Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės V. M. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-28673-728/2015 pareiškėjos prašymą patenkino ir vykdymo procese pakeitė skolininką V. Š. jo turto paveldėtoja Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (b. l. 6).

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje 2S-401-590/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį panaikino ir klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 26-27). Teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog byloje tinkama valstybės, kaip skolininko V. Š., teisių perėmėjos atstovė yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pažymėjo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių“ nuostatomis, Palikimo perėjimo valstybei liudijimą 2015 m. kovo 30 d. perdavė centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui VĮ „Turto bankas“.

Civilinei bylai grįžus iš apeliacinės instancijos teismo, ji 2016 m. sausio 21 d. paskirta nagrinėti teisėjai Bronislavai Todesienei; byla teisėjai atiduota 2016 m. sausio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims. Teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju nėra būtinas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-672-819/2012 dėl 116,86 Lt (33,84 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko V. Š. valstybės – Lietuvos Respublikos – naudai (b. l. 4-5). Gyventojų registro duomenimis skolininkas V. Š. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 2). Testamentų registro duomenimis 2015 m. kovo 9 d. palikimą priėmė Lietuvos Respublika (b. l. 3). Paveldėtą turtą sudaro butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

CPK 596 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Vadovaujantis CK 5.1 straipsnio 1 dalimi, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, pakeistų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259, 43 punktu, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas, o pagal minėtų taisyklių 2 punktą, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas administruoja nekilnojamąjį turtą. Tais atvejais, kai valstybės paveldėtiną turtą sudaro ir nekilnojamasis turtas, ir kilnojamasis turtas, ir /ar vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), viso paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu inicijuoja centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Pagal Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsnį, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra VĮ „Turto bankas“.

Iš byloje esančio Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. kovo 30 d. rašto Nr. (28.8-08-4)-RNA-11382 nustatyta, kad VĮ „Turto bankas“ buvo perduotas 2015 m. kovo 25 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kad šis įtrauktų paveldėtą turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), – į savo apskaitą, VĮ „Registrų centras“ įregistruotų patikėjimo teisę savo vardu ir pradėtų šio turto administravimo procedūrą (b. l. 14).

Antstolė prašo mirusį skolininką V. Š. pakeisti jo teisių perėmėja Valstybine mokesčių inspekcija, tačiau toks pareiškėjos prašymas nėra tikslus, kadangi nagrinėjamu atveju skolininko teisių perėmėja yra Lietuvos Respublika (CK 5.2 straipsnio 3 dalis), o ne jos atstovas (-ai). Visgi, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublika paveldėjimo teisiniuose santykiuose veikia per savo atstovus, ir nustačius, kad šiuo atveju paveldėtą turto sudaro nekilnojamasis turtas (butas), antstolės pareiškimas tenkintinas iš dalies – skolininkas V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2013 m. lapkričio 1 d., vykdymo procese keistinas į jo palikimą priėmusią Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ „Turto bankas“, vykdant išieškojimą pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-672-819/2012 (CPK 596 straipsnio 1 dalis).

Išaiškintina, kad visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjai privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 straipsnio 2 dalis).

Tuo pačiu atkreiptinas antstolės, vykdančios vykdomąją bylą, dėmesys į tai, kad pakeitus mirusį skolininką V. Š. jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, susidaro tokia situacija, kai išieškojimas vykdomas iš valstybės jos pačios naudai, t. y. skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo, kas yra vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, 596 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

antstolės V. M. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese patenkinti iš dalies.

Vykdymo procese vykdant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-672-819/2012, pakeisti (duomenys neskelbtini) mirusį skolininką V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika, juridinio asmens kodas 111105555, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, juridinio asmens kodas 112021042.

Išaiškinti, kad visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjai privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.