Priekyje buvo automobilis, jis pamirksėjo, kad persirikiuoja, pasisuko ir nuvažiavo, daugiau nieko nepastebėjo, ponia pasitraukė, kai jis pamirksėjo, nepastebėjo, ar ponia mirksėjo, signalizavo, kai jis nuvažiavo. Jis vairavo automobilį „Volvo“ XC 60, tai didelis automobilis. Automobilį vairuoja nuo 1976 metų. Automobilių spūstyje nepajautė jokio kontakto su kitu automobiliu, automobilyje važiavo su žmona. Jo automobilio v/n (duomenys neskelbtini), yra mėlynos spalvos. Automobiliai buvo gretinami, kai paskambino, jis iš karto nuvažiavo, kad juos sugretintų. Jo automobilis nėra naujas, įbrėžimų ant jo yra. Kai atvažiavo nukentėjusioji, nei ant jos automobilio mėlynų, nei ant jo automobilio raudonų dažų nebuvo, tik švelnus nubrozdinimas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neigiant pažeidimo padarymą, į teismą iškviesti liudytojai.
2015-01-22 teismo posėdžio metu liudytoja D. B. nurodė, kad rašydama protokolą, turėjo byloje suriktą medžiagą, kuri yra pateikta teismui, kaip ir kiekvienoje byloje būna patrulių tarnybinis pranešimas, planas – schema, BPC informacija, liudytojų jeigu jie yra, nukentėjusiųjų parodymai, duomenys apie eismo įvykio kaltininką, kaltininko paaiškinimas, automobilių foto nuotraukos. Įvykio vietoje policijos patruliai, kurie surašo tarnybinį pranešimą, jeigu yra nukentėjusysis, duoda parašyti paaiškinimą. Vėliau, jeigu manoma, kad trūksta domenų, prašoma nukentėjusiojo parašyti papildomą paaiškinimą, tai būna pakankamai retai, antras paaiškinimas yra skirtas pirmojo paaiškinimo papildymui. Dažniausiai antra apklausa būna po automobilių apžiūros, įprastai kviečiasi kiekvieną automobilį atskirai ir paskui tik sugretinimai, nebent būna žmogui problemų su darbu išvažiuoti į policiją, tada vienu metu daroma ir apžiūra, ir sugretinimas. Ji pakankamai dažnai rašo ATP protokolus, šį kartą rašydama KET 222 punktą suklydo, tai spausdinimo klaida, nes šiuo atveju yra KET 220 punktas, kai abu vairuotojai yra įvykio vietoje ir nesutaria. Šiuo konkrečiu atveju, nukentėjusioji signalizavo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad šis kliudė jos automobilį, jai abejonių, kad kontaktas vyko ne tarp šių automobilių nekilo. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus nurodė, tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tyčia pasišalino iš įvykio vietos, šiuo atveju ji kvalifikavo pagal nukentėjusios parodymus. Pradžioje, kai aiškinamasi situacija su galimu įvykio kaltininku, paprašoma jo situaciją išaiškinti žodžiu, o paskui paprašoma išdėstyti raštu. Nurodė, kad bet kokio pasitraukimo iš eismo įvykio vietos nekvalifikuoja kaip ATPK 130 str., atsižvelgia į abiejų šalių paaiškinimus.
2015-01-22 teismo posėdžio metu liudytojas A. A. nurodė, kad buvo gautas pranešimas, kad piko metu moteris su „Subaru“ automobiliu pateko į eismo įvykį. Moteris su mažu vaiku stovėjo pirmoje juostoje automobilių spūstyje ir kitas pravažiuodamas automobilis ją kliudė, užkabino šonu. Jos automobilį apžiūrėjo, eismo įvykio vietoje braižė eismo įvykio schemą. Schemoje kelias dalinamas per pusę, pirma juosta yra 4,2 m, lengvasis automobilis su veidrodėliais 1,8 m, jeigu džipas, tai yra kiti matmenys, jeigu kelio ženklinimas yra, akivaizdu, kad dvi eismo juostos, vadovaujasi ženklinimu. Buvo gautas pranešimas, kad eismo įvykyje yra mažamečių vaikų, tai C lygio pranešimas ir gali į tokį pranešimą per valandą atvykti, gavę pranešimą stengėsi kuo greičiau atvykti. Schemoje svarbus kelias, vairuotojo paaiškinimai, kaip automobiliai išdėstyti, detaliai piešti spūsties nėra būtinybės. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus nurodė, kad „Subaru“ buvo atrodo tamsiai mėlynos spalvos. „Subaru“ buvo sugadintas šonas, sugadinimo pobūdis buvo ne smūgis, o braukimas. Negali pasakyti, ar buvo kitos mašinos dažų pėdsakų, nukentėjusioji konkrečiai nurodė automobilį, kuris tai padarė ir visas aplinkybes, tuo pagrindu ir buvo suformuota viskas, sugadinimai padaryti pravažiuojant. Liudytojas pabrėžė, kad dvigubi autobusai piko metu gali nepajausti, kad kliudo kitą automobilį, bet kada lengvasis automobilis nepajaučia, tai, jo nuomone, netiesa.
2015-01-22 teismo posėdžio metu liudytojas D. A. nurodė, kad buvo gautas iškvietimas į eismo įvykį, vienas iš eismo dalyvių pasišalino. Atvažiavęs su kolega į eismo įvykio vietą rado vieną stovintį apgadintą automobilį, kito automobilio nebuvo, buvo akivaizdu, kad tai eismo įvykis, o ne kažkas spyrė į automobilį. Vairuotoja pateikė savo paaiškinimus, iš pradžių pasakė, kas įvyko, po to jai buvo duotas lapas paaiškinimui parašyti. Moters automobilis buvo „Subaru“. Automobilio buvo apgadinta kairė galinė pusė, galinis šonas, bamperis, sparnas. Sužalojimų pobūdis slystantis, braukiantis, ką matė, tą parašė tarnybiniame pranešime. Jam tuo metu nekilo įtarimas, kad galėtų būti ratas, jo nuomone kėbulas į kėbulą lietėsi ir tai tuo metu atitiko nukentėjusiosios paaiškinimus. Jo nuomone neįmanoma nepajausti braukimo, yra matęs daug mažesnių kontaktų ir yra girdimas garsas yra. Jis, kaip vairuotojas netiki, žmogus turi būti kurčias, kad negirdėtų braukimo, neišsivaizduoja, kad būtų galima nepajusti. Iš galo važiuodamas automobilis manevravo ir kliudė, greitis nebuvo didelis ir nukentėjusioji pastebėjo numerius, juos spėjo užsirašyti ir paskambino į policiją.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. G. nurodė, kad važiuodama į darbą sustojo kamštyje, o kita mašina norėdama ją aplenkti įbrėžė jos automobiliui šoną ir nuvažiavo nesustodama, nors ji signalizavo, dėl to teko kviesti policiją. Ji važiavo pirma eismo juosta, kadangi ryte didelės spūstys, nors ten yra 2 eismo juostos, susidaro 3 juostos, mašinos važiuoja per skiriamąją juostą. Tamsios spalvos džipo tipo automobilis stovėjo už jos, norėjo užsukti į vidurinę eisimo juostą, ji nerodė posūkio, antroje juostoje taip pat buvo labai daug automobilių. Ji girdėjo automobilio užkabinimą, jos mašina nėra didelė ir ji labai aiškiai suprato kas įvyko. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus nurodė, kad važiavo su 2 metų vaiku, buvo tamsu, žiema, todėl negalėjo matyti anos mašinos spalvos. Negali pasakyti koks kito automobilio greitis buvo, ji stovėjo, o kitas automobilis ją lenkė. Buvo sekundžių reikalas, ji išgirdo metalo garsą, kad trinasi dvi detalės ir pamatė, kad vos jai veidrodėlio neužkabino, palietė tik galą, kitas automobilis nepristabdęs nuvažiavo toliau. Paaiškinimą rašė kai atvažiavo policija, automobilyje. Papildomą paaiškinimą rašė dėl to, kad pirmame nebuvo nurodyta, kad signalizavo.
Teismo posėdžio metu liudytoja J. G. nurodė, kad buvo grūstis, ji tik vėliau sužinojo, kas tuomet įvyko. Jie nevažiavo per vidurį, tos juostos išsišakojo į dvi eiles ir kadangi jie važiuoja visą laiką pirma eilė, šone lieka ta eilė, kuri sukti į Akropolį. Ji nejautė, nematė, kad kliudė kitą automobilį. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus nurodė, kad garsinių signalų nebuvo, buvo didelė grūstis mašinų, ne tik kad buvo tamsu, bet buvo ūkanota diena. Su vyru kiekvieną rytą tuo pačiu maršrutu važiuoja į darbą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad A. G. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo kliudytas ir apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis, žala padaryta ir jo vairuojamam automobiliui, jis policijai apie savo sukeltą eismo įvykį nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teismas išklausęs teismo posėdyje duotus asmenų paaiškinimus, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus (tiek išvardintus asmenų parodymus, tiek ir byloje surinktą rašytinę medžiagą) daro išvada kad A. G. kaltė, įvykdžius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje pilnai įrodyta. Tam, kad toks pasišalinimas iš įvykio vietos, būtų pripažintas administracinės teisės pažeidimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. be objektyviai nustatytų požymių būtina įvertinti veiksmus atlikusio asmens kaltės turinį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pažeidimo padarymo kaltė yra tik tyčia, t. y. sąmoningas pažeidėjo veikimas suprantant sukelto eismo įvykio faktą ir pasekmes bei tikslingai savo veiksmais siekiant išvengti galimos atsakomybės už tai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N16-2330/2007, N575-2198/2009). Teismo posėdžio metu A. G. nurodė, kad buvo grūstis, o jis norėdamas persirikuoti „pamirksėjo“ nukentėjusiajai, kad jį praleistų ir pasisukęs nuvažiavo. Tačiau galima daryti išvadą, kad jis manevravo pilnai neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, apvažinėjo nukentėjusios automobilį ne siekdamas persirikuoti, bet lįsdamas į tarpą tarp dviejų juostų, tuo pažeisdamas kelių eismo taisykles ir neįsitikinęs, kad kiti eismo dalyviai jį praleidžia. Tokioje situacijoje jis turėjo būti itin atidus, todėl jo teiginiai, kad nieko nepastebėjo vertintini kritiškai.
Teismas nustatė, kad A. G. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimų, nes po eismo įvykio iš jo vietos pasišalino apie eismo įvykį nepranešdamas nei policijai, nei užpildęs eismo įvykio deklaracijos. Kelių eismo taisyklių 220 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. <...> Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Kaip matyti iš teismo posėdyje apklaustos liudytojos D. B. parodymų, protokole nurodant KET punktą padaryta rašymo klaida, todėl teismas patikslina, kad A. G. pažeidė ne KET 222 punktą., o 220 punktą.
A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, pažeidimas padarytas neįgalaus asmens, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas, neturi galiojančių nuobaudų, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas nuobaudos skyrimui aplinkybes ir daro išvadą, kad A. G. skirtinos nuobaudos, numatytos ATPK 127 str. 2 d. , 130 str. 1 d., 123 str. 1 d. sankcijose.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str., 286 str., 287 str., 288 str., teismas,
nutarė:
A. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą skirti 28 EUR (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
A. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymą skirti 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, A. G. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030. Dokumentai, patvirtinantys baudos sumokėjimą, turi būti pristatyti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.