Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-03-30 · Civilinė byla Nr. 2YT-13402-466/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-30
Bylos Nr.
2YT-13402-466/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07819-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Pareiškėjas
L. D.
Kreditorius
Valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-13402-466/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07819-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija ir antstolis Dalius Traigys.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti jo sąskaitai pritaikytą areštą ir panaikinti 2018-02-14 Patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Skunde nurodyta, kad šiuo metu iš skolininko lėšų yra atskaičiuojama 50 procentų dalis. Skolininkas šiuo metu nedirba, todėl dėl vykdomų lėšų išskaitymo jis neturi galimybės įsigyti higienos reikmenų bei kanceliarinių prekių.

Antstolis 2018-03-12 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir nurodė, kad skolininko lėšos, gautos iš trečiųjų asmenų, nepatenka į sąrašą lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas, todėl joms taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės. Dėl šių priežasčių antstolis prašė skolininko skundą atmesti.

Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš civilinėje byloje bei vykdomosiose bylose esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotus vykdomuosius dokumentus Nr. (23.31-08)483-67679, Nr. (23.31-08)483-68323, Nr. (23.30-08)483-69904, Nr. (23.31‑08)483‑78790, Nr. (23.31-08)483-1924, Nr. (23.31-08)483-5765, Nr. (23.31‑08) 483‑6147, Nr. (23.31‑08)17478 ir Nr. (23.31-08)483-25801 dėl skolų išieškojimo iš skolininko L. D. išieškotojos Valstybės naudai. Antstolis nustatęs, jog pareiškėjas atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose, 2018-02-14 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo įpareigojo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, esančių Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos sąskaitoje, priklausančių L. D., kas mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko gaunamų pajamų, viršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo pajamų, neviršijančių vieno MMA. Kadangi iš skolininko vykdomas išieškojimas pagal kelis vykdomuosius raštus, nustatyta, kad iš skolininko gaunamų pajamų, neviršijančių 1 MMA, galima atskaityti ne daugiau kaip 50 procentų. 2017‑03‑02 antstolių kontoroje gautas skundas dėl antstolio veiksmų.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktą antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su kitais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nagrinėjamu atveju vykdymo proceso metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose, todėl antstolis priėmė 2018‑02-14 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Tačiau šis ribojimas nėra taikomas skolininko darbo užmokesčiui ir iš trečiųjų asmenų gaunamoms pajamoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12‑19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑315‑421/2017). Nors skolininkas šiuo metu nedirba ir negauna darbo užmokesčio, iš trečiųjų asmenų gaunamos lėšos yra prilyginamos darbo užmokesčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Lietuvos Respublikos CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų; išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Lietuvos Respublikos CPK 736 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolis 2018‑02-14 patvarkyme nurodė, kad išieškojimas turi būti vykdomas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, o ne iš anksčiau buvusių lėšų skolininko atsiskaitomojoje sąskaitoje, todėl teismas konstatuoja, kad antstolis pagrįstai nustatė išieškojimą atlikti laikantis išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklių.

Kadangi antstolio 2018‑02-14 patvarkyme aiškiai nustatyta, kad išieškojimas turi būti atliekamas būtent iš darbo užmokesčio ir jam prilyginamų lėšų bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, pripažintina, kad šios lėšos nepatenka į Lietuvos Respublikos CPK 668 ir 739 straipsniuose nurodytas lėšas, iš kurių išieškojimas negalimas. Pažymėtina, kad skolininkas taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog išieškojimas būtų buvęs atliktas iš lėšų, jau buvusių skolininko sąskaitoje pradedant išieškojimą, kurioms taikomas Lietuvos Respublikos CPK 668 ir 739 straipsniuose nustatytas apribojimas. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų pajamų, ir likusią dalį skolininkas turi teisę naudoti savo reikmėms, skolininko argumentas apie tai, kad jis neturi galimybės įsigyti higienos reikmenų bei kanceliarinių prekių, atmestinas.

Teismas, ištyręs vykdomojoje bei civilinėje bylose esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad antstolis pagrįstai priėmė 2018-02-14 patvarkymą, laikydamasis Lietuvos Respublikos CPK 668, 736, 739 straipsnių nuostatų. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog antstolio veiksmai nagrinėjamu atveju buvo teisėti ir atitiko Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 176 – 179 straipsnis).

Kiti byloje esantys argumentai ir rašytiniai įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 510 – 513, 290 – 291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo L. D. skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas