Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei prokurorei Romai Timofejavienei, atsakovės A. P. atstovams advokatui Viliui Jonaičiui ir L. B., atsakovų Lietuvos Respublikos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, C. Z. M., A. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų: B. M., uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių hidroprojektas“, Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarei Virginijai Markevičienei, dėl administracinių aktų dalies panaikinimo bei sandorių pripažinimo negaliojančiais, bei pagal atsakovės A. P. priešieškinį dėl administracinių aktų dalies panaikinimo bei sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Byloje sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės pardavimo teisėtumo ir klaidos formuojant nuomotinus ir vėliau parduotus valstybinės žemės sklypus.

Dėl ieškinio senaties termino

Dėl administracinių aktų ir sandorių teisėtumo

Kaip matyti iš http://regia.lt/map/redirect.jsf?aobkodas=175618682&lang=0 atsakovės A. P. namų valdos sklypas yra šalia valstybinės žemės sklypų, kuriuos ji neva ir įsigijo iš C. Z. M.. Bylos duomenys patvirtina, kad būtent toje vietoje A. P. bei anksčiau K. M., o jam mirus jo motina C. Z. M. ir valdė. Ginčo, kad atsakovai būtų naudoję B. M. priklausančius žemės sklypus nėra.Bylos duomenys leidžia pagrįstai konstatuoti, kad K. M. pasirašė ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto realiai nebuvęs vietoje, kurioje greičiausiai nebuvo ir projekto autorė O. B., nes priešingu atveju būtų pastebėta, kad sklypai ne toje vietoje. Į tai atkreipė dėmesį ir atsakovai Lietuvos Respublikos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos savo procesiniuose dokumentuose.Pažymėtina ir tai, kad vienas sklypas, t. y. Nr. 62-4, 0,7500 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) nepriklausė K. M. ar kitiems asmenims, todėl jis iš esmės parduotas teisėtai.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes parinkdamas ir taikydamas teisės normas, teismas yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ir nurodymų; teismas yra ribojamas tik faktinio ieškinio pagrindo, t. y. aplinkybių, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), bet jokiu būdu ne ieškinyje nurodytų materialiųjų teisės normų. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Irlanda“ v. UAB „Mistro statyba“, bylos Nr. 3K-3-261/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008).Bylos duomenys patvirtina, kad pastebėjus klaidą pati atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos inicijavo bylos procesą, siekdama ištaisyti klaidą ir pakeisti administraciniuose aktuose ir sutartyse minimus ginčo keturis žemės sklypus į du faktiškai atsakovės A. P. valdomus valstybei priklausančius žemės sklypus. Tačiau prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pasirinko tokį teisių gynimą būdą, kuriuo siekia panaikinti visus priimtus sprendimus ir šalis grąžinti į pirminę padėtį. Tačiau gražinimas į pradinę padėtį sąlygotų tik galimą žalos atsiradimą ir papildomus procesus dėl valstybės institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo.Konstatavimas, kad nuosavybėn buvo perleisti ne tie žemės sklypai dėl įvykusios matininkės klaidos ir tą klaidą taisant, konstatuojant, kad nuosavybėn vietoje keturių žemės sklypų perleisti du žemės sklypai – atitiktų atsakovų (sandorių šalių) tikrąją valią ir nepažeistų civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo principų.Šiuo atveju svarbios aplinkybės kada buvo suteiktas žemės sklypas K. M.. Bylos duomenys patvirtina, kad 1992 m. balandžio 15 d. Mažeikių rajono Reivyčių apylinkės tarybos sprendimu Nr. 38 K. M. suteiktas ir 1994 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 72/8 patikslintas 3,00 ha asmeninio ūkio žemės plotas. Telšių apskrities viršininko administracijos 1999 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 1596 „Dėl Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 1999-01-11 Nr. 12, 1999-01-11 Nr. 15, 1999-03-22 Nr. 363, 1999-03-22 Nr. 364, 1999-03-26 Nr. 393, 1999-03-29 Nr. 396, 1999-03-29 Nr. 397 papildymo“ papildytas ir pagal 1999 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. 1596 5 priedą K. M. suformuotas 3,06 sklypas. Teismo nuomone, panaikinti prieš tiek laiko priimtą sprendimą, taip pažeidžiant civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo principus, būtų galima tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai kitas ginamas gėris būtų ypatingai reikšmingas arba padarytas pažeidimas iš esmės pažeistų pamatines valstybės nuostatas. Nagrinėjamoje byloje sklypams, esantiems prie atsakovės A. P. valdomo iš atsakovės C. Z. M. 2009-07-07 įgyto kito sklypo, teisės aktuose nenustatyta imperatyviojo draudimo, dėl kurio jis negalėtų būti privačios nuosavybės objektu. Pagrindinis ieškovo argumentas susijęs su tuo, kad žemės sklypai priklauso kitam asmeniui. Svarbu pažymėti, kad vienas sklypas, t. y. 0,7500 ha, plane pažymėtas Nr. 62-4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), niekam nepriklausė, todėl jis iš esmės perleistas nuosavybėn buvo teisėtai ir ieškinio reikalavimai dėl šio žemės sklypo registracijos panaikinimo ir grąžinimo B. M., kuriai jis niekada nepriklausė, negalėtų būti tenkinami. O kiti trys sklypai taip pat nėra tapatūs ir yra įbrėžti į B. M. priklausančius 1,40 ha bendro ploto žemės sklypus

Dėl savininko turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo

Teisės teorijoje bei teismų praktikoje yra skiriami daiktinių ir prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo būdai, susiję su neteisėtu daikto valdymu. Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas; daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu (CK 4.95–4.97 str.), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą, kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011). Teismui sprendžiant dėl turto išreikalavimo pagal ieškovo vindikacinį reikalavimą lemiamą reikšmę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas. Daiktinių teisės normų pagrindu turtas išreikalaujamas, kai jo savininkas nėra perleidęs nuosavybės teisių į tą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016, 32 punktas).Tuo atveju, kai asmuo siekia išreikalauti daiktą iš kito asmens reikalaudamas pripažinti sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektą buvo perleistos šiam asmeniui, negaliojančiais ir prašo taikyti restituciją, yra taikomas prievolinių asmens teisių gynimo būdas. Toks reikalavimas taikyti restituciją tenkinamas, remiantis prievolių teisės normomis (CK 6.145–6.153 str. ir kt.), nustačius restitucijos taikymo pagrindą (CK 1.80 str. 2, 3 d. ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011).Kasacinio teismo praktikoje, atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdus, išaiškinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja tokie santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose. Taigi, daikto valdymą savininkas gali susigrąžinti restitucijos būdu, jei jis buvo sandorio šalis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio šalis, jis savininkui grąžinamas ne restitucijos, o vindikacijos būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016, 34 punktas).Šioje byloje ieškovas reikalavimus grindžia motyvuodamas tuo, kad keturių žemės sklypų pardavimo atsakovei C. Z. M. momentu valstybė nuo 1996 m. lapkričio 25 d. nebevaldė šių žemės sklypų: 0,5500 ha, Nr. 62-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 0,3700 ha, Nr. 62-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 0,1400 ha, Nr. 62-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir 0,7500 ha, Nr. 62-4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nes jie neva jau priklausė K. M..Su tokiais argumentais sutikti negalima, nes jie prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir neatitinka tikrosios padėties. Šioje byloje nustatyta, kad 1996 metais K. M. buvo suformuoti šie žemės sklypai: 0,2488 ha, Nr. 62, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 0,9300 ha, Nr. 62-1, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 0,1700 ha, Nr. 62-3, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 0,3000 ha, Nr. 62-2, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Taigi, šiuo metu B. M. nuosavybės teise priklauso kitokie žemės sklypai, kurių plotai nėra tapatūs A. P. priklausantiems žemės sklypų plotams.

A. P. priklausantys žemės sklypai (anksčiau priklausę C. Z. M.)B. M. priklausantys žemės sklypai (anksčiau priklausę K. M.)0,5500 haNr. 62-10,9300 haNr. 62-10,3700 haNr. 62-20,3000 haNr. 62-20,1400 haNr. 62-30,1700 haNr. 62-30,7500 haNr. 62-40,2488 haNr. 62

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 30 d. nutarime Nr. 16/06-69/06-10/07, pasisakydamas dėl savininko bei sąžiningo įgijėjo nuosavybės teisių apsaugos, nurodė, kad valstybės institucijos, priimdamos sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų ir principų ir jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, t. y. viršydamos savo įgaliojimus. Valstybės institucijų ar pareigūnų veikimas ultra vires negali būti be išlygų tapatinamas su pačios valstybės veikimu. Taip pat Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog tai, kad turi būti ginamos savininko, praradusio savo turtą dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo, nuosavybės teisės, nereiškia, kad neturi būti ginamos teisės ir tokio asmens, kuris siekė turtą įgyti teisėtai, sąžiningai, bet įgijo jį nežinodamas, kad savininkas tą turtą prarado dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo. Taigi Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad sprendžiant šiuos klausimus svarbu vadovautis proporcingumo principu.Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Dėl proporcingumo principo yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodydamas, kad bet koks naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik teisėtas ir turėti tikslą, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimą. Turi būti užtikrinta teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir atitinkamo asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra, nes toks teisingos pusiausvyros siekis būdingas visai Konvencijai. Reikiama pusiausvyra neužtikrinama, jeigu atitinkamam asmeniui tenka asmeninė ir per didelė našta (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą byloje Žilinskienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 57675/09, par. 45; 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 49).EŽTT praktikoje ne kartą pasisakyta ir dėl teisėtų lūkesčių apsaugos būtinumo ir nurodyta, kad teisėti lūkesčiai paprastai grindžiami pagrįstu tikėjimu teisės aktu, turinčiu tvirtą teisinį pagrindą ir įtaką nuosavybės teisėms (pvz., 2004 m. rugsėjo 28 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje Kopecky prieš Slovakiją, peticijos Nr. 44912/98, par. 47; 2003 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 61).Šioje byloje itin aktuali ir EŽTT praktika dėl valstybės klaidų taisymo. Pavyzdžiui, kelete bylų prieš Lietuvą (pvz., 2003 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 61; 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41248/06, ir kt.) akcentuota, kad gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo. Vis dėlto poreikis ištaisyti anksčiau padarytas klaidas neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu. Kitaip tariant, valstybės institucijoms, kurios nesugeba įdiegti arba laikytis savo pačių procedūrų, neturėtų būti leidžiama gauti naudos dėl jų padarytų klaidų ar išvengti savo pareigų vykdymo. Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir jos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita. EŽTT taip pat priminė, kad, siekiant įvertinti pareiškėjo patirtą naštą, būtina apsvarstyti kiekvienos bylos ypatingas aplinkybes, t. y. sąlygas, kuriomis ginčo nuosavybė įgyta, ir pareiškėjo gautą kompensaciją bei pareiškėjo asmeninę ir socialinę situaciją.Šiuo atveju atsakovės A. P. nesąžiningumas nenustatytas, priešingai nei teigė ieškovas. Bylos duomenys patvirtina, kad 2009-07-07 tarp atsakovų A. P. ir C. Z. M. buvo sudarytos dvi žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys Nr. 1M09-2129 ir 1M09-2130. Pirmąja sutartimi A. P. įsigijo namų valdą, o antrąja keturis ginčo žemės sklypus, kuriuos sąžiningai manė, kad įsigyja šalia namų valdos. Bylos duomenys bei vykdytos žemės reformos esmė leidžia pagrįstai konstatuoti, kad šie žemės sklypai ir turėjo būti natūroje pamatuoti ir skirti būtent toje vietoje, tačiau dėl valstybės institucijų klaidos, netinkamai, nebūnant vietoje surašius žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, vėliau įregistruojant žemės sklypus, bei nesant tvarkos ir pareigos atžymėti sklypo ribas Nekilnojamojo turto registre ir susidarė tokia situacija, kad vienoje vietoje atžymėti skirtingų savininkų, skirtingų plotų žemės sklypai.Paminėtinas ir 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Gladysheva prieš Rusiją, peticijos Nr. 7097/10, dėl pareiškėjai gresiančio iškeldinimo iš jos buto Maskvoje, pripažinus, kad ankstesnieji buto savininkai šį būstą įsigijo apgaule privatizavimo procese. EŽTT pažymėjo, kad valstybė turėjo išimtinę kompetenciją nustatyti sąlygas ir procedūras, pagal kurias valstybės teisė į nuosavybę pereina kitiems asmenims, atitinkantiems keliamus reikalavimus, bei prižiūrėti, kaip šių sąlygų yra laikomasi. EŽTT nuomone, nei pareiškėja, nei bet kuris trečiasis asmuo negalėjo prisiimti rizikos, kad jų nuosavybės teisė buvo įgyta su trūkumais, kai šie trūkumai apskritai galėjo būti pašalinami egzistuojančia specialia tvarka. EŽTT pakartojo, kad klaidos ar spragos, kurias valdžios institucijos padaro, turi būti aiškinamos paveiktojo asmens naudai ypač tada, kai joks kitas privatus interesas nėra pažeidžiamas.Taigi, šiuo atveju vindikacija negalima, nes A. P. žemės sklypus įsigijo ir valdo teisėtai, be to, ji valdo ne tapačius žemės sklypus valdomus B. M.. Todėl šiuo atveju prievolės grąžinti žemės sklypus B. M. nėra ir negali būti.Teismas konstatuoja, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė A. P. yra sąžininga įgijėja. Ji pirko namų valdos žemės sklypą bei šalia esančius žemės sklypus, prie pirkimo-pardavimo sutarties žemės sklypo plano nebuvo, jo nereikalavo notaras tvirtinęs sandorį, todėl negalima teigti, kad A. P. buvo nesąžininga ar neapdairi ir kad nesielgė protingai. Pažymėtina, kad ieškovas teigia kad 2009-07-07 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad pridedami sklypo planai su gretimybėmis, tačiau teismui minimoje sutartyje to surasti nepavyko. Kita vertus, pagal sutartį matyti, kad žemės sklypus pirkėja jau valdė, todėl klausimas dėl jų buvimo vietos ir nekilo.Atsižvelgiant į nurodytą Konstitucinio Teismo ir EŽTT jurisprudenciją ir siekiant sąžiningo įgijėjo ir savininko interesų pusiausvyros, spręstina, ar taikant tokį savininko teisių gynimo būdą nebus pernelyg suvaržytos sąžiningo įgijėjo teisės ir ar nebus pažeisti jo teisėti lūkesčiai. Tam būtina įvertinti konkrečias daikto praradimo aplinkybes, sąžiningo įgijėjo valdymo tęstinumą ir trukmę, kiekvienai iš šalių tenkančius padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes.Šioje byloje svarbu tai, kad A. P. nuosavybės teisę į ginčo sklypus įgijo, iš C. Z. M., kuri nuosavybės teises įgijo iš valstybės, prižiūrint valstybės institucijoms ir joms parduodant valstybinę žemę. Šias procedūras vykdė valstybės institucijos, kurios vykdyti žemės sklypo pardavimą galėjo turėdamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 9 punkte nurodytus dokumentus, tame tarpe ir 9.2. punkte nurodytą žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas) ir šį žemės sklypą apibūdinančius kadastro duomenis. Nagrinėjamoje byloje žemės sklypų planai buvo netinkami, žemės sklypai buvo užbrėžti ant kitiems asmenims perduotų žemės sklypų. A. P. įgijusi nuosavybės teise žemės sklypus, turėjo teisėtą lūkestį, jog išliks savininke neribotą laiką ir galės naudotis ginčo žemės sklypais.Pažymėtina, kad žemė, kurioje yra ginčo sklypai, nėra priskiriama išimtinei valstybės nuosavybei, kurios nebūtų galima įsigyti privačion nuosavybėn (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), taigi A. P. šį nuosavybės objektą gali turėti nuosavybės teise. Ginčo žemės sklypams nėra ir visuomenės poreikio, kurį valstybė galėtų tenkinti tik jei sklypai būtų jos nuosavybė. A. P. žemės sklypus yra įgijusi dar 2002 m., naudoja juos pagal paskirtį.Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir įvertindamas tai, kad nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus C. Z. M. buvo perleistos dėl valstybės pareigūnų aplaidžių veiksmų, teismas konstatuoja, jog iš atsakovės A. P. paėmus šiuos sklypus ir grąžinus valstybės nuosavybėn, t. y. pritaikius restituciją kaip prašė ieškovas, būtų pažeistas proporcingumo principas ir A. P. patirtų pernelyg didelę naštą.

Dėl klaidos ištaisymo

CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja; byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, siekdamas ištaisyti valstybės institucijų padarytą klaidą konstatuoja, kad ginčijamų įsakymų bei pirkimo-pardavimo sutarčių dalyku laikytini šie du žemės sklypai: 0,4760 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) ir 1,3614 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise šiuo metu registruoti Lietuvos Respublikos vardu, o ne keturi žemės sklypai: 0,5500 ha žemės sklypas, Nr. 62-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 0,3700 ha žemės sklypas, Nr. 62-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 0,1400 ha žemės sklypas, Nr. 62-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 0,7500 ha žemės sklypas, Nr. 62-4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)Tokiu būdu, nustačius, kad ginčijamų aktų ir sutarčių dalyku laikomi du žemės sklypai, kurie šiuo metu registruoti Lietuvos Respublikos vardu, todėl išregistravus A. P. nuosavybės teises į keturis ginčo žemės sklypus, įregistruotina A. P. nuosavybės teisė į šiuos du žemės sklypus.Teismas sprendžia, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, tinkamai kvalifikuojant materialinį teisinį santykį, keistini ginčijamų administracinių aktų ir sandorių dalykai. Teismo nuomone, naikinti administracinius aktus ir sandorius nėra teisinio pagrindo.Atsakovės A. P. priešieškinys jame nurodytais teisiniais argumentais negali būti tenkinamas. Reikalavimas panaikinti A. P. vardu registruotų keturių žemės sklypų teisinę registraciją ir žemės sklypus grąžinti B. M. yra tapatus ieškinio reikalavimui. Reikalavimas taikant restituciją atsakovės A. P. vardu įregistruoti du šiuo metu Lietuvos Respublikai priklausančius žemės sklypus negalimas, nes restitucijos esmė grąžinti kitai šaliai ką yra gavusi kita šalis. Šiuo atveju pagal tokią restituciją A. P. Lietuvos Respublikai negrąžintų nieko, o Lietuvos Respublika netektų dviejų žemės sklypų.Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas sudarytų tik mokėtinas žyminis mokestis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad procesas pradėtas pagal prokuroro ieškinį ir yra inicijuotas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl kurios veiksmų ir buvo padaryta klaida skiriant ir registruojant žemės sklypus, o vėliau juos parduodant, todėl bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš biudžeto lėšų.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Panaikinti nuosavybės teises į A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotus šiuos žemės sklypus:

- 0,5500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)

- 0,3700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)

- 0,1400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)

- 0,7500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)

- 2005 m. liepos 12 d. Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. 1349 „Dėl žemės sklypų įregistravimo Telšių apskrities viršininko administracijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise, žemės sklypų pardavimo ir nuomos Mažeikių rajone“ 1.7. punkte,

- 2009 m. kovo 30 d. Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. P1.Ž-435 „Dėl žemės sklypų pardavimo ne aukciono tvarka Mažeikių rajono savivaldybės Mažeikių ir Reivyčių seniūnijose“ 1.1 punkte,

- 2009 m. gegužės 25 d. Valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1M09-1534, ir

- 2009 m. liepos 7 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1M09-2130 dalyku yra šie žemės sklypai:

- 0,4760 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir

- 1,3614 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)

Įregistruoti A. P. nuosavybės teises į 0,4760 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir 1,3614 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančius Lietuvos Respublikai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovės A. P. priešieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.