Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui M. V. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Nurodė, kad A. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gyveno iki jo privatizavimo, butą įsigijo už asmenines lėšas. Skyrybų metu ir iki šiol atsakovas jokių pretenzijų į butą nereiškė. Pažymėjo, kad ieškovė yra vienintelė paveldėtoja po A. V. mirties. Prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovui ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti 1965 m. Hagos konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse bylose įteikimo 6 straipsnyje nustatyta tvarka (atsakovui asmeniškai). Atsakovas M. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, į teismo posėdį atsakovas neatvyko, atsakovo neatvykimo priežastys nežinomos, pripažintos nesvarbiomis, byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui (CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad A. V. ir atsakovas M. V. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). A. V. ir atsakovo santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini).

Iš byloje pateiktos namų knygos išrašo matyti, jog butas esantis (duomenys neskelbtini) priklausė AB „A“. Nuo (duomenys neskelbtini). šis butas nuolat gyventi buvo skirtas A. V.. Iš byloje pateiktos UAB „A“ 2019 m. sausio 2 d. pažymos matyti, jog A. V. laikotarpiu nuo 1977 m. sausio 1 d. iki 1987 m. gruodžio 31 d. buvo išmokėta 22 155,93 rublių darbo užmokesčio.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. V. 1992 m. spalio 18 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog minėtas butas registruotas A. V. vardu.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog A. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš byloje pateikto Vilniaus miesto 40 notarų biuro 2013 m. liepos 12 d. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, jog palikimą pagal įstatymą priėmė A. V. sesuo D. S..

Iš byloje pateiktų mokėjimo nurodymų (AB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „Vilniaus energija“ UAB „Vilniaus vandenys“, UAB Naujininkų ūkis ir kt.) ir banko išrašų matyti, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini) komunalinius mokesčius iki mirties mokėjo A. V., po jos mirties toliau butą prižiūri ir visus mokesčius moka D. S.. Iš byloje pateiktos VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro tarnybos 2018 m. lapkričio 12 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog M. V. nuo 2018 m. birželio 5 d. išvyko į (duomenys neskelbtini).

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 str.). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo ir gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str., 182 str. 4 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu suformuota, joje įtvirtinta, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K-3-24/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog A. V. ir M. V. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). A. V. ir atsakovo santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. spalio 18 d. Pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Taigi, ginčo butas įgytas galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – ŠSK), kuris galiojo iki 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo CK. SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas)-(CK 3.87, 3.88 str.). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, turi būti vadovaujamasi atitinkamomis CK nuostatomis. Pagal CK 3.89 str. 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalimi, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.49 straipsnio 1 dalį, santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-193/2005). Aplinkybės, kai sutuoktiniai negyvena kartu privatizuojamame bute, nekuria bendro turto, nesieja bendro gyvenimo su perkamu turtu, teismų praktikoje pripažįstamos patvirtinančiomis aiškiai išreikštą valia įsigyti turtą vieno sutuoktinio asmeninėn nuosavybėn (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-10-19 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-585-262/2016).

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, jog buto pirkimo-pardavimo sutartimi A. V. siekė įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise (sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis ir nekilnojamojo turto registre butas registruotas A. V. vardu). Iš byloje pateiktos UAB „A“ pažymos matyti, jog A. V. turėjo pakankamai lėšų buto privatizavimui. Pažymėtina, jog A. V. nekilnojamąjį turtą iki savo mirties išlaikė viena, nuo pat jo įgijimo save laikė vienintele šio turto savininke. Byloje nepateikta jokių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjęs prie turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo. Atsakovas jokių pretenzijų dėl minėto turto priklausymo A. V. skyrybų metu ir iki šiol nereiškė. Įvertinus byloje nustatytus faktus darytina išvada, kad ieškovė paneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių (A. V. ir M. V.) bendroji jungtinė nuosavybė bei leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė faktą, kad A. V. butą įgijo asmeninės nuosavybės teise už asmenines lėšas. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad 1992 m. spalio 18 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), A. V. įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 str. 7 p.,).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.). Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 297,00 Eur žyminio mokesčio. Įrodymų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovė teismui nepateikė (CPK 98 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai (100 proc.), ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 297,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 297,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.