Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei G. M., trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, ir Agentūra) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės G. M. 1 840,64 Eur skolą ir 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2019 m. lapkričio 10 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Nurodo, kad NMA 2019 m. rugpjūčio 21 d. priėmė sprendimą Nr. NPS-SM-19 „Dėl pagal tautinio paveldo veiklos finansavimo taisykles G. M. išmokėtos pagalbos iš Lietuvos valstybės biudžeto dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo vadovaujantis atsakovė privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. Sprendimas atsakovei išsiųstas 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. BR6-5668 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.

Paaiškina, kad atsakovė 2017 m. rugsėjo 13 d. pateikė Tautinio paveldo veiklos finansavimo paraišką Nr. TP-17-37 (toliau – ir Paraiška). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) kanclerio 2017 m. lapkričio 6 d. potvarkiu Nr. 4D-137 buvo patvirtinta 3 740,16 Eur pagalbos suma. Atsakovei 2017 m. lapkričio 7 d. išmokėtas 3 382,66 Eur avansas. 2017 m. lapkričio 22 d. buvo pateiktas tarpinis mokėjimo prašymas Nr. TP-17-37-MP001, prašoma pagalbos suma – 510,72 Eur. Įvertinus tarpinį mokėjimo prašymą, išmokėta 357,50 Eur ir 153,22 Eur dalis, sudengta su avansu; avanso dalis sumažėjo iki 3 229,44 Eur. 2018 m. sausio 4 d. pateiktas galutinis mokėjimo prašymas Nr. TP-17-37-MP002, prašoma kompensuoti 1 964,80 Eur pagalbos suma. Vertinant galutinį mokėjimo prašymą, nustatyta, kad atsakovė prašė kompensuoti 1 296 Eur priemonių ir žaliavų tautinio paveldo produktams pristatyti ir (ar) tradiciniams amatams demonstruoti įsigijimo išlaidų (kaip ir buvo numatyta Paraiškoje).

Nurodo, kad ŽŪM pakartotinai įvertino Paraišką ir ŽŪM kanclerio 2018 m. kovo 5 d. potvarkiu Nr. 4D-18(1.8E) buvo sumažinta ir patvirtina 2 944,16 Eur pagalbos suma. Įvertinus galutinį mokėjimo prašymą, apskaičiuota 1 168,80 Eur tinkama kompensuoti pagalbos suma, kuri yra 796 Eur mažesnė už prašomą (1 964,80 Eur).

Paaiškina, kad 2018 m. gegužės 2 d. parengtas sprendimas Nr. SKP-44 „Dėl pagal Tautinio paveldo veiklos finansavimo taisykles G. M. išmokėtos pagalbos iš Lietuvos valstybės biudžeto dalies susigrąžinimo“. Atsakovė, nesutikdama su šiuo sprendimu, jį apskundė. NMA, vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 3R-265(AG-207/02-2018), iš naujo išnagrinėjo galutinį mokėjimo prašymą. Pervertinus galutinį mokėjimo prašymą, apskaičiuota 1 168,80 Eur paramos suma vietoje prašytos 1 964,80 Eur. Nustatytos šios netinkamos kompensuoti išlaidos – 796 Eur priemonių ir žaliavų tautinio paveldo produktams pristatyti ir (ar) tradiciniams amatams demonstruoti įsigijimo išlaidos. NMA priėmė sprendimą susigrąžinti dalį išmokėto avanso 2 060,64 Eur (iš 3 229,44 Eur nesudengto avanso dalies atėmus 1 168,80 Eur pervertinto galutinio mokėjimo prašymo apskaičiuotą paramos sumą) (atsakovė 220 Eur skolos dalies apmokėjimą atliko 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. birželio 12 d., todėl likusi skolos dalis yra 1 840,64 Eur).

Atsakovė G. M. su prašymu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepime paaiškina, kad ŽŪM Tautinio paveldo skyriaus darbuotoja patvirtino atsakovės Paraišką, t. y. visa Paraiškoje prašyta suma (3 740,16 Eur) buvo patvirtinta kaip tinkama kompensuoti, todėl buvo išmokėta. Kadangi Paraiška buvo patvirtinta ŽŪM darbuotojo ir pinigai išmokėti, atsakovė susiplanavo darbus iki 2017 m. pabaigos, surinko žmonių grupes, nusipirko priemones, NMA pateikė visus kvitus ir įrodymus, kad užsiėmimai vyko, priemonės vykdyti edukacijas buvo supirktos už išmokėtus pinigus.

Atsakovė nurodo, kad NMA atstovė, 2017 m. lapkričio 7 d. atsakydama į atsakovės klausimus dėl avanso išmokėjimo, nepastebėjo, jog Paraiška galbūt neatitinka kriterijų ar kai kurių taisyklių punktų ir prašoma suma yra galbūt per didelė. Tik 2017 metų pabaigoje, kai pinigai iš esmės buvo išleisti (supirktos visos vilnos vėlimo edukacijoms reikalingos priemonės, vesti edukaciniai užsiėmimai ir t. t.), NMA darbuotojai pastebėjo, kad buvo išmokėta per didelė suma. Atsakovės manymu, pirminį Paraiškos vertinimą vykdė ŽŪM darbuotojai, todėl, jei Paraiška neatitiko kriterijų ir kai kurių taisyklių punktų, turėjo būti nepatvirtinta. Tai yra ŽŪM darbuotojos ir NMA, kuri išmokėjo prašomą sumą, klaida, taigi, atsakomybę už šią situaciją turi prisiimti abiejų įstaigų darbuotojai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime nurodo, jog palaiko pareiškėjos prašymo reikalavimus. Pažymi, jog Agentūros priimtas Sprendimas susigrąžinti 1 840,64 Eur skolą nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra galiojantis ir sukelia pareiškėjai teisines pasekmes. Prašo patenkinti Agentūros prašyme suformuluotą reikalavimą.

Pareiškėja 2021 m. lapkričio 22 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad visiškai palaiko prašymą, t. y. prašo tenkinti prašymą dėl skolos susigrąžinimo ir priteisti iš atsakovės 1 840,64 Eur susidariusią skolą bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2020 m. gegužės 1 d., kadangi 2021 m. vasario 28 d. atsakovė sumokėjo 51,13 Eur sumą, kuria buvo padengta dalis palūkanų nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. NMA nemano, kad teismui išdėsčius teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui atsakovė laikysis grafiko. NMA 2020 m. gruodžio 8 d. raštu kreipėsi į atsakovę dėl skolos ir palūkanų grąžinimo dalimis, išdėstant ją 12 mėnesių terminui, mokant skolą lygiomis dalimis po 161,50 Eur kas mėnesį, tačiau atsakovė atsakymo nepateikė. Netgi ir teismui priėmus sprendimą NMA prašymą patenkinti bei išdėsčius teismo sprendimo vykdymą 3 metams, kas mėnesį mokant po 51,13 Eur, atsakovė teismo sprendimo neapskundė, vadinasi, išdėstytas skolos ir palūkanų grąžinimo terminas ją tenkino, tačiau atsakovė skolos grąžinimo dalimis grafiko vis dėlto nesilaikė. Pažymi, kad 2021 m. vasario 28 d. ji įmokėjo vienintelę įmoką, t. y. 51,13 Eur, kuria pirmiausiai buvo padengtos priskaičiuotos palūkanos. Mano, kad atsakovė iki šiol turėjo galimybę kas mėnesį mokėti po 51,13 Eur sumą arba kitą sumą, kurią ji galėtų pagal finansines galimybes, tačiau atsakovė to nedarė. Pažymi, kad nuo skolos sprendimo išsiuntimo lydraščiu dienos (2019 m. rugsėjo 10 d.) jau praėjo daugiau nei 2 metai, tačiau atsakovei apskaičiuota grąžintina suma ir palūkanos NMA vis dar nėra sugrąžintos. Kadangi atsakovė nebuvo geranoriška ir nesistengė bent jau minimaliai sumažinti jai apskaičiuotos grąžintinų lėšų sumos, todėl NMA nemano, kad grąžintinų lėšų dalimis grafiko tvirtinimas ar pakartotinis teismo sprendimo vykdymo išdėstymas paskatins atsakovę laiku mokėti įmokas. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, todėl turi galimybes dirbti ir taip sumažinti savo įsiskolinimus. Šiuo atveju į bylą nepateikta jokių įrodymų dėl atsakovės netekto darbingumo ar sunkios finansinės padėties, todėl nėra pagrindo teismo sprendimo vykdymo išdėstymui.

Atsakovė teismui teikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad ji negali dirbti dėl COVID-19 pandemijos ribojimų, taip pat pažymėjo, kad jai nebuvo aiškus įpareigojimas mokėti kas mėnesį po 51,13 Eur sumą pareiškėjai, kadangi sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija 2021 m. lapkričio 25 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, nurodydama, jog Agentūros 2019 m. rugpjūčio 21 d. priimtas sprendimas Nr. NPS-SM-19 „Dėl pagal tautinio paveldo veiklos finansavimo taisykles G. M. išmokėtos pagalbos iš Lietuvos valstybės biudžeto dalies susigrąžinimo“ susigrąžinti susidariusią 1 840,64 Eur skolą nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra galiojantis ir sukelia atsakovei teisines pasekmes. Tad ministerija mano, jog Agentūros 2020 m. liepos 27 d. pateikto prašymo reikalavimai yra pagrįsti ir prašo teismo juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės G. M. 1 840,64 Eur dydžio skolos už neteisėtai gautą paramą ir 5 proc. metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas priteisimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė 2017 m. rugsėjo 13 d. ŽŪM pateikė Tautinio paveldo veiklos finansavimo paraišką Nr. TP-17-37 pagal Tautinio paveldo veiklos finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 398 (toliau – ir Taisyklės).

ŽŪM kanclerio 2017 m. lapkričio 6 d. potvarkiu Nr. 4D-137 patvirtinta 3 740,16 Eur pagalbos suma.

Atsakovei 2017 m. lapkričio 7 d. buvo išmokėtas 3 382,66 Eur avansas.

Atsakovė 2017 m. lapkričio 22 d. pateikė tarpinį mokėjimo prašymą Nr. TP-17-37-MP001 (prašoma pagalbos suma – 510,72 Eur). Įvertinus tarpinį mokėjimo prašymą, atsakovei išmokėta 357,50 Eur ir 153,22 Eur dalis, sudengta su avansu; avanso dalis sumažėjo iki 3 229,44 Eur.

Atsakovė 2018 m. sausio 4 d. pateikė galutinį mokėjimo prašymą Nr. TP-17-37-MP002 (prašoma kompensuoti 1 964,80 Eur pagalbos suma).

ŽŪM pakartotinai įvertino Paraišką. ŽŪM kanclerio 2018 m. kovo 5 d. potvarkiu Nr. 4D-18(1.8E) pagalbos suma buvo sumažinta iki 2 944,16 Eur.

NMA, įvertinusi galutinį mokėjimo prašymą, apskaičiavo 1 168,80 Eur tinkamą kompensuoti pagalbos sumą, kuri yra 796 Eur mažesnė už prašomą pagalbos sumą (1 964,80 Eur), todėl 2018 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-44 „Dėl pagal Tautinio paveldo veiklos finansavimo taisykles G. M. išmokėtos pagalbos iš Lietuvos valstybės biudžeto dalies susigrąžinimo“, kuriuo nusprendė susigrąžinti dalį išmokėto avanso, t. y. 2 060,64 Eur.

Atsakovė, nesutikdama su šiuo sprendimu, apskundė jį Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2018 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 3R-265(AG-207/02-2018) atsakovės skundą patenkino iš dalies, panaikino NMA 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. SKP-44 ir įpareigojo NMA priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą.

NMA iš naujo išnagrinėjo galutinį mokėjimo prašymą ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. priėmė Sprendimą susigrąžinti dalį išmokėto avanso – 2 060,64 Eur. Pervertinus galutinį mokėjimo prašymą, apskaičiuota 1 168,80 Eur vietoje prašytos 1 964,80 Eur paramos sumos, apskaičiuotos netinkamos kompensuoti išlaidos – 796 Eur priemonių ir žaliavų tautinio paveldo produktams pristatyti ir (ar) tradiciniams amatams demonstruoti įsigijimo išlaidos. Sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad, vertinant galutinį mokėjimo prašymą, nustatyta, kad atsakovė prašo kompensuoti 1 296 Eur priemonių ir žaliavų tautinio paveldo produktams pristatyti ir (ar) tradiciniams amatams demonstruoti įsigijimo išlaidų (kaip ir buvo numatyta Paraiškoje), tačiau, pagal Taisyklių 13.2.8 papunktį, finansuojamos priemonių ir žaliavų tautinio paveldo produktams pristatyti ir (ar) tradiciniams amatams demonstruoti įsigijimo išlaidos ir kompensuojama iki 500 Eur tautinio paveldo produktų kūrėjui.

Atsakovė, nesutikdama su Sprendimu, Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriame, be kita ko, prašė atnaujinti skundo padavimo terminą bei panaikinti Sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2925-1047/2020 atsakovės prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo netenkino ir pareiškėjos skundą atsisakė priimti. Minėta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis įsiteisėjo.

NMA kreipėsi į teismą su prašymu priteisti susidariusią 1 840,64 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas.

Taigi, šioje byloje ginčas kilo dėl skolos susigrąžinimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2021 m. sausio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-783-789/2021 pareiškėjos prašymą visiškai patenkino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2762-575/2021 VAAT 2021 m. sausio 20 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT pažymėjo, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus vienasmeniškai, teismo sudėtis neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų. Buvo pripažinta, jog tokiu būdu byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas pripažįstama savarankišku sprendimo negaliojimo pagrindu pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d.) 18 punkte įtvirtinta, kad skiriamų lėšų dydis skaičiuojamas atsižvelgiant tik į tinkamas finansuoti išlaidas. Viena iš finansuojamų išlaidų rūšių yra priemonių ir žaliavų tautinio paveldo produktams pristatyti ir (ar) tradiciniams amatams demonstruoti įsigijimo išlaidos (kompensuojama iki 500 Eur tautinio paveldo produktų kūrėjui) (13.2.8 papunktis).

Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant valstybės pagalbos žemės ūkiui, maisto ūkiui, žuvininkystei ir kaimo plėtrai ir kitas iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamas priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 3D-750, (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 4 punkte įtvirtinta, kad sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo priežasčių, jų grąžinimo ir palūkanų skaičiavimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. Sprendime dėl grąžintinų lėšų susidarymo, be kita ko, nurodoma informacija, kad negrąžinus grąžintinų lėšų per nurodytą terminą bus pradėtos skaičiuoti palūkanos (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4.5 papunktis).

Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.3 papunktį, vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Taigi, NMA turi teisę priimti sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, sprendime nurodydama, kad negrąžinus grąžintinų lėšų per nurodytą terminą bus pradėtos skaičiuoti palūkanos.

Teismas pažymi, jog būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019).

Iš bylos medžiagos matyti, kad NMA, iš naujo vertindama atsakovės galutinį mokėjimo prašymą, apskaičiavo 1 168,80 Eur paramos sumą vietoje prašytos 1 964,80 Eur paramos sumos, taip pat apskaičiavo netinkamas kompensuoti 796 Eur priemonių ir žaliavų tautinio paveldo produktams pristatyti ir (ar) tradiciniams amatams demonstruoti įsigijimo išlaidas.

NMA priėmė Sprendimą susigrąžinti dalį išmokėto avanso – 2 060,64 Eur. Minėta, kad šis NMA Sprendimas yra galiojantis ir sukelia teisines pasekmes atsakovei.

Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, palūkanos pradedamos skaičiuoti praėjus 60 kalendorinių dienų nuo rašto ar informacijos išsiuntimo datos (11 punktas).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovei Sprendimas buvo išsiųstas 2019 m. rugsėjo 10 d. Taigi NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, pagrįstai nuo 2019 m. lapkričio 10 d. pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo atsakovės negrąžintos sumos.

Palūkanų skaičiavimo tvarka įtvirtinta 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (su aktualiais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 937/2012). Šio Reglamento 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei išmoka sumokėta nepagrįstai, paramos gavėjas grąžina tą sumą ir pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotas palūkanas. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad palūkanos apskaičiuojamos už laikotarpį nuo tos dienos, kurią paramos gavėjui pranešama apie įpareigojimą grąžinti išmokas iki sumos, kurią reikia grąžinti, faktinio grąžinimo arba išieškojimo dienos. Taikytina palūkanų norma skaičiuojama pagal nacionalinės teisės aktus, tačiau ji negali būti mažesnė už palūkanų normą, taikomą sumoms susigrąžinti pagal nacionalines nuostatas. Taigi, kadangi Europos Sąjungos teisės aktas palūkanų normos nustatymą priskiria nacionalinių teisės aktų reguliavimo sričiai, taikoma 5 procentų metinių palūkanų norma, numatyta Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad metinis palūkanų, susijusių su grąžintinomis lėšomis, dydis nustatomas taikant Europos Komisijos ES oficialiajame leidinyje ar internete paskelbtas orientacines arba diskonto normas neteisėtos ar netinkamai taikomos valstybės pagalbos, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 2015/1589, atveju (14.1. papunktis); 5 procentai, kai parama suteikta pagal kitas nei valstybės pagalbos priemones (jeigu ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose nenustatyta kitaip) (14.2 papunktis).

NMA Sprendime pažymėjo, jog atsakovės grąžintina išmokėto avanso dalis – 2 060,64 Eur. Pareiškėja prašyme nurodė, kad pareiškėja 220 Eur skolos dalies apmokėjimą atliko, todėl likusi skolos dalis yra 1 840,64 Eur, kurią atsakovė turi sumokėti. NMA Sprendime pažymėjo, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, atsakovei bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Pažymėtina, jog Sprendime buvo nurodyta, kad atsakovei negrąžinus skolos nustatytu laiku NMA turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi visą jai priskaičiuotą grąžintiną skolą, todėl NMA prašymas tenkintinas ir NMA iš atsakovės priteistina 1 840,64 Eur susidariusi skola.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14.2 punktas nustato, kad metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15.2 papunktį palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Taisyklių 11 punkte, pabaigos – kitais atvejais, jeigu ES ir (arba) nacionaliniai teisės aktai nenustato kitaip. Taisyklių 16.1 papunktyje nustatyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintų lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punktas įtvirtina, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto arba informacijos, minėtos Taisyklių 9 punkte, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Taisyklių 20 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkte nustatyta, kad iš grąžintų lėšų pirmiausia dengiamos palūkanos, po to – kitos grąžintinos lėšos pagal jų susidarymo eiliškumą (pirma dengiamos anksčiau nustatytos grąžintinos lėšos).

Kaip minėta, Reglamento Nr. 65/2011 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog palūkanos apskaičiuojamos už laikotarpį nuo tos dienos, kurią paramos gavėjui pranešama apie įpareigojimą grąžinti išmokas iki sumos, kurią reikia grąžinti, faktinio grąžinimo arba išieškojimo dienos. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo 10 d. pranešimu buvo informuota apie skolos ir palūkanų apmokėjimo tvarką, t. y. jos turėjo būti apmokėtos per 60 kalendorinių dienų nuo minėto rašto išsiuntimo dienos, taip pat išaiškinta, kad negrąžinus skolos per nurodytą terminą bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Taigi, NMA laikėsi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punkte nustatyto reikalavimo.

Kadangi per nustatytas 60 kalendorinių dienų atsakovas reikalaujamų lėšų negrąžino, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14.2 punktu ir 15.2 papunkčiu, atsakovei pradėtos skaičiuoti 5 procentų metinės palūkanos nuo lėšų grąžinimo termino pabaigos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 10 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai grąžinamos. Pažymėtina, kad pareiškėja patikslino savo reikalavimą dalyje dėl palūkanų mokėjimo, t. y. nurodė, kad atsakovė 2021 m. vasario 28 d. įmokėjo vienintelę įmoką, t. y. 51,13 Eur, todėl prašo 5 procentų palūkanas skaičiuoti nuo 2020 m. gegužės 1 d., kadangi iš šios įmokos buvo pirmiausia padengtos palūkanos. Taigi nagrinėjamu atveju teismas pareiškėjos reikalavimą priteisti 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2020 m. gegužės 1 d. nuo negrąžintos lėšų dalies, t. y. nuo 1 840,64 Eur, iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos, laiko pagrįstu.

Todėl, atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad pareiškėjos NMA reikalavimas pagrįstas ir yra pagrindas jos prašymą tenkinti visiškai (ABTĮ 88 straipsnio 4 dalis).

ABTĮ 85 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimas Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“).

Įvertinus bylos medžiagą matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. sprendime tenkino atsakovės prašymą ir išdėstė jai skolos mokėjimą trejiems metams, t. y. įpareigojo atsakovę nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2024 m. vasario mėn., iki kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinės dienos, mokėti pareiškėjai po 51,13 Eur (1 840,64 / 36= 51,128) skolą. Taip pat įpareigojo atsakovę sumokėjus priteistą 1 840,64 Eur skolą dalimis per vieną mėnesį nuo paskutinės skolos dalies sumokėjimo dienos sumokėti pareiškėjos apskaičiuotas 5 procentų metines palūkanas, susidariusias iki paskutinės skolos dalies sumokėjimo dienos.

Tačiau teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą iš naujo atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, jog ji oficialiai negauna jokių pajamų, šiuo metu neturi darbo ar neturi galimybės jo susirasti, taip pat nėra duomenų apie jos turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, be to, pareiškėja prieštarauja sprendimo vykdymo atidėjimui ar išdėstymui, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovės teisinė padėtis nesudaro pagrindo jai išdėstyti NMA skolos grąžinimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą patenkinti.

Priteisti pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš atsakovės G. M. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 1 840,64 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų ir šešiasdešimt keturis euro centus) skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2020 m. gegužės 1 d. nuo negrąžintos lėšų dalies (1 840,64 Eur) už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną iki tos kalendorinės dienos, kurią skola bus visiškai grąžinta.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.