- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-2074-601/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01293-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- J. G.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl priteisto išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti (padidinti) 2001 m. rugsėjo 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje iš atsakovo R. G. priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis sūnums R. ir E. G. po 100 Lt iki 200 Lt per mėnesį, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei už pasinaudojimą nemokama advokato pagalba, bei žyminį mokestį ir turėtas pašto išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą šalims. Nurodė, kad nuo išlaikymo vaikams priteisimo praėjo jau 10 metų, per šį laiką iš esmės pasikeitė aplinkybės – labai padidėjo vaikų poreikiai, taip pat pabrango pragyvenimo lygis, paslaugos. Nors atsakovas yra sukūręs naują šeimą ir šeimoje turi dar penkis išlaikytinius, bet yra sveikas ir darbingas gali susirasti darbą, dirbti ir uždirbti, ir vaikų minimaliems poreikiams tenkinti gali skirti po 200 Lt (b. l. 1-2, 39-40).
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko, kad būtų padidintas išlaikymas, nes nuo to nukentės kiti jo nepilnamečiai vaikai. Prašo teismą palikti anksčiau teismo sprendimu priteistą vaikams išlaikymą ir ieškovės ieškinio netenkinti (b. l. 22, 39-40).
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 30 d. ieškinį patenkino dalinai (b. l. 44-47).
Pakeitė 2001 m. rugsėjo 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2106-09-2001 taip – priteisti nuo šio naujojo teismo sprendimo priėmimo dienos (2013-05-30) iš atsakovo R. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kazlų Rūdos savivaldybėje, išlaikymą nepilnamečiams sūnaus R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sūnaus E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kazlų Rūdos savivaldybėje, po 200 litų tvirta pinigų suma kas mėnesį iki šių sūnų pilnametystės.Šias išlaikymo lėšas toliau uzufrukto teisėmis tvarkyti pavedė ieškovei J. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kazlų Rūdos savivaldybėje.Priteisė iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kazlų Rūdos savivaldybėje, 72 Lt žyminio mokesčio valstybei už išlaikymo vaikams padidinimo priteisimą.Priteisė iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kazlų Rūdos savivaldybėje, 400 Lt už ieškovų atstovei J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suteiktą kvalifikuotą advokato antrinę teisinę pagalbą, ruošiant procesinius dokumentus teismui ir atstovavimą teisme, išlaidos mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad 2004 m. tarp bylos šalių buvo nutraukta santuoka. 2001 m. rugsėjo 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2106-09/2001 sprendimu priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams sūnui R. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnui E. G., gim (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 100 Lt kas mėnesį iki pilnametystės, išlaikymo lėšų uzufruktoriumi paskirta ieškovė, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta taip pat su ieškove. Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nedirba, gauna socialines pašalpas panašiai gauna vienodas pajamas. Teismas atsižvelgė į tai, kad iš atsakovo gaunamos pašalpos reikia išlaikyti dar penkis nepilnamečius savo vaikus. Nekilnojamojo ar kito vertingesnio turto šalys bylos duomenimis neturi, todėl teismas sprendė, jog jų turtinė padėtis šiuo metu iš esmės yra vienodai patenkinama. Ieškovė J. G. fiziškai yra sveika ir visiškai darbinga, tik nenori susirasti darbo, dirbti, bei gauti darbo užmokestį. Atsakovas, sukūręs 2004-10-29 naują šeimą, šeimoje auga penketas nepilnamečių vaikų, žmona niekur nedirba augina mažamečius vaikus – iš to teismas sprendė, jog ir jų galimybės bei pareiga išlaikyti vaikus praktiškai yra vienodos. Teismas sprendė, jog piktnaudžiavimo subjektyvia teise kreiptis į teismą aptariamu klausimu požymių ieškovės veiksmuose nėra, byloje ji veikia gindama vaikų interesą, tai daryti ji turi ir įstatyminę pareigą. Teismas sprendė, jog bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės iš tikrųjų per 10 metų nuo teismo nutarimo priėmimo pasikeitė, iš esmės kelis kartus išaugo vaikų mokyklinio lavinimo, sveikatos priežiūros, nemokyklinio gebėjimų lavinimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais, avalyne, tinkamomis būsto sąlygomis poreikiai, bet teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovo turtinė padėtis pasikeitė į blogąją pusę – jis tapo invalidu, pragyvena iš gaunamos socialinės pašalpos, neturi dėl sveikatos problemų nuolatinio pastovaus darbo. Teismas vaiko tėvų turtinę padėtį bei galimybes teikti išlaikymą savo vaikams vertino iš esmės vienodai. Pažymėjo, kad nei civiliniuose, nei kituose įstatymuose nėra tiksliai apibrėžtas nei minimalus, nei maksimalus išlaikymo vaikui dydis, tačiau jau kuris laikas šalyje yra formuojama teismų praktika, jog išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su 1 MMA dydžiu, kas netiesiogiai ir pagal įstatymo analogiją numatyta CK 6.461 str. 2 d. Teismas nurodė, kad 1 MMA šiuo metu yra 1 000 Lt dalinant šį dydį pusiau, atsakovui tenka pareiga vaiko išlaikymui teikti 200 Lt, kas sudaro 2,7 MGL.
Šalies argumentai
Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo nedidinti alimentų ir palikti anksčiau priteistą 100 Lt sumą, nes daugiau mokėti nėra pajėgus bei atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 78).
Nurodė, kad yra nedirbantis, stovi darbo biržoje (šiuo metu yra nedarbingas) po sunkios traumos ir nežino, kiek tęsis nedarbingumas. Dabartinėje šeimoje auga 5 mažamečiai vaikai, žmona niekur nedirba, augina vaikus, asmeninės pajamos yra 252 Lt socialinė išmoka. Nurodė, kad finansiškai yra nepajėgus mokėti po 200 Lt kiekvienam iš vaikų iš buvusios santuokos. Nurodė, kad E. G. tėvystę ginčys teisme. Buvusi žmona (ieškovė) yra asocialus asmuo, didesnės išmokos jai reikalingos alkoholiui. Teismui padidinus išlaikymą ieškovė girtavo, vaikas R. G. buvo iš ieškovės paimtas ir gyveno pas atsakovą. Šiuo metu jis grąžintas ieškovei.
Ieškovė atsiliepimo į R. G. apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas iš esmės atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos esmė – ar pagrįstai 2001 m. rugsėjo 7 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis (po 100 Lt) nepilnamečiams vaikams padidintas iki 200 Lt.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2001 m. rugsėjo 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu apelianto nepilnamečiams vaikams R., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. gim. (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas po 100 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės. Tiek ieškovė, tiek apeliantas neturi vertingo turto, nedirbantys, pragyvenantys iš pašalpų (apeliantas gauna 252 Lt socialinę pašalpą), darbingi (duomenų apie apelianto neįgalumą byloje nėra). Ieškovė augina tris vaikus (vienas vaikas ne apelianto), o apeliantas naujoje šeimoje augina 5 vaikus.
Apeliantas nesutinka su padidinto vaikams išlaikymo dydžiu (iki 200 Lt), nes nėra pajėgus tiek mokėti.
Taigi, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar nepilnamečių vaikų poreikiai iš esmės padidėjo, ar priteistas išlaikymas šiuos poreikius patenkina (užtikrina būtinas vaikams vystytis sąlygas), ar apelianto turtinė padėtis leidžia padidinti priteistą išlaikymą iki 200 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokias nustatytas aplinkybes kaip: 1) išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistas 2001 m. rugsėjo 7 d., t. y. prieš 12 metų, kai vaikai buvo labai maži, 2) vaikams augant jų poreikiai neabejotinai didėja, 3) priteistas labai mažas išlaikymas (100 Lt), kuris, akivaizdu, jog negali užtikrinti būtinų minimalių vaikui vystytis sąlygų, 4) šiai dienai ekonominė situacija šalyje pasikeitusi, t. y. išlaidos pragyvenimui padidėjo, 5) apeliantas yra darbingas asmuo (pažymėtina, kad laikino pobūdžio nedarbingumas neturi reikšmės nustatant priteistino išlaikymo dydį) - sprendžia, kad 2001 m. rugsėjo 7 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis pagrįstai padidintas iki 200 Lt. Pažymėtina, kad kiekvienas iš tėvų turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (teikti bent minimalius jų poreikius atitinkantį išlaikymą), nepriklausomai nuo to, kokia bloga bebūtų tėvų turtinė padėtis, t. y. nei vienas iš tėvų negali būti atleistas nuo šios pareigos. Tėvai turi imtis visų galimų priemonių, kad būtų tenkinami bent minimalūs vaikų poreikiai (maistas, apranga, mokymasis ir kt.). Tai, kad apeliantas šiuo metu gauna tik 252 Lt socialinę pašalpą, nedirba, augina dar 5 nepilnamečius vaikus kitoje santuokoje, leidžia teismui spręsti, jog nėra galimybės ieškovės išlaikomiems vaikams padidinti išlaikymą didesne suma, negu iki 200 Lt, o ne ieškovės ieškinį atmesti ir palikti priteisto išlaikymo dydį po 100 Lt, kuris akivaizdu, jog negali užtikrinti būtinų minimalių vaikui vystytis sąlygų.
Apelianto argumentai, kad ieškovė yra asocialus asmuo, neprižiūri vaikų, vaikams skirtą išlaikymą išleidžia alkoholiui, neturi reikšmės nustatant priteistiną nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį, nes šie pinigai priteistini būtent vaikams, o ne ieškovei. Vaikams skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jų interesams, o išlaikymo panaudojimas ne vaikų interesams turi būti išieškomas iš asmens, panaudojusio jį ne vaiko interesams, turto (CK 3.203 str.). Šios apelianto nurodomos aplinkybės yra svarbios sprendžiant klausimus dėl tėvų valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylinėjimosi išlaidos.
Apeliantas prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio valstybei sumokėjimo (priteista 72 Lt) ir nuo ieškovei skirto advokato, antrinei teisinei pagalbai suteikti, išlaidų apmokėjimo (priteista 400 Lt).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Įstatymai nenumato teismui galimybės visiškai atleisti šalį nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, tačiau, atsižvelgiant į apelianto, jo šeimos turtinę padėtį (bloga finansinė padėtis), į būtinybę išlaikyti 7 nepilnamečius vaikus, į tai, kad apelianto procesinis elgesys byloje buvo tinkamas (nenustatyta piktnaudžiavimo procesu požymių), sprendžia, kad yra pagrindas apeliantą iš dalies atleisti nuo priteistino žyminio mokesčio ir priteistinų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimą patikslinti ir priteistą 72 Lt žyminį mokestį valstybei sumažinti iki 30 Lt, o priteistą 400 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovei sumažinti iki 100 Lt (CPK 96 str. 5 d., 7 d., 99 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
- sumažinti iš atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą žyminį mokestį valstybei iki 30 Lt (trisdešimties litų);
- sumažinti iš atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas išlaidas už ieškovei J. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iki 100 Lt (šimto litų).