Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-28673-728/2015 pagal pareiškėjos antstolės V. M. prašymą dėl skolininko V. Š. pakeitimo skolininke Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-23 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau – Taisyklės). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 pakeitė Taisyklių nuostatas, reglamentuojančias valstybės paveldėto turto apskaitymą. Taisyklių 2 punktas numato, kad Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas administruoja nekilnojamąjį turtą. Taigi nuo 2015-03-20 mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). 2014-10-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymas, kurio 12 straipsnyje nurodyta, kad Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybės įmonė Turto bankas. Nagrinėjamu atveju palikimą sudaro nekilnojamasis turtas, todėl šioje byloje Lietuvos Respubliką (valstybę) turi atstovauti valstybės įmonė Turto bankas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria vykdymo procese pakeistas skolininkas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė V. M. vykdė išieškojimą iš skolininko V. Š. pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-09-04 vykdomąjį raštą (b.l. 4-5). Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad skolininkas V. Š. 2013-11-01 mirė (b.l. 2). Antstolė pateikė teismui prašymą pakeisti skolininką vykdymo procese skolininku valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Analogiški palikimo perėjimo valstybei pagrindai įtvirtinti CK 5.62 straipsnio 1 dalyje papildomai nurodant, kad turtas valstybei gali būti paliekamas ir testamentu. CK nėra nurodytos institucijos, kurios tokiu atveju įgaliotos veikti valstybės vardu, šių institucijų teisės ir pareigos, todėl, sprendžiant, kokia institucija įgaliota atstovauti valstybei, kai vykdomas išieškojimas iš valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, turi būti vadovaujamasi kitų įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Nagrinėjamu atveju paveldėtą turtą sudaro butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Iš bylos duomenų matyti, kad V. Š. turtą paveldėjo valstybė (b.l. 3). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių“ nuostatomis, Palikimo perėjimo valstybei liudijimą 2015-03-30 perdavė centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui – VĮ Turto bankui (b. l. 14). Minėto Vyriausybės nutarimo 43 punkte yra nustatyta, kad jeigu valstybė paveldi centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą turtą arba žemės sklypą (jo dalį), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, atitinkamai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įgyja ir privalo vykdyti visas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas su palikimo priėmimu susijusias pareigas. Byloje ginčo dėl valstybės, kaip tinkamos paveldėtojos ir procesinės teisių perėmėjos nėra, todėl pareiga atlikti visus tolimesnius veiksmus, susijusius su išieškojimu iš valstybės paveldėto nekilnojamojo turto (buto), tame tarpe ir atstovauti valstybei teisme bei vykdymo procese, tenka VĮ Turto bankui. Dėl paminėto, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl procesinio teisių perėmimo, netinkamai aiškino ir taikė valstybės institucijų, dalyvaujančių valstybei paveldint nekilnojamąjį turtą (butą), teises ir pareigas reglamentuojančius teisės aktus, todėl nepagrįstai konstatavo, jog šioje byloje tinkama valstybės, kaip skolininko V. Š., teisių perėmėjos atstovė yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.